Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-4405-781/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-04
Bylos Nr.: e2-4405-781/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas: L. M., A. M.
Atsakovas: UAB „Aquatera“, BUAB „AJ Turtas“

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana

Civilinė byla Nr. e2-4405-781/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01122-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.1.2.4.2.1.; (S) 2.1.2.4.2.8.; 2.1.2.4.3.; 3.2.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,sekretoriaujant Linai Matukaitei,dalyvaujant ieškovui L. M., jo ir ieškovės A. M. atstovei advokatei G. K.,

atsakovo UAB „Aquatera“ atstovui advokatui A. J., atsakovo BUAB „AJ Turtas“ bankroto administratorei O. P. ir jo atstovui advokatui D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. M. ir A. M. ieškinį atsakovams BUAB „AJ Turtas“, kuriam atstovauja bankroto administratorė O. P., ir UAB „Aquatera“ dėl vekselių ir atliktų atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys antstolis J. P., notaras M. S., notaras G. B., V. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Tarp šalių kilo ginčas dėl BUAB „AJ Turtas“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. bei 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „Aquatera“ naudai išduotų vekselių (toliau – ginčo vekseliai, ginčijami vekseliai) pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 (actio Pauliana), 1.82 ir 2.83 straipsnių pagrindu, bei vėliau atliktų atsiskaitymų, kurie buvo atlikti vykdomųjų įrašų pagrindu (kurie buvo išduoti ginčijamų vekselių pagrindu). Nurodytus vekselius ir atsiskaitymus ginčija BUAB „AJ Turtas“ kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Ieškovai, manydami, kad ginčo vekseliai yra negaliojantys, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:

pripažinti negaliojančiu BUAB „AJ Turtas“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. išrašytą vekselį, kuriuo BUAB „AJ Turtas“ įsipareigojo UAB „Aquatera“ naudai iki 2015 m. rugsėjo 3 d. sumokėti 59 259,81 Eur ir taikyti restituciją;pripažinti negaliojančiu BUAB „AJ Turtas“ 2015 m. lapkričio 18 d. išrašytą vekselį, kuriuo BUAB „AJ Turtas“ įsipareigojo UAB „Aquatera“ naudai iki 2016 m. vasario 3 d. sumokėti 34 700 Eur ir taikyti restituciją;pripažinti negaliojančiais visus BUAB „AJ Turtas“ pagal Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S. 2015 m. rugsėjo 14 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 4785) atliktus atsiskaitymus ir taikyti restituciją;pripažinti negaliojančiais visus BUAB „AJ Turtas“ pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2016 m. kovo 4 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-1169) atliktus atsiskaitymus ir taikyti restituciją;priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodo, kad UAB „AJ Turtas“ direktorius V. K. UAB „Aquatera“ naudai 2015 m. rugpjūčio 3 d. išrašė paprastąjį vekselį 59 259,81 Eur sumai, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2015 m. rugsėjo 3 d.; o 2015 m. lapkričio 18 d. išrašė paprastąjį vekselį 34 700 Eur sumai, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2016 m. vasario 3 d. Ieškovai aiškina, kad minėti vekseliai laiku nebuvo apmokėti, todėl UAB „Aquatera“ kreipėsi į notarus dėl vykdomųjų įrašų atlikimo – tuo pagrindu Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaras M. S. 2015 m. rugsėjo 14 d. atliko vykdomąjį įrašą, kuriuo buvo pareikalauta iš UAB „AJ Turtas“ išieškoti UAB „Aquatera“ naudai 59 259,81 Eur neapmokėtą vekselio sumą, 218,26 Eur išlaidų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už neapmokėtą vekselio sumą nuo mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo įvykdymo dienos; Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. 2016 m. kovo 4 d. atliko vykdomąjį įrašą, kuriuo buvo pareikalauta iš UAB „AJ Turtas“ išieškoti UAB „Aquatera“ naudai 34 700 Eur neapmokėtą vekselio sumą, 185,05 Eur išlaidų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už neapmokėtą vekselio sumą nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško vekselio sumos apmokėjimo dienos. Ieškovai teigia, kad nurodytų vykdomųjų įrašų pagrindu buvo pradėti vykdymo procesai – antstolis J. P. pradėjo vykdomąsias bylas, kurių metu buvo išieškota didžioji dalis vykdomuosiuose įrašuose nurodytų skolų.

Ieškovai pažymi, kad jų kreditoriniai reikalavimai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje, todėl jie, kaip įmonės kreditoriai, remdamiesi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ginčija minėtus vekselius.

