- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Bylos Nr.
- N1-137-347/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Kaltinamasis
- I.T.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.20.5Melagingi parodymai, išvados ir vertimas (BK 235 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I.T., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. T. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 66-1-00894-14 dėl seksualinio prievartavimo, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimą, 2014 m. gruodžio 15 d. 11 val. 45 min. Kėdainių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Mickevičiaus g.22, Kėdainių m., papildomai apklausiama kaip liudytoja, tyčia davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai L. A. apie tai, jog išgalvojo įvykį apie savo tėvo R. T. jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus, t.y. neigė, kad 2014 m. liepos 30 d. apie 22 val. 30 min. automobilyje “VW Multivan” jos tėvas R. T. liepęs jai nusirengti nuogai, tepti sviestu jam spenelius ir čiulpti bei ranka dirginti jam jo lytinį organą.
Kaltinamoji I. T. kalta dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, jog ji buvo labai supykusi ant savo tėčio, kad jis jos neleido susitikti su draugais, „perdėtai rūpinosi“, todėl 2014m. rugsėjo mėn. duodama parodymus ji melavo, o gruodžio mėnesį davė teisingus parodymus. Teigė, jog ji vaidino keliems asmenims, kad jai buvo blogai, ir jie ja patikėję tapo liudytojais byloje. „Keršto planą“ prieš tėtį sukūrė žiūrėdama filmus, skaitydama knygas. Aiškino, jog apie mėnesį laiko kūrė istoriją, bendraudama su „labai lakios fantazijos mergina“ (G. G.) ir iš jos išmoko vaidinti. Tačiau vėliau, G. G. apklausos metu, neigė, jog draugė jai darė įtaką. Tvirtino, kad viską išgalvojo pati, o draugei net nesakė, kad tai – „kerštas tėčiui“. Teigia nesuvokianti, kodėl tėvo parodymai sutampa iš dalies su jos parodymais, mano, jog tėtis nugirdo jos pokalbį telefonu su G. G. ir todėl nutarė prisipažinti, pats save apkalbėdamas. Tvirtino, jog po jos parodymų tėtis pyko ir dar labiau niekur neleido, o vėliau jie susitaikė, „viską aptarė“. Teigia, jog „dabar nenori pakenkti tėčiui“. Dabar su tėčiu kartu negyvena, santykiai geri.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip įtariamoji, I. T. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. ji su savo mama policijoje parašė pareiškimą dėl to, kad 2014 m. liepos 30 d. apie 22:30 val. jos tėvas R. T. priekabiavo prie jos automobilyje „VW Multivan“ (duomenys neskelbtini). Ji pirminėje apklausoje nurodė, kad jos tėvas liepė jai daryti įtarime nurodytus veiksmus. Tyrėja išaiškino, kad apklausiama liudytoju ji atsako už melagingų parodymų davimą. Po apklausos ji perskaitė protokolą ir pasirašė, kad viskas surašyta teisingai. Apklausiama suprato, kad duoda melagingus parodymus prieš savo tėvą, bet tada jai taip atrodė geriausias sprendimas, nes jos tėvas labai griežtai ją kontroliavo. Po to pagalvojo, kad padarė klaidą ir savo tėvui „iškasė duobę“, nors jis jai nieko blogo nepadarė. Tėvas neliepė jai nusirengti, neliepė tepti sviestu jo krūtinės, čiulpti spenelių bei smaukyti jo lytinio organo. 