Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-840/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-15
Bylos Nr.
1-33-840/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Civilinis ieškovas
V. G., Valstybinės ligonių kasos prie SAM
Kaltinamasis
M. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-33-840/ 2011Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00418-2009-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.3.3; 1.1.7.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1;1.2.4.1; 1.2.4.4; 2.3.6.4
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 15 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Milevičiui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, specialistei S. B. ir nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui V. G.,

civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM atstovei E. D. nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 2 kartus:

1) Kauno m. apylinkės teismo 2006-07-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ? 2 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui (bausmę atlikęs);

2) Kauno m. apylinkės teismo 2011-01-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 5 d., skirta galutinė subendrinta bausmė ? 3 mėn. 12 d. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką jam įskaitytas laikas išbūtas laikinai sulaikytu ir suimtu (bausmę atlikęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. U. 2009 m. liepos 10 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie V. G. namo, esančio Jurgiškių kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, konflikto metu, staiga, atsisukęs, abiem rankom pastūmė nukentėjusįjį V. G. į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis V. G. parkrito ir veido kaire puse atsitrenkė į namo durų slenkstį, ? taip dėl neatsargumo nukentėjusiajam V. G. padarė odos nubrozdinimus veide ir dešininės smilkininės-pakaušinės skilties sumušimą, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. G. sveikatą dėl neatsargumo.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis M. U. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino iš dalies, tvirtino netrenkęs nukentėjusiajam V. G., o tik jį pastūmęs, dėl ko nukentėjusysis ir pargriuvo, atsitrenkė galva į namo durų slenkstį, dėl ko ir buvo taip sunkiai sužalotas. Kaltinamasis M. U. teigė, jog jis nenorėjo nukentėjusiojo V. G. sužaloti, taip nutikę netyčia. Kaltinamasis M. U. nuoširdžiai gailėjosi dėl nukentėjusiajam V. G. padaryto sunkaus sužalojimo ir atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusįjį jis pažįsta apie tris metus, nukentėjusiajam yra apie 60 metų amžiaus, tądien Pravieniškėse jis ėjo iš parduotuvės nusipirkęs keturis butelius sidro ir sutiko nukentėjusįjį V. G.. Iš pradžių su visu sidru jis nuėjo pas savo dėdę, kur išgėrė du butelius, po to, jis nuėjau pas nukentėjusįjį V. G.. Pas nukentėjusįjį jie išgėrė vieną butelį sidro. Išgėrus pusę butelio, jis paprašė nukentėjusiojo V. G. pasivažinėti jo motociklu, nukentėjusysis leido, tai jis kieme pasivažinėjo – raižė saulutes, grįžo, jie vėl išgėrė ir jis vėl paprašė nukentėjusiojo pasivažinėti jo motociklu, bet šį kartą nukentėjusysis neleido. Tada jis vis tiek nuėjo link prie namo palikto nukentėjusiojo motociklo. Nukentėjusysis ėjo jam iš paskos ir iš nugaros kažkuo jam trenkė per galvą. Tada jis atsisuko ir abiem rankom nukentėjusįjį nestipriai pastūmė į krūtinę. Nukentėjusysis atsitrenkė į duris ar nugara, ar šonu, krito ant šono ir trenkėsi galva į namo durų slenkstį. Kaltinamasis M. U. tvirtino, jog nukentėjusysis V. G. nukrito ant šono, tik jis nepamena, ant kurio, jis taip pat nepamena, kuria galvos puse nukentėjusysis trenkėsi į namo durų slenkstį. Tada jis pasiėmė sidrą ir išėjo. Po šio įvykio kitos dienos rytą jis buvo užėjęs pas nukentėjusįjį. Nukentėjusysis V. G. jam sakė, kad viskas gerai, tik galva svaigsta, greitosios medicinos pagalbos jam nereikia. Kaltinamasis M. U. visiškai sutiko su jam pareikštais civiliniais ieškiniais: ir su nukentėjusiojo V. G. ieškiniu dėl 853,59 Lt turtinės žalos atlyginimo, ir su Valstybinė ligonių kasos prie SAM ieškiniu dėl 1466,54 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis V. G. nurodė, jog jis reiškia 853,59 Lt ieškinį, ir paaiškino, kad tądien jis motociklu važiavo namo ir kelyje pamatė du jaunuolius, vieną kurių pažinojo – kaimyną ? kaltinamąjį M. U.. Ant kelio buvo daug šiukšlių maišų ir tie vaikinai juos spardė, tai jis jiems papriekaištavo. Tada kaltinamasis M. U. trenkė jam į veidą. Jis nuo smūgio nukrito ir daugiau nieko nepamena. Po to, jis kažkaip susikoncentravo ir grįžo namo, atsigulė į lovą ir „išsijungė“. Po kurio laiko jis išgirdo, kad kažkas išdaužė jo namo langą, įlindo per langą į vidų ir jis vėl nieko nepamena. Kas lindo per langą, jis nematė. Po to, sąmonė prašviesėjo ir jis pamatė, kad kažkokios moterys jį prausia. Po to, jis atsimena tik klinikas. Nukentėjusiojo V. G. teigimu visiškai jis atsigavo tik Žiegždriuose. Nukentėjusysis kategoriškai neigė tądien gėręs sidrą su kaltinamuoju M. U. pas save namuose. Gal kada kokį vieną kartą jis ir yra su kaltinamuoju gėręs alų. Nukentėjusysis taip pat kategoriškai neigė leidęs ar davęs kaltinamajam M. U. važinėtis motociklu. Jis taip pat neigė tądien trenkęs kaltinamajam. Paklaustas prokuroro, nukentėjusysis teigė tądien kaltinamąjį M. U. matęs du kartus: pirmą kartą ant keliuko, antrą kartą pas jį namuose. Nukentėjusysis V. G. paaiškino kad prašomą priteisti turtinę žalą ? 853,59 Lt, sudaro žmonos jo lankymo ligoninėse išlaidos: jai teko daug važinėti pas jį į Kauną, į Žiegždrius, pirkti jam vaistus, geresnį maistą, kai kuriuos buities daiktus, pvz., šlepetes, rankšluosčius.