Ieškovai nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos ginčo vekselius pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio 1 dalyje (actio Pauliana) nustatytu pagrindu. Teigia, kad ieškovai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises BUAB „AJ Turtas“ atžvilgiu. Aiškina, kad vekselių išdavimas pažeidžia tiek ieškovų, tiek ir kitų BUAB „AJ Turtas“ kreditorių teises, nes ginčo vekselių išdavimas leido UAB „Aquatera“ išvengti įprastos skolos išieškojimo iš skolininko tvarkos teisme; tuo labiau, jog jie buvo išduoti jau įmonei esant nemokumo būsenoje, bei tokiu būdu suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių. Ieškovų teigimu, šiuo atveju BUAB „AJ Turtas“ neprivalėjo išrašyti ginčo vekselių; be to, pažymi, jog minėtų vekselių išrašymo metu BUAB „AJ Turtas“ net nebuvo skolingas vekseliuose nurodytų sumų UAB „Aquatera“, todėl, anot ieškovų, jie buvo išrašyti nesant tam jokio teisinio pagrindo bei net neturint BUAB „AJ Turtas“ vadovui tam įgaliojimų. Ieškovų vertinimu, išduodamas ginčo vekselius, BUAB „AJ Turtas“ buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad vekselių išrašymas pažeis kitų kreditorių teises, nes, kaip minėta, vekseliai išrašyti užtikrinant didesnes prievoles negu faktiškai egzistavo, taip pat vekseliai išduoti viršijant vadovo įgaliojimus ir pažeidžiant įmonės kreditorių tenkinimo eiliškumą (nes UAB „Aquatera“ reikalavimai tokiu būdu galėjo būti vykdomi aukštesne eile nei likusių kreditorių). Ieškovų nuomone, vekselis yra ne dvišalis, o vienašalis sandoris, todėl ieškovai neturi įrodinėti trečiojo asmens, sudariusio su skolininku dvišalį atlygintinį sandorį, nesąžiningumo, tačiau pažymi, jog UAB „Aquatera“, pateikdamas vykdomuosius įrašus, žinojo, kad vekseliai išduoti esant BUAB „AJ Turtas“ nemokumo būsenos; be to, kaip minėta, UAB „Aquatera“ žinojo, jog jie išduoti nesant tam jokio pagrindo bei neturint visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. Taigi, ieškovų vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, todėl ginčo vekseliai turi būti pripažinti negaliojančiais ir, remiantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, taikyta restitucija – UAB „Aquatera“ turi grąžinti BUAB „AJ Turtas“ visas lėšas, išieškotas minėtų vykdomųjų įrašų pagrindu.

Ieškovai papildomai nurodo, kad šiuo atveju, atliekant mokėjimus pagal vykdomuosius įrašus, nebuvo laikytasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto mokėjimo eiliškumo, todėl šie atsiskaitymai gali būti pripažįstami negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymi, kad vykdant išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus, BUAB „AJ Turtas“ buvo skolingas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau lėšos buvo nurašinėjamos tiek UAB „Aquatera“, tiek VSDFV naudai, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą VSDFV turėjo būti atsiskaitoma pirmiau, negu kitiems kreditoriams (kurių naudai išduoti vykdomieji dokumentai), todėl šie atsiskaitymai UAB „Aquatera“ atlikti pažeidžiant nurodytą tvarką ir turi būti pripažinti negaliojančiais bei taikyta restitucija – lėšos grąžinamos BUAB „AJ Turtas“. Taigi, ieškovai prašo negaliojančiais pripažinti ne tik pačius vekselius, bet ir vykdomųjų įrašų pagrindu atliktus atsiskaitymus.

Be to, ieškovai pažymi, kad BUAB „AJ Turtas“ įstatų 4.3.10 papunktyje buvo nustatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą dėl įmonėje disponavimo turtu, kurio vertė yra didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, todėl nagrinėjamu atveju ginčo vekselių išdavimui buvo būtinas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuris nebuvo priimtas, tuo tarpu kita šalis, t. y. UAB „Aquatera“, taip pat apie tai žinojo, todėl ginčo vekseliai gali būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.82 bei 2.83 straipsnių pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „AJ Turtas“, kuriam atstovauja bankroto administratorė O. P., atsiliepime į ieškinį ir jo atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Bankroto administratorė teigia, kad ieškovai neįvardina kokių konkrečiai kreditorių interesai, išduodant ginčo vekselius, galėjo būti pažeisti; be to, ieškovai nėra įgalioti veikti kitų BUAB „AJ Turtas“ kreditorių interesais, todėl jų motyvai apie galimus kitų kreditorių interesų pažeidimus, anot atsakovo, neturi teisinio pagrindo ir yra subjektyvūs. Atsakovas aiškina, kad ieškovai yra sutuoktiniai, kurie dalyvavo BUAB „AJ Turtas“ veikloje – L. M. buvo jos akcininkas, o L. M. – darbuotoja (nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d. ėjusi ir BUAB „AJ Turtas“ vadovės pareigas). Administratorė pažymi, kad ieškinio motyvai apie ginčo vekselių prieštaravimą kitų įmonės kreditorių interesams, įmonės steigimo dokumentams, teisės aktų reikalavimams privalo būti neatsiejamai vertinami nuo pačių ieškovų veiksmų BUAB „AJ Turtas“ veikloje. Atsakovo teigimu, L. M. 2015 m. rugpjūčio 7 d. (kai buvo paskirta laikinai eiti BUAB „AJ Turtas“ vadovės pareigas) BUAB „AJ Turtas“ vardu išdavė tam pačiam kreditoriui UAB „Aquatera“ 66 259,81 Eur sumai paprastąjį vekselį, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. Taigi, anot atsakovo, ieškovai žinojo apie ginčo vekselių išdavimo faktą UAB „Aquatera“ naudai, žinojo šių veiksmų tikslingumą ir šie veiksmai buvo suderinti tarp jų ir įmonės vadovo V. K.. Atsakovas nurodo, kad ginčijami vekseliai ir įsipareigojimai sumokėti juose nurodytas sumas yra savarankiška prievolė. Bankroto administratorės vertinimu, ieškovai, ginčydami minėtus vekselius CK 1.82 straipsnio pagrindu, itin formaliai įrodinėja UAB „Aquatera“ tariamą nesąžiningumą.