2014 gruodžio 15 d. buvo apklausta papildomai ir pasakė visą teisybę (2t.b.l.13).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji I. T. kaltę neigė, jos kaltė įrodyta iš dalies jo pačios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:
iš I. T. 2014-09-10 apklausos protokolo matyti, kad ji apklausos metu parodė, jog tėvas išėjęs iš namuko paliepė eiti į mašiną, o kai ši atsakė nenorinti, jis ją nusivedė į automobilį. Po to liepiamu tonu pareiškė: „ Turėsi man smaukyti“. Jai atsisakius tėtis trenkė delnu jai į veidą, todėl išsigandusi, verkdama paėmė jam už lytinio organo ir pradėjo jį smaukyti (1t.b.l. 18-21);
iš 2014-12-15 I. T. papildomos apklausos protokolo matyti, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 66-1-00894-14 metu ji apklausos metu parodė, kad savo ankstesnių parodymų netvirtina, nes jie buvo melagingi, kadangi viską išgalvojo dėl to, kad tėvas per daug ją kontroliavo, o jai tai nepatiko. Tuo metu pranešdama policijai išgalvotus dalykus, galvojo, kad elgiasi teisingai (1t.b.l. 35-36);
liudytoja L. A. parodė, jog 2014m. rugsėjo mėnesį kaltinamoji jai davė parodymus. Psichologinė būsena buvo adekvati įvykusiam įvykiui. Ji pasakojo, verkė. Jaudinosi, paskui nusiramindavo ir kalbėdavo toliau. Pasakojo taip, lyg antrą kartą išgyventų įvykį. Mama buvo šalia ir taip pat verkė, palaikė dukrą ir ja tikėjo. Pirmosios apklausos metu I. T. tik paminėjo sviestą, sakė, kad tėvas liepė jį paimti iš automobilio durelių. o apklausiamas tėvas pats nurodė, kad jis nuolat vežiojasi sviestą „tuo tikslu“. I. T. parodymai papildomos apklausos metu prieštaravo visai bylos medžiagai. Jos motyvai apie kerštą tėvui dėl per griežtos kontrolės neįtikino. Būsena buvo kitokia – elgėsi ramiai, drąsiai, pašaipiai, lengvai žiūrėjo į visa, kas vyksta. Jos tėvas apklausos metu iš dalies patvirtino dukters parodymus, teigdamas, jog nuo susijaudinimo tiksliai neprisimena visų detalių, o įvykio vietoje išsamiai pasakojo apie padarytą veiką. Nekilo abejonių parodymų teisingumu. Mama L. T. „balansuoja tarp dukters ir vyro, santuokos neketina nutraukti ir jai reikia iš naujo suburti šeimą“.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė analogiškus parodymus (2t.b.l.1-2);
liudytoja V. V. parodė, jog ji buvo I. T. auklėtoja nuo 2014m. rugsėjo 1d. iki 2015m. sausio pabaigos – kol mokykla nutraukė su ja sutartį I.T. keičiant mokyklą. I.T. pati atėjo pas ją su drauge G.G. ir susijaudinusi papasakojo apie įvykį, sakydama, kad nori kreiptis į policiją. Jai buvo sunku patikėti, nes I.T. sakė, kad įvykis buvo prieš mėnesį, o jos buvusi auklėtoja ją apibūdino kaip linkusią meluoti. I.T. su drauge išėjus, ji pranešė apie įvykį mokyklos psichologei ir socialinei pedagogei. Po to I.T. lankydavosi pas psichologę, nors iki to pokalbio nesilankė;
