- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-30
- Bylos Nr.
- N-575-1809-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo L. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas L. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. birželio 13 d. Molėtų mieste, Vilniaus g., šalia metalo supirktuvės buvo rastas dirbantis G. K., kuris tvarkė (valė rūdis) automobilį, priklausantį L. Ž. individualiai įmonei „Sendas“ (toliau – ir IĮ „Sendas“). G. K. paaiškino, kad dėl įdarbinimo kalbėjo su IĮ „Sendas“ savininku L. Ž., kadangi yra bedarbis, tai L. Ž. pažadėjo jį įdarbinti IĮ „Sendas“ smulkiems remonto darbams atlikti. Nurodė, kad jis dirba nuo 2009 m. birželio 13 d., 8.30 val., kad ryte atėjęs savininkas parodė ką remontuoti. L. Ž. paaiškino, kad pats buvo pasiruošęs dirbti prie automobilio, bet susirgo kasininkė, todėl teko paprašyti G. K. porą valandų padėti dirbti prie automobilio. G. K. dirbo be darbo sutarties, tuo įmonės savininkas L. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu L. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad L. Ž. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2009 m. birželio 13 d. jis prie metalo supirktuvės remontavo savo įmonės automobilį. Į metalo supirktuvę atvyko G. K. ir laukė kol jis pradės dirbti. Staiga L. Ž. paskambino iš darbovietės ir iškvietė į darbą. Jis G. K. paprašė, jog šis pasaugotų automobilį ir darbo įrankius. Apie jokį darbą nekalbėjo ir jo dirbti neprašė. G. K. pažinojo iš anksčiau. Su G. K. 2009 m. birželio 1 d. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti į IĮ „Sendas“ nuo 2009 m. birželio 30 d.. L. Ž. pasitikėjo G. K., todėl paprašė pasaugoti automobilį ir įrankius. Iš esmės tą patį parodė ir G. K. teismo posėdžio metu. Teismas padarė išvadą, jog iš bylos matyti, kad tarp L. Ž. ir G. K. 2009 m. birželio 13 d. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o ne darbo teisiniai santykiai. G. K. jokių pareigų nėjo, atlyginimo už atliktus veiksmus negavo. Jo buvo paprašyta pasaugoti automobilį ir, savininkui nežinant, jis pats ėmėsi rūdžių nuvalymo darbų. Tai leidžia daryti išvadą, kad L. Ž. ir G. K. santykiai neatitiko nelegalaus darbo santykių, kai darbdavys, nesudarydamas darbo sutarties, sudaro susitarimą su darbuotoju dėl nuolatinio darbo, darbo užmokesčio už jį, o darbuotojas, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, atlieka sulygtą ir atitinkantį jo kvalifikaciją darbą. L. Ž. prašymas pasaugoti remontuojamą automobilį ir remonto įrankius atitinka civilinės sutarties – pavedimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756 straipsnis) sampratą. G. K. nevykdė tam tikros darbo funkcijos, o atliko konkrečią užduotį. Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją su gaunamu rezultatu. Civilinėse sutartyse pavaldumo darbdaviui nėra. Iš paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. birželio 13 d. tarp L. Ž. ir G. K. nebuvo susiklostę darbdavio ir darbuotojo santykiai, nes yra civilinės sutarties požymiai. Todėl teismas padarė išvadą, kad administracinė bylą nutrauktina.