Atsakovas UAB „Aquatera“ atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad jis buvo prekių tiekėjas BUAB „AJ Turtas“, verslo santykiai tarp abiejų šalių susiklostė nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Aiškina, kad BUAB „AJ Turtas“ ginčo vekselių išdavimo metu atliko statybos rangos darbus įvairiuose objektuose Klaipėdos mieste, tuo tarpu jam reikalingas statybines medžiagas tiekė atsakovas. Atsakovas aiškina, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. vekselio išdavimo dienai BUAB „AJ Turtas“ buvo skolingas atsakovui 23 451,18 Eur, tačiau minėto vekselio sumą paskaičiavo skolininko (BUAB „AJ Turtas“) vadovai, nes ketino ateityje papildomai paimti statybinių medžiagų iš atsakovo; pažymi, jog tokiu principu buvo išrašytas ir antras ginčijamas vekselis. Atsakovo teigimu, pagal ginčijamus vekselius nebuvo išieškota daugiau, negu buvo patiekta prekių skolininkui; priešingai, skolininkas dar liko skolingas 19 550,71 Eus sumą, kuri buvo patvirtinta jo bankroto byloje. Atsakovas pažymi, kad vekselio, kaip prievolių užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje, sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą; anot atsakovo, tai neprieštarauja jokiam teisės aktui, todėl nesutinka su ieškovų teiginiais, jog ginčijamais vekseliais buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas su kitais kreditoriais. Atsakovas taip pat aiškina, kad BUAB „AJ Turtas“ įstatų 4.3.10 punkte nurodytas draudimas be visuotinio akcininkų pritarimo laiduoti ir garantuoti, tačiau nėra draudimo išduoti vekselius, todėl, atsakovo vertinimu, BUAB „AJ Turtas“ vadovas, išduodamas vekselius, nepažeidė įmonės įstatų ir CK 1.80 ar 1.82 straipsnių reikalavimų. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo vekseliais buvo užtikrintas bei atidėtas skolininko iš atsakovo gautų prekių apmokėjimas ir jo terminas, todėl negalima teigti, jog tai buvo nenaudinga BUAB „AJ Turtas“. Be to, atsakovas pažymi, kad jam nebuvo žinomi jokie BUAB „AJ Turtas“ direktoriaus kompetencijos ribojimai. Atsakovas nurodo, kad BUAB „AJ Turtas“ buvo išdavęs atsakovui ir kitus vekselius, taip pat vekselius kitiems asmenims, tai buvo įprasta skolininko praktika. Atsakovo teigimu, ieškovas L. M. buvo BUAB „AJ Turtas“ gamybos direktorius ir įmonės akcininkas (turintis 50 proc. akcijų), bei dirbo tame pačiame kabinete kaip ir BUAB „AJ Turtas“ direktorius V. K.; A. M. dirbo BUAB „AJ Turtas“ administratore (kurį laiką ėjo ir įmonės vadovės pareigas), tuo tarpu jos motina E. S. buvo BUAB „AJ Turtas“ vyr. finansininkė, todėl, anot atsakovo, ieškovams įmonės padėtis ir jos atliekami veiksmai, įskaitant ir ginčo vekselių išdavimo aplinkybes, buvo gerai žinomos. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovai nurodo, jog BUAB „AJ Turtas“ finansinė padėtis buvo sunki, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jie būtų inicijavę įmonei bankroto bylos iškėlimą ir pan.; tuo tarpu atsakovas, anot jo, nežinojo apie BUAB „AJ Turtas“ rimtas finansines problemas.

Atsakovas nesutinka su ieškovų reikalavimu ginčijamus vekselius pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes, anot atsakovo, nagrinėjamu atveju neegzistuoja jo taikymo sąlygos. Nurodo, kad ieškovai nebuvo BUAB „AJ Turtas“ kreditoriais jos bankroto bylos iškėlimo metu, taigi ginčijamų vekselių išrašymo metu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į skolininką. Atsakovo vertinimu, vekselių išdavimas nekeitė skolininko mokumo; be to, nėra esminio skirtumo (neįskaitant operatyvumo gaunant vykdomąjį dokumentą) tarp bendro kreipimosi į teismą ir skolos priteisimo bei vekselių pateikimo vykdymui, nes bet kokiu atveju skolininkas privalėtų sumokėti už pateiktas prekes. Tuo labiau, anot atsakovo, neišdavus vekselių, jis daugiau prekių skolininkui netiektų ir BUAB „AJ Turtas“ negalėtų tęsti savo veiklos, todėl, atsakovo nuomone, ginčijamų vekselių išdavimas nepažeidė ieškovų interesų. Atsakovas teigia, kad ieškovai taip pat praleido vienerių metų terminą nurodytiems vekseliams ginčyti. Taip pat aiškina, kad šiuo atveju nėra ir kitos actio Pauliana taikymo sąlygos – jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes, anot atsakovo, skolininko įstatai to nedraudė, vekselių išdavimas buvo įprastinė skolininko praktika, vekseliu buvo užtikrinta ne tik esama, bet ir būsima skolininko prievolė. Atsakovas papildomai pabrėžia, kad ieškovai ginčijamų vekselių išdavimo metu nebuvo skolininko kreditoriai, todėl jų išdavimas niekaip nepažeidė ieškovų teisių, tuo tarpu atstovauti kitus kreditorius (aukštesnės eilės) ieškovai neturi įgaliojimų. Pažymi, kad vekselio išdavimas yra vienašalis sandoris, todėl negali būti vertinamas atsakovo sąžiningumas; be to, teigia, jog atsakovui nebuvo žinoma, kad skolininkas negali atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip pat nebuvo žinomi skolininko įstatai, akcininkų sprendimai ir pan.