liudytoja J. A. parodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) psichologe. G. G. lankydavosi nuolatos. Ji ir paskambino, klausdama, ką daryti draugei, kurią išnaudoja seksualiai. Ji patarė kreiptis į policiją. G.G. atėjo kartu su I.T., kuri atrodė sutrikusi, pasimetusi, sakė, kad sunku kalbėti, todėl G.G. ėmėsi iniciatyvos, pradėjo pasakoti, bet ji G.G. nutraukė ir sakė, kad nori su I.T. pasikalbėti. I.T. pasakojo, vienu metu net apsiverkė, ir jai atrodė, kad tai buvo tiesa. Ji sakė, jog mėnesį laiko tylėjo, bet nebeišlaikė tylėjimo ir pasipasakojo G.G., kuri paskatino veikti. Po to I.T. dar buvo atėjusi į konsultacijas, sakė, kad jai sunku. Sakė, jog sunku namuose, apėmę dviprasmiški jausmai, nes, vis dėl to, jai gaila tėčio. Jautėsi blogai, kad pasakė apie savo tėtį. Niekada nesakė, kad ta istorija išgalvota. Sakė, kad pyksta ant tėvo, bet nenori jam keršyti. Teigė, jog pyksta ant tėčio, bet jaučiasi kalta tai papasakojusi. I.T. mama taip pat buvo atvykusi, sakė, kad sunku šeimoje, prašė I.T. padėti išgyventi tai;
liudytoja G. G. parodė, jog I.T. pažįsta nuo 3-4 metukų – augo tame pačiame kieme. Jos bendravo, pasipasakodavo ir apie santykius šeimoje. Jautėsi tėvų baimė. Ypač bijojo tėčio, nes jis buvo griežtas. Vieną dieną ji susitiko I.T. piktą, verkiančią. Paklausus, kas yra, abi nuėjo parūkyti ir I.T. pasipasakojo, kaip tėtis su ja elgėsi prieš mėnesį. Teigia, jog patikėjo I.T. pasakojimu, nes ji jai niekada nemeluodavo. Ji išsigando dėl draugės, nežinojo, ką daryti, skambino mokyklos psichologei, pažįstamai policijos darbuotojai. Nuėjo kartu į policiją. Policijoje I.T. pasakojo tą patį, ką ir jai – apie tėčio seksualinius veiksmus jos atžvilgiu. I.T. sakė, kad apie tai žino mama, draugės G.G. ir A. Bet pagalbos nesulaukė. Gal dėl to jai pasipasakojo, kad suteiktų pagalbą. Tačiau po to įvykio jos nutolo, nebebendrauja. Jai nežinoma to priežastis. Jos nuomone, santykiai su tėvu buvo blogi, nes I.T. pradėjo ieškoti draugų blogose kompanijose, „prasidėjo alkoholio vartojimas, cigaretės, blogi žmonės, kurie prie gero nepriveda“;
liudytoja G. G. parodė, jog kartą septyniese jie buvo I.T. namuose. Buvo ir vaikinų, kurie „turbūt turėjo alkoholio“, klausėsi muzikos, kalbėjosi. Grįžo I.T. tėtis. Vaikinai išbėgo. Tėtis ją išvarė taip pat. Ilgą laiką nebendravo, nes I.T. buvo sode. Vėliau I.T. pasakojo, kad tėtis „liepė jai kažką daryti“. Minėjo, jog tėtis sakė: „Jei kažką darai su vaikinais, tai ir man gali padaryti“. I.T. atrodė persigandusi. Papasakojo jai pirmai telefonu, skambindama iš brolio telefono. Sakė, kad kreipsis į policiją. Ji patikėjo, kad I.T. sako teisybę. Vėliau I.T. sakė, kad pyko ant tėčio ir melavo. Su I.T. žiūrėdavo siaubo filmus, skaitydavo knygas mokyklai. Pornografinių filmų nežiūrėdavo. Iš jos skolinosi knygą apie narkomanę mergaitę.
Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. (gim. (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2014 m. liepos pabaigoje su I.T. vaikščiodamos lauke susitiko I.T. pažįstamus vaikinus ir nuėjo su jais pas I.T. į butą. Grįžo I.T. tėvas ir jai pasakė eiti namo ir bute pasiliko vienas su I.T. I.T. atrodė labai išsigandusi. Ji dar I.T. skambino, bet I.T. numetinėjo ragelį. Jai atrodo, kad I.T. parašė jai iš savo brolio telefono, kad yra sode. Daugiau tą dieną I.T. nieko nerašė. Tuomet sekančią ar už kelių dienų susitiko su I.T. lauke ir I.T. jai pasirodė „iškritusi iš veido“, sukrėsta, pasimetusi ir pradėjo jai pasakoti verkdama net pasikūkčiodama, kad jos tėvas po to vakarėlio liepė jai tenkinti raka jo lytinį organą ir sakė, kad jei to nedarys ją muš. I.T. po to pasidarė ramesnė, uždaresnė, pasikeitė jos pokalbio temos, ji pasidarė rimtesnė. I.T. jai sakė, kad bijo kažkam pasakoti apie šitą įvykį, nes gali būti dar blogiau. I.T. stengdavosi nepasilikti viena su tėvu. I.T. po to kalbėjo, kad gal negerai padarė pranešdama policijai, nes dabar išsikirs jos tėvai, jos tėvui blogai, nes jis uždarytas. Bet apie tai, kad ji išsigalvojo šią istoriją jokios kalbos nebuvo (2t.b.l.8);
liudytoja L. T. teigia, jog iš pradžių patikėjo dukra, nes ji viską labai smulkiai papasakojo. Dukra ją kvietė eiti į policiją, bet ji siūlė dukrai pagalvoti. Tačiau dukra buvo apsisprendusi ir jos nuėjo. Kai turėjo būti apklausiama teisme, kur dalyvavo visi, ji atsisakė kalbėti ir vėliau parašė laišką. Teigė, jog vyras kaltu prisipažino, nes girdėjo, kaip I.T.su kažkuo kalbėjo telefonu apie tokius įvykius, „tai jis ir prisipažino padaręs tokius veiksmus“. Teigia, jog vyras buvo iš karto sulaikytas ir tik kai išleido, viską išsiaiškino. Teigė, jog jai vyras prisipažino „tekštelėjęs“ dukrai per veidą. Nurodė, jog įvykio dieną ji buvo sode, o vyras grįžo namo ir sutiko išeinančius vaikinus. Išsiaiškino pas kaimynus, kad tie vaikinai buvo pas juos namuose, rūkė balkone. Vyras išvarė draugę, o I.T. atsivežė į sodą. Tada jai (L. T.) liepė grįžti namo ir apžiūrėti, ar viskas tvarkoje. Ji įsitikinusi, kad vyras barėsi, mušė dukrą, bet lytinės prievartos nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. T. atsisakė duoti parodymus (2t.b.l.9);
apklausta 2014m. rugsėjo 10d. L. T. parodė, jog jai netrukus po įvykio dukra nieko nepasakojo, bet pats vyras po kelių dienų ją pasižadinęs naktį pasipasakojo, kad negali miegoti dėl dukters I.T., kad „nudrovino“ ją, teigė: „Nu va, jau pasakiau, galvok kaip nori“. Sekančią dieną ji verkė, o su ja verkė ir I.T., kuri jai nieko nepasakojo, o ji jos nieko neklausė. Po kelių dienų dukra papasakojo, ką tėvas su ja darė, kai ji buvo išvykusi iš sodo pažiūrėti butą. Po pokalbio su dukra vyras kaltės neneigė, kad taip pasielgė su I.T., bet tvirtino, kad taip pasielgęs, nes „I.T. santykiauja su vaikinais“. Sakė, jog „jei dukra apskųs jį, tai jis papjaus visus ir pats negyvens, pasikars“. Tvirtino, jog anksčiau, kai sužinojo apie įvykį, į policiją nesikreipė, nes dukra I.T. nenorėjo, galvojo, kad tėvo elgesys pasikeis, nenorėjo viešumo, bet kadangi niekas nesikeičia, todėl nusprendė kreiptis į policiją (t.1, b.l.28-29);
liudytojas R. T. parodė, jog dukra davė melagingus parodymus ir jį apkalbėjo 2014m. rugsėjo mėnesį. Teigė: „Galbūt kartą girdėjau kaip dukra kalbėjo tokius dalykus kažkam telefonu, todėl, kai buvau suimtas, ir apkalbėjau save“, „ daviau tokius parodymus prieš save, nes man taip švietė“. Aiškino, jog neatsimena savo reakcijos, kai dukra jį apkalbinėjo. Teigė, jog dar iki sulaikymo sakė savo žmonai, kad I.T. santykiauja su vaikinais, kartais pykdavo ant dukters, o kartais ne. Teigia, jog jam sunku atsakyti, kodėl pripažino kaltę;
iš įtariamojo apklausos 2014-09-10 protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14 R. T. parodė, kad liepė dukrai I. T. glamonėti jo spenelius, čiulpti neliepė. Ji tą padarė. Tuo metu pats glamonėjo savo lytinį organą, masturbavosi pats (1t. b.l. 105-107, 112-114);
iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2014-09-11 protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-00894-14 R. T. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, jog dukra jam glamonėjo spenelius, o savo lytinį organą dešine ranka jis dirgino pats. Tai buvo 2014-07-30 apie 22val.30min (1t. b.l. 94-100);
iš teismo posėdžio 2014-09-11 protokolo matyti, kad svarstant pareiškimą dėl kardomosios priemonės –suėmimo skyrimo R. T. teismui paaiškino, kad dukros nemušė, masturbavosi pats. Nežino kodėl dukra jį apkalba. Nesupranta kaip tai gavosi (1t. b.l. 120-121).