Apklaustas liudytojas L. S. nurodė, jog kaltinamojo M. U. jis nepažįsta, o nukentėjusįjį V. G. labai gerai žino. Liudytojas patikino, kad nukentėjusysis labai retai išgeria alkoholio, o ir su psichika jam viskas gerai. Apie įvykio aplinkybes liudytojas paaiškino, kad tąkart, dieną po įvykio, apie antrą ar trečią valandą dienos jis užėjo pas nukentėjusįjį V. G. į namus, Jurgiškių kaime, ir pamatė išdaužtą namo langą, nukentėjusįjį jis rado gulintį ant žemės prie lovos, jis jį pakėlė, paguldė į lovą ir pamatė, kad nukentėjusiajam galva pakraujavusi, sužalota, kairėje pusėje. Nukentėjusysis V. G. buvo sąmoningas, bet nuo sumušimo, o ne nuo alkoholio, jo koordinacija buvo sutrikusi. Jam paklausus, kas nutiko, nukentėjusysis V. G. pasakė, kad buvo sumuštas ant keliuko prie namų, kad jį sumušė kaltinamasis M. U., kad su juo dar kažkas buvo ? draugas. Be to, nukentėjusysis V. G. pasakė, kad kaltinamasis M. U. po to atėjo pas nukentėjusįjį į namus ir ten dar kartą jį sumušė. Name viskas buvo išvartyta, televizorius numestas. Tada jis pakvietė kaimyną B. ir jie iškvietė policiją. Kada tai nutiko, liudytojas negalėjo atsakyti, nes neprisiminė, gal prieš pusantrų metų, gal rudenį ar pavasarį. Liudytojas L. S. teigė įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino teismo posėdžio metu pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu – 2009 m. liepos 29 d., duotus parodymus (t. 1, b.l. 54, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), kad 2009 m. liepos 10 d. apie 16.30 val. jis nuėjo pas nukentėjusįjį V. G. į namus ir rado jį gulintį lovoje. Nukentėjusysis V. G. buvo kruvinas, jo veidas, kraujo matėsi ir ant grindų. Jei jis neklysta, tai kraujas buvo nukentėjusiojo veido kairėje pusėje, matėsi žaizdos prie ausies, kaktos srityje, prie akies buvo didelė mėlynė. Žaizdos buvo kirstinės. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, kalbėjo normaliai, nukentėjusysis su juo susikalbėjo, bet nukentėjusiojo koordinacija buvo sutrikusi. Pas nukentėjusįjį ant staliuko stovėjo tuščias alaus butelis. Jokių alkoholinių gėrimų nesimatė. Paklaustas, kas jį mušė, nukentėjusysis V. G. pasakė, kad M. U.. M. U. jį sustabdė važiuojantį motociklu prie žvyrkelio prie posūkio į pievos keliuką ir be jokios priežasties sumušė. Kaip jį mušė, nesakė. Sumuštas jis grįžo namo ir dar kartą buvo sumuštas. Kaip jį mušė namuose, nepasakojo, nelabai atsiminė. Namo langas buvo išdaužtas, visi daiktai name buvo išmėtyti, tokių nukentėjusiojo namų jis niekada nėra matęs. Jis nuvyko pas kaimyną L. B., bet namuose jo nerado, buvo tik jo mama – L. B.. Jis jai papasakojo, kad V. G. sumuštas. Tada ji ten nuvyko pasižiūrėti, siūlė kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet nukentėjusysis atsisakė. Nuketėjusysis V. G. taip pat kaip ir jam papasakojo jai visas įvykio aplinkybes. Jie iškvietė policiją. Kitą dieną jis vėl užėjo pas nukentėjusįjį V. G., jau su nukentėjusiuoju nebesusišnekėjo. Nuketėjusysis V. G. vis kartojo, kad greitosios medicinos pagalbos jam nereikia.