Trečiasis asmuo antstolis J. P. atsiliepime į ieškinį prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Antstolis nurodo, kad jis vykdė Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S. 2015 m. rugsėjo 14 d. ir Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2016 m. kovo 4 d. atliktus vykdomuosius įrašus dėl skolų išieškojimo iš skolininko UAB „AJ Turtas“ išieškotojo UAB „Aquatera“ naudai. Pažymi, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nesuteikia jam teisės ir neįpareigoja revizuoti bei tikrinti vekselių, taip pat notaro vykdomojo įrašo išdavimo aplinkybių ir pagrindų.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Notaras nurodo, kad UAB „Aquatera“ 2016 m. kovo 4 d. pateikė notarui prašymą dėl lėšų išieškojimo iš skolininko UAB „AJ Turtas“ pagal pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei kitus prie jo pridėtus įrodymus. Notaras aiškina, kad jis, patikrinęs visus jam pateiktus išieškotojo dokumentus pagal teisės aktų reikalavimus, išdavė UAB „Aquatera“ minėtą vykdomąjį įrašą, nes neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti jį atlikti. Pažymi, kad atsakovas UAB „Aquatera“ savo atsiliepime detaliai nurodė visas faktines aplinkybes ir verslo santykius, kuriems esant vekseliai buvo išrašyti, todėl notaras sutinka su minėto atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais.

Trečiasis asmuo V. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad abu vekseliai UAB „Aquatera“ buvo išduoti, nes UAB „AJ Turtas“ trūko apyvartinių lėšų, įmonei buvo skolingi užsakovai, kuriems darbus bendrovė atlikinėjo savo lėšomis, todėl reikėjo ir savo lėšomis įsigyti statybines medžiagas. Aiškina, kad įmonė turėjo mažai lėšų, todėl išduodavo vekselius tai sumai, kuriai ketino įsigyti prekių, nes tokiu atveju nereikėdavo mokėti už prekes iš anksto. Pažymi, kad BUAB „AJ Turtas“ vekselių išdavimo praktika buvo paplitusi ir jie buvo išduoti ne tik UAB „Aquatera“, bet ir kitiems kreditoriams (tiekėjams). Trečiasis asmuo teigia, kad UAB „Aquatera“ kreipėsi į antstolį vekselyje nurodytos sumos išieškojimui jau pasibaigus skolos grąžinimo terminui; pažymi, jog už vekselyje nurodytą sumą įmonė buvo paėmusi prekių, bet neatsiskaičiusi. Anot trečiojo asmens, apie išduodamus vekselius žinojo ir ieškovai, nes L. M. buvo vienas iš įmonės savininkų ir gamybos direktorius, o A. M. buvo bendrovės administratorė; pabrėžia, jog ieškovės motina buvo įmonės vyr. buhalterė. Trečiasis asmuo nurodo, kad vekselių išdavimo klausimai buvo derinami su abiem ieškovais ir jie tam pritarė. Pažymi, kad ieškovai galėjo skųsti minėtus vekselius po jų išdavimo ar vykdant pagal juos išieškojimus, tačiau to nepadarė. Trečiasis asmuo nesutinka, kad įmonės padėtis 2015 m. buvo labai sunki ir pažymi, jog bendrovė tuo metu turėjo pakankamai užsakymų normaliai įmonės veiklai vykdyti, ketino gauti jų dar daugiau, todėl jei nebūtų iškilę nesutarimai su bendrasavininku L. M., įmonei nebūtų iškelta bankroto byla.

Trečiasis asmuo notaras M. S. teismo posėdžio metu teigė neatsimenantis vykdomojo įrašo išdavimo aplinkybių, tačiau nurodė, jog tokie įrašai išduodami laikantis teisės aktų reikalavimų.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „AJ Turtas“ ir UAB „Aquatera“ 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2010/09-01, pagal kurią pardavėjas (UAB „Aquatera“) įsipareigojo perduoti pirkėjui (UAB „AJ Turtas“) nuosavybės teise prekes (nurodytas PVM sąskaitose-faktūrose), o pirkėjas įsipareigojo jas priimti ir sumokėti šalių nustatytą kainą.

Nustatyta, kad UAB „AJ Turtas“, kurio vardu veikė direktorius V. K., UAB „Aquatera“ naudai 2015 m. rugpjūčio 3 d. išrašė paprastąjį vekselį 59 259,81 Eur sumai, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2015 m. rugsėjo 3 d.; 2015 m. lapkričio 18 d. iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir sąlygomis išrašytas paprastasis vekselis 34 700 Eur sumai, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2016 m. vasario 3 d.

Nustatyta, kad ginčijami vekseliai laiku nebuvo apmokėti, todėl UAB „Aquatera“ kreipėsi į notarus dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Tuo pagrindu Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaras M. S. 2015 m. rugsėjo 14 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 4785), kuriuo buvo pareikalauta iš UAB „AJ Turtas“ išieškoti UAB „Aquatera“ naudai 59 259,81 Eur neapmokėtą vekselio sumą, 218,26 Eur išlaidų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už neapmokėtą vekselio sumą nuo mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo įvykdymo dienos; Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. 2016 m. kovo 4 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. GB-1169), kuriuo buvo pareikalauta iš UAB „AJ Turtas“ išieškoti UAB „Aquatera“ naudai 34 700 Eur neapmokėtą vekselio sumą, 185,05 Eur išlaidų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už neapmokėtą vekselio sumą nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško vekselio sumos apmokėjimo dienos. Taip pat nustatyta, kad nurodytų vykdomųjų įrašų pagrindu buvo pradėti vykdymo procesai – antstolis J. P. pradėjo vykdomąsias bylas, kurių metu buvo išieškota didžioji dalis vykdomuosiuose įrašuose nurodytų skolų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4798-781/2016 (dabar Nr. B2-2376-781/2017), UAB „AJ Turtas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta O. P.; nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 22 d.

Nurodytoje BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, be kita ko, patvirtinti ieškovų L. M. ir A. M. pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai, atitinkamai 8648,13 Eur ir 3045 Eur dydžio. Nustatyta, kad bankroto bylos eigoje ieškovų reikalavimai iš dalies buvo padengti iš Garantinio fondo lėšų, todėl šiai dienai likę ieškovų patvirtinti kreditoriniai reikalavimai BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje sudaro atitinkamai 7508,13 Eur ir 1905 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Nagrinėjamu atveju ieškovai 2015 m. rugpjūčio 3 d. bei 2015 m. lapkričio 18 d. išduotus vekselius ginčija iš esmės trimis pagrindais – CK 6.66 (actio Pauliana), 1.82 ir 2.83 straipsnių pagrindu.

Dėl vekselių sampratos ir jų pobūdžio

Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Vekselis patrauklus civilinės apyvartos dalyviams dėl palyginti paprasto ir operatyvaus skolos išieškojimo. Dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vekselio abstraktumas ir besąlygiškumas nepaneigia jo galimybės atlikti prievolės užtikrinimo funkciją, sprendžiant iš tokio pobūdžio civilinių santykių kylančius ginčus, gali būti aktualus ir tam tikra apimtimi vertinamas iš vekselio atsirandančio reikalavimo santykis su prievole, kuriai užtikrinti vekselis išduotas.

Kasacinio teismo, be kita ko, išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Dėl ieškovų teisės ginčyti skolininko sandorius

ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana). Teismų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kadangi kreditorius, įgyvendindamas specialioje ĮBĮ normoje jam suteiktą teisę, dėl iškeltos bankroto bylos pareiškia ieškinį, kuriuo ginčija įmonės sudarytus sandorius, tai tokiu ieškiniu, nors jis ir turtinis, ginamos ne ieškinį pareiškusio, o visų kreditorių teisės, nes restitucijos atveju turtas bus grąžintas į bankrutuojančios įmonės bendrą turto masę ir panaudotas visų kreditorių reikalavimams proporcingai tenkinti ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

Kaip minėta, ieškovų kreditoriniai reikalavimai BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje buvo patvirtinti teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, todėl ieškovams, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, suteikta teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius.

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) pagrindu

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013). Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014).