Tokiu būdu, iš surinktų įrodymų matyti, jog kaltinamoji I. T. pripažįsta ikiteisminio tyrimo metu davusi melagingus parodymus, tačiau teigia, jog jos parodymai melagingi buvo ne 2014m. gruodžio mėn., o 2014 m. rugsėjo mėn. – pranešant apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką.
Ir I. T., ir L. T., ir R. T. teigia, jog R. T. apie tariamai jo padarytą nusikalstamą veiką sužinojo galimai iš dukters pokalbio telefonu su drauge G.G. ir todėl tas aplinkybes tvirtino iš dalies pripažindamas kaltę. Tačiau toks I. T.. L. T. ir R. T. paaiškinimas yra visiškai nelogiškas, nes R. T., būdamas gana griežtas dukters atžvilgiu, tariamai ramiai klausėsi dukters pokalbio, o dukra dėstė visas aplinkybes draugei telefonu, žinodama, kad tėtis gali pokalbį girdėti. Be to, liudytoja G. G. nurodė, jog daug I.T. neklausinėjo, nes ji skambino iš brolio telefono, o ikiteisminio tyrimo metu, kai nuo įvykio buvo praėję mažiau laiko ir geriau viską prisiminė, ji aiškino, jog, jai atrodo, kad I.T. parašė jai iš savo brolio telefono, kad yra sode. Sekančią ar už kelių dienų susitiko su I.T. lauke ir I.T. jai pasirodė „iškritusi iš veido“, sukrėsta, pasimetusi ir pradėjo jai pasakoti verkdama net pasikūkčiodama apie įvykį su tėčiu.
Taip pat iš L. T. parodymų, duotų 2014m. rugsėjo 10d. matyti, jog dar iki sulaikymo R. T. pats sutuoktinei buvo prisipažinęs apie savo veiksmus dukters atžvilgiu, jog dukra I.T. buvo pasipasakojusi mamai ir į policiją kreipėsi tik draugės G.G. iniciatyva, o ne, kaip ji pati teigia, per mėnesį “sukūrusi istoriją”.
Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji I. T., siekdama padėti tėvui išvengti baudžiamosios atsakomybės už seksualinį prievartavimą jos atžvilgiu, davė melagingus parodymus, todėl jos veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios I. T. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad padaryta nusikalstama veika nepriskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, tyčinė, baigta, kad kaltinamoji neteista, tačiau turi galiojančią administracinę nuobaudą, veiką padarė būdama nepilnametė, oficialiai dirba. Sprendžiama, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant baudą. Baudos mokėjimo terminas, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie kaltinamosios turimą turtą ar kitas pajamas, išskyrus gaunamą atlyginimą už darbą, išdėstytinas ilgesniam laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I.T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 15 MGL (564,90 EUR) bauda.
Įpareigoti I. T. baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant proporcingai kas mėnesį (po 94,15 EUR) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, (įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 6801) ir pateikti teismo raštinės tarnautojui (203 kab.) pinigų įnešimo kvitą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.