II.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teismui. Nurodo, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. K. IĮ „Sendas” dirbo nelegaliai be darbo sutarties. Nesutinka su teismo vertinimu, kad tarp L. Ž. ir G. K. susiklostė ne darbo santykiai. Tarp darbdavio L. Ž. ir darbuotojo G. K. buvo susitarimas dėl automobilio remonto darbo. G. K. dirbo leidus savininkui L. Ž.. Tai nurodo ir pats G. K. savo rašytame paaiškinime: „šnekėjausi su Laimiu dėl įdarbinimo, jis leido pabandyti remontuoti automobilį ir pažiūrės, jei leis sveikata, įdarbins“. L. Ž. savo rašytame paaiškinime nurodo, kad „teko porai valandų pasiprašyti padėti G. K.“. Darbo kodeksas numato išbandymą sudarant darbo sutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismų praktikos apibendrinime nurodoma, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai, darbuotojas šiuo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį, gauti ne mažesnį, nei įstatymo nustatyta, darbo užmokestį. Nurodo, kad L. Ž. nei tikrinimo metu, nei protokolo surašymo dieną darbo sutarties, sudarytos su G. K., nepateikė, darbo sutartis su G. K. sudaryta nebuvo. Institucija mano, kad G. K. veiksmai neatitinka pavedimo sutarties sampratos, kadangi G. K. atliko ne tam tikrą iš anksto apibrėžtą konkrečią užduotį, bet dirbo atlygintiną darbą – remontavo IĮ „Sendas” priklausantį automobilį. G. K. dirbo darbdavio naudai be darbo sutarties. Byloje nustatyti esminiai darbo sutarties požymiai, leidžiantys kvalifikuoti veiką kaip nelegalų darbą.
Atsiliepimas
L. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad už darbą be darbo sutarties niekam nemokėjo. Nurodo, kad 2009 m. birželio 13 d. pats dirbo prie jam priklausančio sunkvežimio, bet dėl neatėjusio darbuotojo į jam priklausančią parduotuvę skubiai teko vykti ten. Kadangi G. K. laukė metalo supirktuvės savininko, paprašė jo pasaugoti įrankius porą valandų, kol grįš. Jam būnant parduotuvėje, atėjo matytas vyriškis ir pradėjo klausinėti apie parduotuvę, sunkvežimį, tačiau neprisistatė, jokio pažymėjimo nepateikė, iš pokalbio jis suprato, kad tai darbo inspektorius. Vėliau L. Ž. buvo paprašytas parašyti paaiškinimą dėl G. K.. Paaiškinimo jis nepasirašė, nes abejojo, ar tai tikrai darbo inspekcijos pareigūnas. Tik vėliau pastebėjo, jog dingo dalis dokumentų. Paklausus darbuotojų, išsiaiškino, kad turbūt, niekam nepranešę ir neužpildę jokių paėmimo dokumentų, darbo inspektoriai nelegaliai išsinešė įmonės dokumentus. Nuvykus į Instituciją, visą valandą buvo daromas spaudimas, kad L. Ž. pasirašytų protokolą, nes kitaip nebus atiduoti įmonės dokumentai. Paaiškėjo, kad darbo inspektorius primygtinai vertė G. K. rašyti paaiškinimą, kad šis dirba. G. K. yra neįgalus, todėl dėl tokio spaudimo parašė paaiškinimą, naudingą inspektoriui. Taip pat L. Ž. nurodo, kad su G. K. darbo sutartį pasirašė 2009 m. birželio 1 d. ir šis pradėjo dirbti 2009 m. birželio 30 d.. Tikrinimo metu darbo sutartis buvo Darbo biržoje, kadangi G. K. buvo įdarbintas per ją. Šiuo metu šiam darbuotojui sukurta darbo vieta ir jis sėkmingai dirba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Molėtų rajono apylinkės teismas savo nutarime padarė išvadą, kad tarp L. Ž. ir G. K. nebuvo susiklostę darbdavio ir darbuotojo santykiai, nes yra civilinės sutarties - pavedimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756 straipsnis) požymių. Šią išvadą teismas padarė, įvertinęs L. Ž. paaiškinimus ir G. K. parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių asmenų duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu negali objektyviai įvertinti, nes prie bylos medžiagos nėra pridėtas teismo posėdžio protokolas, o šių asmenų paaiškinimai išdėstyti tik skundžiamame teismo nutarime. Pažymėtina, kad teismo posėdžio protokolas yra dokumentas, patvirtinantis bylos nagrinėjimo eigą teismo posėdžio metu, be kurios nėra galimybės objektyviai įvertintis teismo posėdžio metu apklaustų asmenų duotų parodymų ir paaiškinimų tikrumo, išsamumo ir teisingumo. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 12). Taip pat pažymėtina, kad teismo nutarime išdėstytų L. Ž. paaiškinimų ir G. K. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nepatvirtina kiti bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai. Institucijos pareigūnas, atlikęs patikrinimą, 2009 m. birželio 13 d., 12.45 val., Vilniaus gatvėje, Molėtų mieste, šalia metalo supirktuvės aptiko G. K., kuris valė rūdis automobilio, priklausančio L. Ž. individualiai įmonei „Sendas“ (b. l. 2). G. K. 2009 m. birželio 13 d. paaiškinime nurodė, kad dėl įdarbinimo kalbėjo su IĮ „Sendas“ savininku L. Ž., kuris pažadėjo jį įdarbinti IĮ „Sendas“ smulkiems remonto darbams atlikti. Paaiškino, kad dirba nuo 8.30 val., ryte atėjęs savininkas parodė ką remontuoti (b. l. 4). L. Ž. 2009 m. birželio 13 d. paaiškinime nurodė, kad pats buvo pasiruošęs dirbti prie automobilio, bet susirgo kasininkė, todėl teko paprašyti G. K. porą valandų padėti dirbti prie automobilio (b. l. 5). Pažymėtina, kad šie pirminiai minėtų asmenų paaiškinimai prieštarauja jų duotiems paaiškinimams ir parodymams teismo posėdžio metu, kur jau teigiama, kad L. Ž. tik paprašė pasaugoti automobilį, o G. K. jau tik savo iniciatyva nutarė pašveisti automobilio detales, padengtas korozija. Teisėjų kolegija tokią naują administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojo versiją vertina kritiškai. Pirma, ši versija yra paneigiama minėtų asmenų pirminiais paaiškinimais, kurie buvo surašyti pačių asmenų iš kart po Institucijos pareigūno atlikto patikrinimo. Antra, lieka neaišku kokių motyvų vedinas G. K. tos dienos ankstyvą rytą atvyko į darbo vietą, jei pagal minėtą asmenų naują versiją susitarimas pasaugoti automobilį ir darbo įrankius, buvo spontaniškas, susitikus atsitiktinai ir L. Ž. prireikus skubiai išvykti. Trečia, šią versiją paneigia bylos medžiagoje esanti 2009 m. birželio 1 d. darbo sutartis, sudaryta tarp IĮ „Sendas“ ir G. K., kuri pasirašyta darbdavio L. Ž. ir darbuotojo G. K.. Sutartyje nurodyta, kad G. K. sutarties egzempliorių gavo 2009 m. birželio 3 d. (b. l. 8). Ši sutartis patvirtina faktą, kad tarp L. Ž. ir G. K. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad minėtoje darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2009 m. birželio 30 d., tačiau G. K. buvo aptiktas dirbantis įmonės naudai ankščiau, t. y. 2009 m. birželio 13 d.. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimas darbuotojui pradėti dirbti anksčiau, nei darbo sutartyje numatyta darbo pradžios data, vertinamas kaip nelegalus darbas ATPK 41³ straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1047/2008). Darbo kodekso 99 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip. Byloje nustatyta, jog L. Ž. leido G. K. dirbti anksčiau nei darbo sutartyje buvo numatyta jo darbo pradžios data. Akivaizdu, kad tokiu darbo sutartimi oficialiai neįformintu leidimu (žodiniu susitarimu) buvo pažeista ne tik įstatyme numatyta darbo sutarties sudarymo tvarka, bet ir abu ATPK 41³ straipsnyje numatyto teisės pažeidimo objektai, į kuriuos paprastai kėsinamasi nelegaliu darbu.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nepagrįstai neapklausė Institucijos pareigūno A. K., surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šio liudytojo parodymai galėtų aiškiau ir detaliau atskleisti, kokius įvykius jis matė, kokius pirminius paaiškinimus teikė L. Žalėnas ir G. Klimas.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas nukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, be to, bylos medžiagoje nėra teismo posėdžio protokolo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas negali objektyviai įvertinti paaiškinimų ir parodymų duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.