Taigi, pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124-6.129 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamu atveju iš BUAB „AJ Turtas“ bankroto bylos Nr. B2-2376-781/2017 medžiagos matyti, kad ieškovų patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atsirado dėl jiems neišmokėto darbo užmokesčio. Iš minėtoje byloje pateiktos L. M. pažymos dėl neišmokėto darbo užmokesčio matyti, kad skolininko įsiskolinimo likutis ieškovui 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė 3757,82 Eur. Šalys (tiek L. M., tiek V. K.) bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog atlyginimas įmonės darbuotojams vėluodavo keletą mėnesių; atsižvelgiant į L. M. už kitus mėnesius paskaičiuotą atlyginimo dydį (bet neišmokėtą), galima daryti išvadą, jog ginčijamų vekselių išrašymo metu BUAB „AJ Turtas“ buvo skolingas ieškovui L. M., todėl laikytina, jog jis įrodė, kad ginčijamų vekselių sudarymo metu turėjo ir šiuo metu turi neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Teismas pažymi, kad tiek šioje byloje, tiek BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje nėra pateikta duomenų, jog 2015 m. rugpjūčio 3 d. vekselio išrašymo metu UAB „AJ Turtas“ buvo skolingas A. M., nes iš minėtoje byloje pateiktos A. M. pažymos dėl neišmokėto darbo užmokesčio matyti, jog 2015 m. rugsėjo 30 d. įmonė ieškovei nebuvo skolinga; įsiskolinimas atsirado tik nuo 2015 m. spalio 31 d., todėl darytina išvada, kad ieškovė A. M. turi teisę ginčyti tik 2015 m. lapkričio 18 d. išrašytą vekselį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina, kad ieškovai iš esmės įrodė turėję ir turintys neabejotinas bei galiojančias reikalavimo teises skolininkui; nors, kaip minėta, ieškovė ir neįrodė turėjusi reikalavimo teisę skolininkui 2015 m. rugpjūčio 3 d., tačiau pažymėtina, jog ieškinys ieškovų pateiktas bendrai; be to, kaip minėta, šiuo ieškiniu ginamos ne tik ieškinį pareiškusio, o ir visų kreditorių teisės (įskaitant ir ieškovę), todėl, teismo vertinimu, tai, jog ieškovas įrodė turintis (ir turėjęs ginčijamų vekselių išrašymo metu) reikalavimo teises į BUAB „AJ Turtas“, šiuo atveju užtenka konstatuoti esant pirmai actio Pauliana sąlygai.

Antroji actio Pauliana taikymo sąlyga – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčijamų vekselių išrašymas nepažeidė kitų UAB „AJ Turtas“ kreditorių, įskaitant ir ieškovų, teisių. Kaip nustatyta, UAB „AJ Turtas“ ir UAB „Aquatera“ bendradarbiavo 2010 m. rugsėjo 1 d. sutarties pagrindu – UAB „Aquatera“ tiekė UAB „AJ Turtas“ statybines medžiagas, o pastarasis jas naudojo savo veikloje. Nustatyta, kad UAB „AJ Turtas“ pateikdavo užsakymus UAB „Aquatera“ su pageidaujamomis gauti prekėmis, o pastarasis jas sukomplektuodavo ir perduodavo skolininkui (net ir nesulaukęs apmokėjimo; tai buvo numatyta ir minėtoje sutartyje). Iš šalių ir liudytojų (L. M.) parodymų nustatyta, kad 2015 m. UAB „AJ Turtas“ susidūrus su finansiniais sunkumais ir jau esant įsiskolinimams už gautas prekes, UAB „Aquatera“ pareikalavo iš skolininko UAB „AJ Turtas“ tam tikros prievolės užtikrinimo priemonės – vekselių, kurie buvo išduoti tiek jau susidariusioms sumoms, tiek ir už prekes, kurias skolininkas pageidavo tuo metu gauti iš UAB „Aquatera“. Nors ieškovai įrodinėjo, kad toks vekselių išrašymas (už būsimas prekes) buvo negalimas ir neteisėtas, tačiau teismas sprendžia, jog iš esmės tik tokiu atveju (išduodant ginčijamus vekselius) UAB „AJ Turtas“ galėjo toliau vykdyti savo veiklą (vykdyti statybos projektus), nes priešingu atveju, kaip nurodė liudytojas L. M., jis nebūtų gavęs užsakytų statybinių prekių iš pagrindinio savo tiekėjo (UAB „Aquatera“). Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog dėl ginčijamų vekselių UAB „AJ Turtas“ tapo nemokus, ar jie iš esmės sumažino jo mokumą; priešingai, po jų išrašymo (ir prekių pagal juos gavimo; dėl ko ginčo byloje nekilo, nes visos šalys tai pripažino) įmonė toliau vykdė savo veiklą ir gavo pajamų.