Liudytojas L. B. nurodė, jog pažįsta ir kaltinamąjį M. U., ir nukentėjusįjį V. G., bei paaiškino, kad tąkart, grįžęs iš Kaišiadorių, jis užsuko į Jurgiškių kaimą pas nukentėjusįjį V. G.. Nukentėjusysis gulėjo lovoje, ant jo veido matėsi smurto žymės – kraujosruvos. Paklausus, kas atsitiko, nukentėjusysis V. G. pasakė, kad jį sumušė. Apie sumušimą ne daug ką pasakojo. Sakė, kad jį sumušė M., turbūt U., bet nukentėjusysis M. pavardės neminėjo. Namo langas buvo išdaužtas, name buvo netvarka, sujaukta. Ar nukentėjusysis V. G. buvo išgėręs, jis nežino, nes tądien jis pats buvo išgėręs. Liudytojas L. B. teigė įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino teismo posėdžio metu pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu – 2009 m. liepos 20 d., duotus parodymus (t. 1, b.l. 51, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), kad 2009 m. liepos 10 d. apie 22.00 val. jis grįžo namo ir užsuko pas nukentėjusįjį V. G., kuris gyvena Jurgiškių kaime, Kaišiadorių rajone, nes tą pačią dieną, gal apie 17.00 val., jam paskambino L. S. ir pasakė, kad rado V. G. namuose sumuštą. Kai jis pas jį buvo užsukęs, policija jau buvo išvažiavusi. Nukentėjusysis V. G. buvo sąmoningas, jis minėjo, kad jį sumušė M. U.. Dar nukentėjusysis V. G. sakė, kad nežino, už ką jį sumušė, sakė, kad be priežasties. Atėjęs, jis nukentėjusįjį V. G. rado gulintį lovoje. Nukentėjusysis buvo kruvinas, kraujo matėsi ir ant grindų. Nukentėjusiajam V. G. ant veido matėsi žaizdos. Žaizdos buvo kirstinės. Nukentėjusysis V. G. buvo sąmoningas, kalbėjo normaliai, jis su juo susikalbėjo, tačiau jam buvo sutrikusi koordinacija. Nukentėjusiojo namuose visi daiktai buvo išvartyti, išmėtyti, išdaužtas lango stiklas. Tokios netvarkos anksčiau jis pas nukentėjusįjį nėra matęs. Po to, jis kiekvieną dieną pas nukentėjusįjį užsukdavo iki nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Nukentėjusiajam darėsi vis blogiau, bet jis sveikata nesiskundė, nenorėjo, kad jam būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis sunkiai pažindavo žmones. Nukentėjusysis V. G. jam nesakė, kur buvo sumuštas, tik sakė, kad jį sumušė M. U..

Apklausta liudytoja G. J. paaiškino, kad nukentėjusysis V. G. yra jos kaimynas. Nukentėjusiojo žmona tąkart buvo išvykusi, paskambino jai ir pasakė, kad kažkas su jos vyru – V. G., negerai. Tada ji su savo sutuoktiniu ? E. J., nuvažiavo pas nukentėjusįjį V. G.. Pakeliui jie užsuko į parduotuvę nupirkti jam maisto. Kai jie atvyko, tai matė išdaužtą langą, betvarkę namuose. Nukentėjusysis V. G. gulėjo lovoje, nesikėlė, dejavo, sakė, kad buvo sumuštas. Ant nukentėjusiojo veido matėsi kraujo, galva buvo pakraujavusi, kraujas buvo sukrešėjęs. Mėlynių nesimatė. Nukentėjusysis sakė, kad maisto jam nereikia. Jie jam sakė, kad veš jį pas gydytojus, bet nukentėjusysis atsakė, kad nereikia, kategoriškai atsisakė važiuoti pas gydytojus. Ar nukentėjusysis buvo išgėręs, liudytoja negalėjo atsakyti, nes to nebuvo galima suprasti. Po kurio laiko nukentėjusysis V. G. neprisiminė, kad jie pas jį buvo atvykę. Liudytoja teigė, kad alkoholinių gėrimų pas nukentėjusįjį ji nematė, kad nukentėjusiojo girto nėra mačiusi.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. J. nurodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį M. U., ir nukentėjusįjį V. G., bei paaiškino, kad nukentėjusiojo V. G. žmona tąkart paskambino jo žmonai – G. J., ir pranešė, kad nukentėjusysis V. G. yra sumuštas. Jie su žmona nuvažiavo pas nukentėjusįjį. Namo langas buvo išdaužtas, prie įėjimo į namą stovėjo motociklas. Nukentėjusysis V. G. gulėjo lovoje, dejavo, toks pusiau orientuotas, pakraujavęs. Jie paklausė nukentėjusiojo, ar pas gydytojus jį nuvežti, jis atsakęs, kad ne. Nukentėjusiojo V. G. kalba buvo neaiški, bet pakankamai logiška. Jis nukentėjusiojo neblaivumo požymių nepastebėjęs. Ar nukentėjusysis jam sakęs, kas jį mušė, jis nepamena. Liudytojas E. J. teigė įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino teismo posėdžio metu pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu – 2009 m. spalio 19 d., duotus parodymus (t. 1, b.l. 71, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), kad nukentėjusiojo V. G. žmonos prašymu jam su sutuoktine G. J. nuvykus pas nukentėjusįjį V. G. į namus, rado nukentėjusįjį V. G. gulintį lovoje, jo plaukai buvo užkrešėję krauju. Jis kalbėjo iš lėto, sunkiai, buvo prastos orientacijos. Jis tiksliai nepamena, bet lyg nukentėjusysis nurodė U. pavardę, t.y. kad U. jį sumušė ir kad dėl to, kad jis U. sudrausmino – liepė nepilti šiukšlių ant kelio, kuris veda link B. namų pro U. sodybą link nukentėjusiojo V. G. namelio. Nukentėjusysis sakė, kad buvo sumuštas namuose. Namuose buvo ne tik išdaužtas lango stiklas, bet ir išvartyti daiktai, netvarka. Jis su sutuoktine daugiau rūpinosi nukentėjusiojo sveikatos būkle, o ne netvarka. Nukentėjusysis sakė, kad buvo sumuštas, o apie daiktų dingimą nieko nesakė. Jie siūlė nukentėjusįjį nuvežti pas gydytojus, bet jis atsisakė sakydamas, kad išsigulės ir praeis. Apie padėtį jie informavo nukentėjusiojo žmoną. Kaip buvo mušamas nukentėjusysis V. G., jis negali pasakyti, nes nepamena, ar nukentėjusysis jam sakė ar ne. Matė prie namo motociklą, bet jo pažeidimų jis neužfiksavo.

Liudytoja nukentėjusiojo V. G. sutuoktinė J. G. paaiškino, kad tuo metu ji buvo išvykusi. Jai paskambino kaimynas ir pranešė, kad jos vyras – nukentėjusysis V. G. sumuštas. Telefonu su ja nukentėjusysis V. G. kalbėjo nerišliai. Atvažiavusi, ji vyrą išvežė į Kauno klinikas. Prieš tai ji sutuoktinį – nukentėjusįjį V. G., numaudė pas kaimynę D. J.. Į greitosios medicinos pagalbos automobilį jie vos vos nukentėjusįjį nuvedė. Nukentėjusysis V. G. jai sakęs, kad jį prie keliuko sumušė kaltinamasis M. U.. Nukentėjusysis jai aiškinęs, kad kaltinamasis M. U. tąkart ant keliuko buvo su draugu, bet draugas jo nemušė, tik kaltinamasis. Liudytojos teigimu nukentėjusysis V. G. buvo ilgai gydomas, jis nuo sužalojimo ilgai nesiorientavo, apie kokį pusmetį, net pateko į Žiegždrius, buvo rišamas, todėl jai tekdavo jį maitinti. Ji nuolat vyrą lankė, iš pradžių pas jį važiavo kiekvieną dieną, vėliau – rečiau, pirko jam vaistus, geresnį maistą. Būdavo, kad jos vyras išgerdavo alkoholio, tačiau juo nepiktnaudžiavo. Iki šio įvykio jokių sveikatos sutrikimų jos vyras – nukentėjusysis V. G., neturėjo.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė S. B. paaiškino, kad nukentėjusiajam V. G. nustatyti tik odos nubrozdinimai veide ir dešinės kaktinės-pakaušinės skilties sumušimas su hemoragija. Specialisto išvadą ji davė remdamasi tik medicininiais dokumentais. Paklausta apie nukentėjusiojo V. G. sužalojimo mechanizmą, specialistė atsakė, kad tikslia atsakyti į šį klausimą negalima, į šį klausimą neatsakytų ir papildomas tyrimas, nes medicininiuose dokumentuose nėra pakankamų duomenų ? nukentėjusiojo sužalojimai nėra tiksliai aprašyti, o ir pats nukentėjusysis į medicinos įstaigą pateko jau po kelių dienų. Medicininiuose dokumentuose net neparašytas odos nubrozdinimo pobūdis, kokie yra šašai, ar raudoni, ar pakilę, ar rudi, ar lupasi. Pagal tai galima būtų nustatyti sužalojimų laiką. Pagal kompiuterinę tomografiją matosi, kad intracerebrinė hematoma kraštuose šiek tiek aptirpusi. Pagal aptirpimą galima spręsti, kad tai nėra labai šviežia. Tirpimas prasideda antrą, trečią ar ketvirtą parą. Kadangi nukentėjusysis į medicinos įstaiga buvo pristatytas 2009 m. liepos 14 d., tai galėjo būti sužalotas 2009 m. liepos 10 d. Specialistė tvirtino, kad, remiantis vien tik šiais įrodymais ? turimais medicininių dokumentų įrašais, nukentėjusiojo V. G. mechanizmo detalizuoti negalima. Taip pat negalima atsakyti dėl sužalojimo pobūdžio, t.y. kiek poveikių, smūgių. Galimas vienas kritimas, vienas smūgis, vienas sužalojimas. Be to, specialistė paaiškino, kad, nagrinėjamu atveju, kad susidarytų šios lokalizacijos smegenų sumušimas, tiesioginis trauminis poveikis turėtų būti į smilkinio pakaušio sritį dešinėje pusėje arba žmogus turėtų griūti ant priešingos pusės, t.y. ant kaktos kairio smilkinio. Specialistė teigė, kad toks sužalojimas, kokį jį nustatė, negalėjo būti padarytas rankos smūgiu į veidą, bet galėjo būti padarytas rankos smūgiu į pakaušio dešinę nukentėjusiajam iš nugaros. Specialistė taip pat teigė, kad ir griuvimui pakaušiu toks sužalojimas nebūdingas, nes smegenų sumušimo židiniai būtų kitose vietose ? kaktinėse skiltyse. Kad susidarytų šios lokalizacijos smegenų sumušimas, griuvimas turėtų būti ant veido arba į kairę kažkiek. Jeigu nukentėjusysis V. G. griuvo ant veido kairės pusės smilkinio, tuomet galėjo susidaryti šios lokalizacijos smegenų sumušimas. Nukentėjusiojo nubrozdinimai negalėjo atsirasti nukentėjusiajam šlitinėjant po namus ir atsitiktinai atsitrenkiant į kokius nors daiktus.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d, pagarsinti į užsienį išvykusių liudytojų A. J. ir D. J. (t. 2, b.l. 37-41, 56, 58) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai:

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 52-53) – 2009 m. spalio 23 d., paaiškino, kad nuo 2009 m. liepos 10 d. 8.00 val. iki 2009 m. liepos 11 d. 9.00 val. jis dirbo Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK Operatyvinėje grupėje. 2009 m. liepos 10 d. apie 19.03 val. policijos įstaigoje buvo gautas V. G. pranešimas telefonu, kad 2009 m. liepos 10 d. jam, būnant namuose, Jurgiškių kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišaidorių raj., dingo mobilaus ryšio telefonas. Be to, kažkas jį sumušė ir nulaužė motociklo posūkio žibintą. Gavęs tokią informaciją iš policijos įstaigos budėtojo, jis iš karto tarnybiniu automobiliu išvyko į įvykio vietą. Atvykęs, jis namuose rado visiškai girtą V. G., kuris ir toliau gėrė stiprų alų. Pradėjus aiškintis, V. G. dėl girtumo sunkiai ką galėjo bepaaiškinti. Jis matė, kad apibrozdintas V. G. veidas ir rankos. Jam pavyko tik išsiaiškinti, kad V. G. girtas iš kažkur ėjo namo ir, turbūt, pametė mobilaus ryšio telefoną. Išsiaiškinęs, iš kur ėjo V. G., jis netoli miško prie išmatų krūvos rado V. G. mobilaus ryšio telefoną ir jį jam atidavė. Apie motociklo posūkio nulaužimą V. G. nieko konkretaus negalėjo pasakyti. O paklausus, iš kur apibrozdinimai, atsakė, kad, eidamas girtas, kelis kartus krito, o namuose krisdamas susižalojo galvą į stalo kampą. Nors telefonu V. G. pranešė, kad jį kažkas sumušė, tačiau vėliau apie tokią versiją jis nieko nebekalbėjo. Iš tikrųjų jis buvo labai girtas ir kalbėtis su juo buvo labai sunku. Kadangi įvykio vietoje jis nenustatė, kad prieš V. G. padarytas koks nors nusikaltimas, jis paėmė iš jo paaiškinimą, t.y. aplinkybių patikslinimą, kurį V. G. savo ranka pasirašė ir parašė sakinį „paaiškinimas surašytas teisingai“. V. G. jis pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, jei tokia reikalinga, tačiau V. G. atsisakė. Grįžęs į policijos įstaigos Budėtojų dalį jis surašė tarnybinį pranešimą, o jo surinkta medžiaga pagal V. G. pranešimą policijos įstaigos viršininko rezoliucija buvo įdėta „į bylą“;

Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 63-64) ? 2009 m. spalio 15 d., paaiškino, kad 2009 m. liepos 14 d. apie 9.00-10.00 val. telefonu jai paskambino jos pažįstama J. G. ir pasiteiravo, ar ji negalinti pas ją atvežti savo vyro ? V. G., nuprausti, kadangi jis sumuštas. Ji sutiko jiems padėti. Kiek ji pamena, V. G. būklė buvo sunki, jis nesiorientavo net kur yra durys. Kai jos V. G. aptvarkė, nuprausė, J. G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš Kaišiadorių atvykusi medicinos sesuo apžiūrėjo V. G. ir pasakė, kad dėl tokios jo būklės ji jį veš tiesiai į Kauno medicinos universiteto klinikas. J. G. išlydėjo vyrą. Jai J. G. yra minėjusi, kad jos vyrą sumušė U., vardo nežino, kad buvo atvykusi policija, jos dar diskutavo, kodėl V. G. nebuvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kur buvo V. G. sužalotas, ji nežino. Iš J. G. kalbos ji supratusi, kad gal namuose, bet tiksliai nežino. Daugiau apie tai papasakoti nieko negali.

Iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK KPS tyrėjos I. P. 2009 m. liepos 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad į policiją kreipėsi J. G. ir pranešė apie jos sutuoktinio V. G. sumušimą 2009 m. liepos 10 d., kuris 2009 m. liepos 14 d. su muštinėmis galvos žaizdomis buvo išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas ir, po apžiūros, paguldytas į Galvos smegenų traumų skyrių. Pareiškėja nurodė, jog V. G. buvo sumuštas Jurgiškių kaime, Kaišiadorių rajone (t. 1, b.l. 1). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (t. 1, b.l. 2).

Iš apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 7-12) matyti, kad 2009 m. liepos 20 d. apžiūrima įvykio vieta – nukentėjusiojo V. G. vieno aukšto namas, apkaltas plastikinėmis lentelėmis, esantis Jurgiškių kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone. Rytų ir pietvakarių pusėse esantys namo langai išdaužti, šalia namo ant žolės matyti stiklo šukių. Namo durys užrakintos, pakabinta spyna. Name yra du kambariai ir vienas sandėliukas. Šalia išdaužto lango ant grindų matyti stiklo šukių. Namo viduje netvarka. Kraujo dėmių yra ant stiklo šukių, grindų ir lovoje, ant pagalvės. Nukentėjusiojo V. G. teigimu jis buvo sumuštas laukymėje (9 pav.).

Iš specialisto išvados Nr. G2648/09(02) (t. 1, b.l. 37-38) matyti, kad nukentėjusiajam V. G. nustatyti „odos nubrozdinimai veide, dešininės smilkininės-pakaušinės skilties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Detalizuoti sužalojimų padarymo mechanizmą, trauminių poveikių skaičių ir sužalojimų padarymo laiką pagal pateiktus medicininius dokumentus nėra galimybės. Sužalojimas dėl dešininės smilkininės-pakaušinės skilties sumušimo vertintinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas“.

Iš šios specialisto išvados Nr. G2648/09(02) (t. 1, b.l. 37-38) aprašomosios dalies (medicininių dokumentų duomenų) taip pat matyti, kad nukentėjusysis V. G. Kauno medicinos universiteto klinikose, Galvos smegenų traumų skyriuje, „gydėsi nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 7 d. Klinikinė diagnozė: trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma. Dešinės kaktinės-pakaušinės skilties sumušimas su hemoragija. Skundžiasi lygsvaros sutrikimu. 2009 m. liepos 10 d. pacientas buvo sumuštas namuose, aplinkybės neaiškios. Ligos eigoje ligonio būklė pagerėjo, tačiau gydymo eigoje ligonis kiek euforiškas, nepilnai orientuotas laike ir vietoje. Psichiatro konsultacija: sąmoningas teisingai orientuotas savyje, tačiau dalinai laike ir vietoje. Išvada: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo“.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t. 1, b.l. 77) matyti, kad nukentėjusiojo V. G. sutuoktinė J. G. 2009 m. liepos 14 d. 11.55 val. iškvietė greitąją pagalbą, nes nukentėjusysis V. G. sumuštas, nebepaėjo.

Iš nukentėjusiojo V. G. 2009 m. liepos 10 d. paaiškinimo, jo pasirašyto ir surašyto jo namuose, Jurgiškių kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK tyrėjui A. J. (t. 1, b.l. 74) matyti, kad tądien, jis, būdamas girtas, griuvinėjo, todėl nežymiai susižalojo, niekam pretenzijų dėl to neturi, į medikus nesikreipė ir nesikreips.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b.l. 78) matyti, kad nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė mobilaus ryšio telefoną „Omnitel“, pagalvės užvalkalą ir apatinius marškinėlius. Iš apžiūros protokolo (t 1, b.l. 79-81) matyti, kad nukentėjusiojo daiktai buvo apžiūrėti: ir ant pagalvės užvalkalo, ir ant apatinių marškinėlių matyti į kraujo dėmes panašios dėmės. Apžiūrėti daiktai grąžinti savininkui – nukentėjusiajam V. G. (t. 1, b.l. 82).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b.l. 83) matyti, kad nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė motociklą „Kymco“. Iš apžiūros protokolo (t 1, b.l. 84-86) matyti, kad nukentėjusiojo pateiktas mėlynos spalvos motociklas, be valstybinio numerio, apžiūrėtas: sulaužyta vėjo apsauga, nulaužti abu priekiniai ir vienas galinis – dešinės pusės, posūkiai, suplėšyta sėdynė. Daugiau pažeidimų nėra. Apžiūrėtas motociklas grąžintas savininkui – nukentėjusiajam V. G. (t. 1, b.l. 87).

Iš liudytojo L. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 55-58) matyti, kaip liudytojas L. S. parodo: vietą ant keliuko, vedančio į nukentėjusiojo V. G. sodybą Jurgiškių kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, kur nukentėjusysis V. G., važiuodamas motoroleriu, buvo sustabdytas ir pirmą kartą sumuštas kaltinamojo M. U.; nukentėjusiojo V. G. namą Jurgiškių kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, kur nukentėjusysis dar kartą buvo sumuštas; išdaužtą namo langą.

Iš kaltinamojo M. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 108-111) matyti, kaip kaltinamasis M. U. parodo: vietą ant keliuko, vedančio į nukentėjusiojo V. G. sodybą Jurgiškių kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, kur jis tąkart sutiko motociklu važiuojantį nukentėjusįjį V. G.; nukentėjusiojo V. G. namą Jurgiškių kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone; namo kambarį, kur jis kartu su nukentėjusiuoju V. G. gėrė sidrą; vietą namo kieme, kur jis nukentėjusiojo V. G. motociklu prasuko saulutę; vietą prie namo, kur jis pastatė nukentėjusiojo V. G. motociklą; į kur jam trenkė nukentėjusysis V. G., kai jis antrą kartą norėjo paimti motociklą, – iš nugaros į galvos dešinę pusę (6 pav.); kaip jis pastūmė nukentėjusįjį V. G. – atsisukęs veidu į nukentėjusįjį, abiem rankom į krūtinę (7 pav.); kaip nukentėjusysis V. G. nukrito – aukštielninkas, pakaušiu trenkėsi į namo durų slenkstį (8 pav.); vietą kambaryje – prie lovos, kur jis, atėjęs kitą dieną, rado nukentėjusįjį V. G.; kur jis paguldė nukentėjusįjį V. G. ? į lovą; kur nukentėjusiojo V. G. galva buvo kruvina – dešinė veido ir galvos pusė.

VEIKOS KVALIFIKACIJA

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. U. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis 2009 m. liepos 10 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie V. G. namų, Jurgiškių kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, konflikto metu, tyčia suduodamas nukentėjusiajam V. G. ranka ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos ir veido sritį ir šiam parkritus aukštielninkam ant žemės ir atsitrenkus į kietą buką daiktą, taip padarė jam odos nubrozdinimus veide ir dešinės smilkininės-pakaušinės skilties sumušimą, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visumą: kaltinamojo M. U., nukentėjusiojo V. G., liudytojų: L. S., L. B., G. J., E. J., J. G., A. J. ir D. J. bei specialistės S. B. paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, teismas nustatė, jog kaltinamasis M. U. 2009 m. liepos 10 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie V. G. namo, esančio Jurgiškių kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, konflikto metu, staiga, atsisukęs, abiem rankom pastūmė nukentėjusįjį V. G. į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis V. G. parkrito ir veido kaire puse atsitrenkė į namo durų slenkstį, ? taip dėl neatsargumo nukentėjusiajam V. G. padarė odos nubrozdinimus veide ir dešininės smilkininės-pakaušinės skilties sumušimą, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. G. sveikatą dėl neatsargumo.

Dėl patirtos sunkios galvos traumos nukentėjusysis V. G. nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 74, 21-23), nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuoseklus, kartais teigė susižalojęs pats, kartais ? buvęs sumuštas ant kelio link namų, kartais – namuose. Tai patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: L. S. (sumuštas ant keliuko, namuose) ir J. G. (sumuštas ant keliuko), E. J. (sumuštas namuose), taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. J. ir D. J. parodymai (susižalojo pats; sumuštas namuose), specialisto išvada (t. 1, b.l. 37-38). Tai, kad nukentėjusysis V. G. tik iš dalies orientavosi ir orientuojasi laike, įvykiuose patvirtino ne tik pats nukentėjusysis V. G., bet ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, be to, tai užfiksuota ir nukentėjusiojo V. G. medicininiuose dokumentuose (t. 1, b.l. 37-38). Be to, nukentėjusysis V. G. tvirtino, kad kaltinamasis M. U. jam kartą trenkė ranka į veidą, tačiau specialistė S. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog tokie sužalojimai, kokie buvo nustatyti nukentėjusiajam V. G., negalėjo būti padaryti rankos smūgiu į veidą. Dėl šių priežasčių nukentėjusiojo V. G. parodymai vertintini kritiškai.

Kaltinamojo M. U. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra išsamūs ir nuoseklūs (t. 1, b.l. 101-102), neprieštaringi nei tarpusavyje, nei su kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, ypač specialistės S. B. paaiškinimais, todėl teismas jais tiki.

Atsižvelgęs į teismo posėdžio metu duotus kaltinamojo M. U. paaiškinimus, jog jis, atsisukęs į nukentėjusįjį V. G., staiga abiem rankom pastūmė nukentėjusįjį į krūtinę, ir nukentėjusysis parkrito šonu, nepamena kuriuo, trenkėsi galva į namo durų slenkstį, ir specialistės S. B. paaiškinimus, jog, nagrinėjamu atveju: galimas vienas kritimas, vienas smūgis, vienas sužalojimas; griuvimui pakaušiu nukentėjusiojo V. G. sužalojimas nebūdingas; nukentėjusiojo V. G. sužalojimas negalėjo būti padarytas rankos smūgiu į veidą, bet galėjo būti padarytas rankos smūgiu į pakaušio dešinę nukentėjusiajam iš nugaros; jeigu nukentėjusysis V. G. griuvo ant veido kairės pusės smilkinio, tuomet galėjo susidaryti tokios lokalizacijos smegenų sumušimas, teismas laiko neginčytinai įrodytu, kad kaltinamasis M. U. 2009 m. liepos 10 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie V. G. namo, esančio Jurgiškių kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, konflikto metu, staiga, atsisukęs, abiem rankom pastūmė nukentėjusįjį V. G. į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis V. G. parkrito ir veido kaire puse atsitrenkė į namo durų slenkstį, ? taip nukentėjusiajam V. G. padarė odos nubrozdinimus veide ir dešininės smilkininės-pakaušinės skilties sumušimą, todėl iš kaltinimo M. U. šalintinos aplinkybės, kad jis nukentėjusiajam V. G. odos nubrozdinimus veide ir dešininės smilkininės-pakaušinės skilties sumušimą padarė tyčia suduodamas nukentėjusiajam V. G. ranka ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos ir veido sritį ir šiam parkritus aukštielninkam ant žemės ir atsitrenkus į kietą buką daiktą.

Neginčytina, kad kaltinamojo M. U. 2009 m. liepos 10 d. veika – staigus nukentėjusiojo V. G. pastūmimas, atsisukus, į krūtinę, buvo nukentėjusiojo V. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, nes dėl šio kaltinamojo staigaus pastūmimo nukentėjusysis V. G. pakrito ir galvą susitrenkė į namo durų slenkstį – buvo sužalotas.

Teismui nustačius, kad sunkus nukentėjusiojo V. G. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamojo M. U. ne ranka trenkus nukentėjusiajam V. G. į galvą ir į veidą, dėl ko nukentėjusysis parkrito aukštielninkas ant žemės ir atsitrenkė į kietą buką daiktą, o staiga, atsisukus, abiem rankom pastūmus nukentėjusįjį V. G. į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis V. G. parkrito ir veido kaire puse atsitrenkė į namo durų slenkstį, atsižvelgus į kaltinamojo M. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios išsamius ir nuoseklius paaiškinimus, patvirtintus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad nukentėjusiojo M. U. padarytas sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas yra ne tyčinis, o neatsargus nusikaltimas, todėl kaltinamojo M. U. 2009 m. liepos 10 d. veika iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d.

Neginčytina, kad kaltinamojo M. U. staigus nukentėjusiojo V. G. pastūmimas rankomis nukentėjusiajam į krūtinę, buvo tyčinis – kaltinamasis M. U. norėjo pastumti nukentėjusįjį ir tai padarė, tačiau atsiradusių pasekmių atžvilgiu kaltinamo M. U. kaltė yra neatsargumas – nusikalstamas nerūpestingumas: kaltinamasis M. U. nenumatė, kad dėl jo staigaus pastūmimo nukentėjusysis V. G. gali būti sunkiai sužalotas, nors, įvertinęs padėtį: jų amžiaus ir fizinės būklės skirtumą – kaltinamajam M. U. tuo metu buvo 21 m., nukentėjusiajam V. G. ? 63 m., alkoholio įtaką žmogaus koordinacijai, vietą, kur įvyko konfliktas, ? iš karto išėjus iš namo, šalia durys, durų slenkstis ir pan., kaltinamasis M. U. galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. U., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. U. padarė neatsargų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., 11 str. 2 d.), prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį V. G. ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo M. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis M. U. nusikalstamos veikos metu buvo teistas vieną kartą (t. 1, b.l. 121-124, 127), ne kartą baustas administracine tvarka (t. b.l. 138-151), nusikalstamos veikos metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, yra labai jaunas, nusikalstamos veikos metu buvo 21 m. amžiaus (t. 1, b.l. 115, 119), charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 134). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis M. U. nukentėjusiojo V. G. atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Šiuo metu kaltinamasis niekur nedirba (t. 1, b.l. 152-153).

Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam M. U. skirtina mažesnė negu vidutinio dydžio Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Skirtinos bausmės trukmė nustatytina atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, atsiradusias pasekmes, sunkinančias ir lengvinančias kaltinamojo atsakomybę aplinkybes bei kaltinamojo pagalbą aiškinantis nusikalstamai veikai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str., 59-61 str.). Taip pat atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam M. U. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas (Lietuvos Respublikos BK 75 str.).

CIVILINIAI IEŠKINIAI

Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d.).

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 1466,54 Lt turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo V. G. gydymą (t. 1, b.l. 43, 46-47). Ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusysis V. G. nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 7 d. buvo gydomas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų I neurochirurgijos skyriuje dėl lokalaus smegenų sužalojimo. Pacientui pakartotinai buvo atlikta kompiuterinė tomografija. Valstybinė ligonių kasa prie SAM medicinos įstaigai už nukentėjusiojo V. G. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 1466,54 Lt. Ieškinį civilinis ieškovas grindžia stacionaro asmens statistinės kortelės Nr. A-194271_9 ir ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. KT4-194152_9 išrašu (t. 1, b.l. 46-47).

Pripažinus kaltinamąjį M. U. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažintas kaltu asmuo privalo atlyginti valstybei padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu. Be to, kaltinamasis M. U. šį ieškinį pripažįsta (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 115 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).

Nukentėjusysis V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 853,59 Lt turtinės žalos atlyginimo ir grindžia jį 2009 m. liepos-rugpjūčio kasos aparatų čekiais, iš kurių matyti, jog pirkta maisto, medikamentų, pramoninių prekių, automobilio degalų (t. 1, b.l. 30, 27-28). Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. G. civilinys ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįsta protingais dydžiais ir priteistina iš kaltinamojo M. U., Be to, kaltinamasis M. U. šį ieškinį pripažįsta (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 115 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., teismas nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę ? 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. U. per šį laikotarpį: būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, ir neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.

M. U. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus – ją panaikinti.

Priteisti iš M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 1466,54 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus penkiasdešimt keturis centus) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM (j.a.k. 191351679) už V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gydymą.

Priteisti iš M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 853,59 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt tris litus penkiasdešimt devynis centus) turtinės žalos atlyginimo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė