Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-225-776/2016, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. N. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1131-900/2012 nepilnamečiui E. N. priteistą išlaikymo dydį, padidinant išlaikymo dydį iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant iš atsakovės K. N..

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtino ieškovo D. N. ir atsakovės K. N. pasirašytą taikos sutartį.

2016 m. gegužės 16 d. teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių taikos sutartį, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi priėmė papildomą nutartį, priteisė iš atsakovės K. N. į valstybės biudžetą 66,87 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nurodė, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlyginamos. Ieškovo reikalavimai patenkinti 77 procentais, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, teismas iš atsakovės valstybei priteisė 66,87 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė K. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 3 d. papildomą nutartį ir priimti naują nutartį – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.

6.1. Ieškovas taikos sutartimi įsipareigojo nereikalauti bylinėjimosi išlaidų, kas reiškia, jog jis arba prisiėmė bylinėjimosi išlaidas sau, arba su atstovu susitarė, kad jų nereikalaus. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad būtent šių išlaidų ieškovas atsisakė. Taikos sutartį pasirašė ne ieškovas, o jam atstovavusi advokatė, taigi, atsakovei nekilo jokių abejonių, kad būtent atstovavimo išlaidų ieškovas atsisakė. Prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nesąžiningas ir neteisingas, nes pačios valstybės atstovės parašu taikos sutartyje patvirtinta, kad atstovavimo išlaidų šalys viena iš kitos nereikalaus. Tokių išlaidų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali reikalauti tik iš ieškovo. Šalys suteikdamos nuolaidas dėl ginčo esmės, suteikė nuolaidas ir dėl bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui E. N. iki 150 Eur per mėnesį iš atsakovės K. N. nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė kas mėnesį mokės ieškovui po 115 Eur dydžio išlaikymą. Šalių taikos sutartis patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. SP-3131-(7.2569) nusprendė ieškovui D. N. nagrinėjamoje byloje teikti antrinę teisinę pagalbą, nustatant 100 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dydį. Byloje pateikta pažyma patvirtina, kad už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 86,85 Eur išlaidų. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. papildoma nutartimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistos 66,87 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, proporcingos patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovas taikos sutartimi įsipareigojo nereikalauti bylinėjimosi išlaidų, kas reiškia, kad jis prisiėmė bylinėjimosi išlaidas sau, todėl negali reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas teikiant antrinę teisinę pagalbą.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatyta tvarka. CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šiuo atveju šalys taikos sutartimi numatė, kad valstybės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įsipareigojo sumokėti atsakovė, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalys viena iš kitos nereikalavo (taikos sutarties I str. 2 p., II str. 2 p). Taigi, šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo ir atsakovės pareigos atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlyginamos vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis. Taigi, pagal šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, šalys nusprendė nereikalauti tik jų pačių, o ne valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

11. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles, ir šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas, vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl patirtų išlaidų dydžio, todėl turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą priteisti šias išlaidas.

12. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmetamas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.