Teismas nesutinka su ieškovų teiginiais, kad ginčo vekselių išdavimu buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių (UAB „Aquatera“), nes vekselis savaime nesuteikia asmeniui, kurio naudai jis išduotas, pirmenybės kitų kreditorių atžvilgiu, o tiesiog, kaip minėta, sudaro galimybę paprastesniam ir operatyvesniam skolos išieškojimui. Pažymėtina, kad pats vekselis nėra vykdomasis dokumentas; suėjus jo apmokėjimo terminui, jis per įstatymų nustatytą terminą turi būti pateiktas notarui su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą ir notaras, tik įsitikinęs visų reikalavimų buvimu, jį išduoda; vėliau toks vykdomasis įrašas gali būti teikiamas vykdymui antstoliui, kuris jį vykdo bendra tvarka (išieškant vykdomajame įraše nurodytas sumas bendra teisės aktuose nustatyta tvarka ir eiliškumu). Taigi, darytina išvada, kad ginčo vekseliai nesuteikė vienam iš kreditorių jokios pirmenybės, o tik dalinai palengvino išieškojimo procedūrą. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad kiti kreditoriai (įskaitant ir ieškovus), būtų reikalavę, jog UAB „AJ Turtas“, užtikrindamas jų reikalavimus, išduotų vekselius jų atžvilgiu. Be to, byloje nustatyta, kad vekselių išdavimas UAB „AJ Turtas“ buvo įprastinė praktika (buvo išduoti ne tik ginčijami vekseliai, bet ir kiti vekseliai tam pačiam kreditoriui UAB „Aqautera“, tiek ir kitiems kreditoriams; liudytoja E. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog įmonė buvo išdavusi ir kitus vekselius už užsakytas, tačiau dar negautas prekes (kaip ir nagrinėjamu atveju)). Pažymėtina, kad ir pati ieškovė A. M., laikinai vykdžiusi UAB „AJ Turtas“ direktorės pareigas, 2015 m. rugpjūčio 7 d. išrašė UAB „Aquatera“ naudai vekselį (iš esmės identišką ginčijamiems vekseliams); nors, kaip nustatyta, minėtas vekselis nebuvo panaudotas, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis būtų ginčijamas/nuginčytas, todėl ieškovų argumentai, kad jis buvo pasirašytas per klaidą/apsirikimą /apgaulės būdu laikytini neįrodytais (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, galima daryti išvadą, kad išduodant ginčijamus vekselius bendrovė neišskyrė vieno iš savo kreditorių (UAB „Aquatera“) ir nesuteikė jam pirmenybės (kaip teigė ieškovai), atitinkamai ir nepažeisdama kitų savo kreditorių teisių, o tiesiog papildomai užtikrindama savo prievolių minėtam kreditoriui įvykdymą, todėl šiuo atveju nėra antrosios actio Pauliana taikymui reikalingos sąlygos, t. y. ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių; atitinkamai nėra ir ketvirtosios minėto instituto sąlygos, t. y. skolininkas buvo sąžiningas, nes sudaromas sandoris nepažeidė kreditorių teisių.

Be to, teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog, vykdant išieškojimus pagal nurodytų ginčijamų vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus, nebuvo laikytasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto mokėjimo eiliškumo, nes ieškovai nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, apsiribodami vien savo deklaratyviais teiginiais. Pažymėtina, kad byloje nepateikta įrodymų, jog antstoliui vykdant išieškojimus iš UAB „AJ Turtas“ išieškotojui UAB „Aquatera“ skolininkas tuo metu turėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (kaip nurodė ieškovai). Be to, teismas pažymi, kad net ir pasitvirtinus šiems teiginiams, atsakovai dėl to nėra atsakingi, nes, kaip minėta, nurodyti atsiskaitymai (vykdant priverstinį išieškojimą) buvo daromi antstolio J. P. (o ne pačių atsakovų), todėl ir atsakomybė dėl tokių veiksmų galėtų kilti nebent antstoliui, o ne atsakovams, reiškiant atitinkamą ieškinį.

Kaip minėta, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau teismas šiuo atveju pasisako ir dėl kitų sąlygų.

Viena vertus, teismas iš dalies sutinka su ieškovų nuomone, kad UAB „AJ Turtas“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų vekselių; kita vertus, kaip minėta, jų sudarymas buvo reikalingas norint toliau tęsti veiklą ir gauti statybines medžiagas, siekiant įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus užsakovams.

Teismas pažymi, kad vekselis yra vienašalis sandoris, todėl nagrinėjamu atveju nereikia įrodinėti trečiojo asmens (UAB „Aquatera“) nesąžiningumo.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą.

Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Kai ieškovo-kreditoriaus amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią. Taigi CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

Teismas kritiškai vertina ieškovų argumentus, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo jų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 15 d.).

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinta, kad kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; todėl tokiu atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008). Kita vertus, tais atvejais, kai sandorį ginčija bankrutuojančios įmonės kreditorius, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas bendra CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga).

Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas momentas, kada ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie jų teisės pažeidimą, t. y. skolininko išrašytus ginčijamus vekselius.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, šalių ir liudytojų parodymais, sprendžia, kad ieškovams apie ginčijamus vekselius buvo žinoma nuo pat jų išdavimo dienos. Teismas tokią išvadą daro įvertindamas trečiojo asmens V. K. ir liudytojo L. M. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kurie vienareikšmiškai patvirtino, jog ieškovams buvo žinomos minėtų vekselių išdavimo aplinkybės; be to, teismas pažymi, kad L. M. ir A. M. buvo UAB „AJ Turtas“ darbuotojai – atitinkamai gamybos direktorius (kuris sėdėjo vienam kabinete su įmonės vadovu) ir administratorė; L. M. buvo ir UAB „AJ Turtas“ akcininkas (turintis 50 proc. akcijų); liudytojas L. M. patvirtino, jog L. M. žinojo iš esmės apie visus nurodytos įmonės reikalus, aktyviai dalyvavo jos veikloje. Nors L. M. ir yra (buvo) UAB „Aquatera“ darbuotojas, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti (netikėti) jo parodymais, kuriuos, kaip minėta, patvirtino ir UAB „AJ Turtas“ buvęs vadovas V. K.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, pati ieškovė A. M. 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo išrašiusi UAB „AJ Turtas“ vardu vekselį UAB „Aquatera“ naudai, tačiau, kaip nurodė liudytojas L. M., UAB „Aquatera“ vadovybė norėjo, jog tokį vekselį pasirašytų UAB „AJ Turtas“ direktorius, o ne laikinai einanti vadovės pareigas A. M.. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos įrodymų visumą ir šalių (bei liudytojų) paaiškinimus, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovai apie ginčijamus vekselius žinojo ir jiems pritarė nuo pat jų išdavimo momento (2015 m. rugpjūčio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d.); iki pat šio ieškinio pateikimo jų neginčijo; tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. gegužės 23 d., t. y. praleidus nurodytą vienerių metų terminą; ieškovai neprašė šio termino atnaujinti; teismas išskirtinių aplinkybių, dėl kurių minėtas terminas turėtų būti atnaujintas, taip pat nenustatė. Net jeigu vertinti, kad ieškovai apie ginčijamus vekselius sužinojo 2016 m. kovo mėn. (kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas L. M.), nurodytas vienerių metų terminas vis tiek būtų praleistas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas dėl ginčijamų vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nenustačius visų būtinų sąlygų minėto instituto taikymui.

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 ir 2.83 straipsnių pagrindu

Ieškovai ginčijamus vekselius prašo pripažinti negaliojančiais ir CK 1.82 bei 2.83 straipsnių pagrindu, nes, anot ieškovų, jie buvo išrašyti be privalomo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo bei viršijant įmonės vadovo įgaliojimus, tuo tarpu kita šalis – UAB „Aquatera“, apie tai žinojo.

CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. Tuo tarpu CK 2.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.

UAB „AJ Turtas“ įstatų 4.3.10 papunktyje iš tiesų buvo nustatyta, jog tik visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą dėl įmonėje disponavimo turtu, kurio vertė yra didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo. Viena vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, kurį sudarė akcininkai V. K. ir L. M., valdę po 50 proc. įmonės akcijų, dėl pritarimo ginčijamiems vekseliams sudaryti, nebuvo sušauktas (byloje dėl to ginčo nekilo); kita vertus, kaip jau nustatyta šiame sprendime, akcininkams buvo žinomos nurodytų vekselių sudarymo aplinkybės ir galima daryti išvadą, kad jie jiems pritarė (V. K. pasirašė ginčijamus vekselius, tuo tarpu dėl L. M. žinojimo ir pritarimo minėtiems vekseliams jau pasisakyta aukščiau šiame sprendime); atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl kitų vekselių (neginčijamų) išdavimo, kurių sumos pateko į nurodytų įstatų 4.3.10 papunkčio taikymo apimtį, visuotiniai akcininkų susirinkimai taip pat nebuvo šaukiami, apsiribojant dviejų akcininkų žodiniu sutarimu. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad tokia akcininkų pritarimo tvarka (žodinė), buvo įprasta įmonėje, todėl vien tik šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijami vekseliai buvo išduoti pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar sudaryti juridinio asmens valdymo organams pažeidžiant savo kompetenciją.

Be to, L. M. pritarimą ginčijamiems vekseliams įrodo ir tai, kad jis nuo vekselių išrašymo momento iki pat 2017 m. gegužės 23 d. jų neginčijo, nors, kaip nustatyta, apie juos žinojo nuo pat jų išdavimo momento. Šiame sprendime jau konstatuota, kad ginčijami vekseliai iš esmės buvo naudingi įmonei, nes tokiu atveju įmonė galėjo toliau tęsti savo veiklą, gaunant veiklai vykdyti reikalingas statybines medžiagas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijami vekseliai prieštaravo juridinio asmens tikslams.

Taigi, remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė ginčijamų vekselių neteisėtumo ir pagal CK 1.82 bei 2.83 straipsnių nuostatas, todėl ir šioje dalyje ieškovų reikalavimai dėl ginčijamų vekselių pripažinimo negaliojančiais atmestini.

Atmetant ieškovų reikalavimus dėl ginčijamų vekselių pripažinimo negaliojančiais, netenkintini ir ieškovų išvestiniai reikalavimai dėl atliktų atsiskaitymų pagal notarų išduotus vykdomuosius įrašus (kurie buvo išduoti pagal ginčijamus vekselius) pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo; kaip minėta, ieškovai neįrodė (pagal šiuo metu byloje pateiktus ir turimus įrodymus), kad įvykdyti antstolio atsiskaitymai (nurašymai pagal minėtus vykdomuosius įrašus) buvo vykdomi pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos.

Atsakovas BUAB „AJ Turtas“ pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovų 617,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas UAB „Aquatera“ – 1280 Eur (700 Eur + 580 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovų naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos (dėl procesinių dokumentų siuntimo) apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Tretieji asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir (ar) šių išlaidų patvirtinančių įrodymų, todėl jos tretiesiems asmenims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovų L. M. ir A. M. ieškinį atsakovams BUAB „AJ Turtas“, kuriam atstovauja bankroto administratorė O. P., ir UAB „Aquatera“ dėl vekselių bei atliktų atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys antstolis J. P., notaras M. S., notaras G. B., V. K., atmesti.

Priteisti atsakovui BUAB „AJ Turtas“, j. a. k. 301085679, lygiomis dalimis iš ieškovų L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 617,50 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 308,75 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 75 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti atsakovui UAB „Aquatera“, j. a. k. 302480953, lygiomis dalimis iš ieškovų L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1280 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) iš kiekvieno ieškovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė