- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- A-2151-556/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03951-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Pareiškėjas
- Ž. R.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Ž. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir Lukiškių TI-K, pareigų ir teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)) 1 320 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. spalio 24 d. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Nebuvo užtikrintas minimalus, vienam asmeniui kameroje tenkantis ploto reikalavimas, į kameros plotą buvo įskaitomi baldai ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atitvertas apie 1,30 m aukščio sienele, iš jo sklido nemalonus kvapas. Be to, kamerų sienos, lubos buvo atsilupusios, nutrupėję dažai, vietomis matėsi pelėsis. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, stresą, išgyvenimus, buvo pažeistas jo orumas, todėl prašė priteisti jam iš atsakovo neturtinę žalą, kurią vertino 1 320 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Tualetas nuo gyvenamosios patalpos ploto atskirtas 1,5 m aukščio sienele ir tai atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.
5. Nurodė, kad asmenys patys privalo rūpintis švara gyvenamosiose patalpose, švarai ir tvarkai palaikyti jiems išduodamas reikiamas inventorius. Patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus bei vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus pagal paslaugų teikimo sutartį atlieka uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dezinfa“. Kameros įrengtos laikantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų, vėdinamos per langus ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Reguliariai vėdinant kameras, išvengiama pelėsio ir drėgmės kamerose.
6. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti, todėl prašė skundą atmesti.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui Ž. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m), vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto, todėl pareiškėjo argumentus dėl vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje neužtikrinimo laikė nepagrįstais.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal EŽTT praktiką, apskaičiuojant asmeniui tenkantį plotą kameroje, baldais užimtas plotas nėra atimamas iš bendro kameros ploto. Todėl pareiškėjo skundo argumentus, kad į kameros plotą neturėjo būti įtraukiamas plotas, užstatytas baldais, atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad teisės aktai nenustato tokio reikalavimo, todėl šiuo aspektu nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
10. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su privatumo neužtikrinimu, nurodė, kad Lukiškių TI-K įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis nurodytose gyvenamosiose kamerose, tačiau duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, būtų įrengtos durys, nepateikė. Teismas sprendė, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo argumentų nepaneigė ir pripažino, jog visą laikymo laikotarpį nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. spalio 24 d., t. y. 133 paras pareiškėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant privatumą.
11. Teismas vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl drėgmės kamerose, nutrupėjusio tinko nuo sienų ir lubų, nusilupusių dažų, nurodė, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, jog kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameros vėdinamos per langus, drėgmės santykinis kiekis neviršytas ir atitiko Higienos normų reikalavimus. Pareiškėjo skunde nurodytų Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad kameroje Nr. 268, kurioje buvo laikomas pareiškėjas 2018 m. spalio 19–22 d., NVSC 2018 m. birželio 7 d. pranešime nurodyta, jog kameros sienų ir lubų vietos, kuriose buvo vizualiai matomų pelėsių požymių, apdorotos antigrybeliniu skysčiu, nušlifuotos ir naujai užglaistytos. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, jog Lukiškių TI-K stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas, o, nustačius tam tikrus neatitikimus, juos šalina ir tvarko kameras pagal finansines galimybes. Be to, ir patys laikomi asmenys turi rūpintis kamerų tvarka ir švara.
12. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatų dėl drėgmės lygio palaikymo, pelėsio, nutrupėjusių sienų ir lubų dažų. Šiuos pareiškėjo skundo argumentus laikė abstrakčiais ir neindividualizuotais. Duomenų, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl nurodytų pažeidimų, byloje nėra.
13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos būdo ir dydžio nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 133 paras buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis kamerose esančiais netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad dėl privatumo neužtikrinimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovui kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
14. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog nurodytos kalinimo sąlygos turėjo įtakos atsirasti ilgalaikiams, nepataisomiems padariniams, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 1 320 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.
15. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. spalio 24 d., yra 400 Eur, todėl šią sumą priteisė pareiškėjui iš atsakovo.
III.
16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
17. Vilniaus PN apeliaciniame skunde nurodo, kad nors ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose, kaip tinkama praktika yra nurodama tai, jog kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau tiek ankščiau nustatytoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, tiek dabar veikiančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 tokie standartai nėra numatyti.
18. Nurodo, kad priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: Nr. 252, 257, nuo 386 iki 395, nuo 406 iki 417 ir nuo 418 iki 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
19. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.
20. Akcentuoja, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.
21. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo atstovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. spalio 24 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų kamerose, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo kalinamas 133 paras neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 400 Eur suma, kurią priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.
24. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės (viešosios) atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos, dėl to pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pagrindo tenkinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su patirta neturtine žala.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.
26. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad atsakovo atstovas nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas tenkintas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrins tik toje dalyje, kurioje pareiškėjo skundas tenkintas, kadangi kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų teismas ir nenustatė.
27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad Lukiškių TI-K ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.
28. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.).
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu asmens teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).
30. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: kamerose Nr. 252, 257, nuo 386 iki 395, nuo 406 iki 417 ir nuo 418 iki 426, tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas minėtose kamerose nebuvo laikomas. Kitose kamerose, kaip nurodo atsakovo atstovas, sanitarinio mazgo patalpa nuo gyvenamosios kameros atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Tačiau toks sanitarinio mazgo atskyrimas, kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktikoje, nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko) Konvencijos 8 straipsnyje, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Lukiškių TI-K kamerose pažeidimą. Pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (neveikimas), yra nepagrįsti.
31. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.
32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas, kuris truko 133 paras, neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės pažeidimas, tačiau Lukiškių TI-K neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, šiuo atveju privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi tarp nurodyto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
34. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę (133 paros), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 400 Eur suma yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui Ž. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.