Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-06-17 · Civilinė byla Nr. 2-3429-772/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
2-3429-772/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02256-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
G. L.
Atsakovas
Ž. L., Šiaulių
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3429-772/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02256-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžių sekretorė Erika Andrulienė,

dalyvaujant ieškovės G. L. įstatyminės atstovės B. J. atstovui adv. D. Narmontui, atsakovui Ž. L. ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui Ž. L. dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo padidinimo, dalyvaujant ŠVTAS.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos įstatyminės atstovės B. J. atstovas 2015-03-23 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-05-22 teismo įsakymu ieškovei iš atsakovo Ž. L. priteistą nepilnamečiam vaikui G. L. išlaikymą ir jį padidinti iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat priteistą sumą indeksuoti LRV nustatyta tvarka ir nustatyti, kad ieškovės įstatyminė atstovė B. J. uzufrukto teise tvarko dukros išlaikymui skirtas ir tėvo mokomas pinigines lėšas.

Ieškovės G. L. įstatyminė atstovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2009-05-22 teismo įsakymo priėmimo momento padidėjo dukros poreikiai, nes vaikas paaugo. Teigė, kad LR nuo 2013-01-01 minimali mėnesinė alga buvo 1 000 Lt, o nuo 2015-01-01 ji yra 300 Eur. Ieškovė ir jos įstatyminė atstovė gyvendamos užsienyje siekia užtikrinti vaiko poreikius visapusiškai tiek dėl gyvenamojo būsto, tiek dėl kitų dukros poreikių.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Ieškovės G. L. įstatyminės atstovės B. J. atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad dukros prašymas teismui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis, kadangi vaikas gyvena ir auga Italijos Respublikoje bei mokosi vienoje iš šios šalies mokyklų. Ieškovė ir jos įstatyminė atstovė nori, jog dukra ne tik būtų sveika, bet ir galėtų ateityje toliau sėkmingai mokytis, todėl jai šiuo metu yra reikalinga ir daug didesnė tėvo parama. Be to dėl vaiko pomėgių ieškovės atstovė patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovės atstovė norėdama sudaryti dukrai palankias sąlygas ugdymui, mokymuisi, poilsiui ir normaliam vystymuisi, kaip motina jau viena šiuo metu nebegali jų užtikrinti. Ieškovės atstovė vien iš gaunamų pajamų viena jau nebegali patenkinti išaugusių dukros poreikių, todėl ieškovei pastoviai trūksta lėšų vaiko išlaikymui. Teigė, kad nors atsakovas teikia nedidelę finansinę paramą vaiko išlaikymui, tačiau šios jo išmokos dabar yra labai nedidelės ir jau nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių. Nurodė, kad ieškovės atstovė dalį savo gaunamų pajamų išleidžia ne tik vaiko išlaikymui, bet ir gyvenamojo būsto išlaikymui. Teigė, kad atsižvelgiant į dukros poreikius jie ne mažės, o tik didės. Paaiškino, kad vaikui augant tėvo parama yra būtina, o pastarasis ją teikia ne tokio dydžio koks šiandien yra reikalingas ieškovei. Todėl toks tėvo elgesys ir anksčiau nustatytas paramos dydis vaikui laikytinas ne tik nebeatitinkančiu nepilnamečio vaiko poreikių, bet ir nesudarančiu net normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigė, kad vaikas neturi gyventi geriau už tėvą, tačiau tėvas privalo teikti vaikui išlaikymą bent jau ne dabartinio dydžio išmokomis, nes nepilnametis vaikas neturi galimybės užsidirbti pragyvenimui lėšų, todėl tėvas turintis visas galimybes dirbti ir uždirbti, privalo teikti vaikui tokią paramą, kuri nebūtų kaip išmalda. Todėl mano, jog dukros reikalavimas tėvui, atsižvelgiant į šių dienų realijas nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių ar tėvo galimybių.

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. L. pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.

Atsakovas teigė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka dėl šių motyvų.

Atsižvelgiant į LR CK 3.192 str. 2d. formuluotę akivaizdu, kad įstatymas neleidžia susidaryti padėčiai, kuomet atsakovas liktų tokioje finansinėje padėtyje, jog nesugebėtų išsilaikyti pats. Prie atsiliepimo pridedami atsakovo nekilnojamojo turto - buto pirkimo - pardavimo sutartis (lizingo), bei iš šios sutarties kilę įsipareigojimai ir įsiskolinimai. Atsakovas neturi transporto priemonių, o jo pajamos nuo 2009-05-22, kuomet buvo priteistas išlaikymas dukrai, iš esmės nepasikeitė. Atsakovo minimalus pajamų pakitimas faktiškai siejamas tik su minimalios mėnesinės algos kilimu, tačiau be minimalios algos kilo ir pragyvenimo lygis, todėl ir jam atsirado papildomos išlaidos. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad kito geriau apmokamo darbo atsakovas negali susirasti nes jo išsilavinimas tėra tik 9 klasės, o siekiant didesnių pajamų reikia turėti ne tik vidurinį bet ir profesinį, aukštesnįjį ar net aukštąjį išsilavinimą, kuriam įgyti atsakovas neturi sugebėjimų. Tad atsižvelgiant į visa tai kas nurodyta, atsakovas mano, kad ieškovė neįrodė vieno iš pagrindinių išlaikymo padidinimo kriterijų, t. y. esminio šalių turtinės padėties pasikeitimo. Tuo tarpu analizuojant ieškovės atstovės turtinę padėtį, atsakovas neturi jokių duomenų apie jos pačios gaunamas pajamas bei turimą turtą Teismų praktikoje laikomasi principo, kad negalima vienai iš šalių pelnytis iš kitos šalies, t. y. praturtėti kito asmens sąskaita. Ieškovė reikalaudama padidinti jai išlaikymą nenurodo jos įstatyminės atstovės B. J. gaunamų pajamų, todėl yra visiškai neaiškus, toks didelis išlaikymo dydžio pokytis, daugiau nei dvigubai. Iš to kas nurodyta matyti, kad nėra aišku ar tikrai atsakovo finansinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės atstovės, jos motinos, tad atsižvelgiant į tai bei į LR CK 3.192 str. 3 d. reglamentavimą, kur nurodoma, kad: „ < materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. <...>“ ieškovės atstovė turėtų ir prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne suma.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, neva įstatymais, t. y. CK 6.461 str. 2 d., imperatyviai yra nurodyta jog išlaikymo vertė negali būti mažesnė kaip 290 Eur (1000 Lt). Visų pirmą minėtu įstatymu yra nurodytas tik orientacinis dydis, kuris priklauso, kaip jau minėta, nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių. Tuo klausimu ne kartą yra pasisakę ir teismai, pvz., Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-19 civ. byloje Nr. 2A-1523-777/2014.

Tuo tarpu ieškovės atstovė teikdama ieškinį tik nurodo, kad dukros poreikiai yra didesni nei tuomet, kai jai buvo priteistas išlaikymas, tačiau nėra pateikusi detalios mėnesinės dukros poreikių ataskaitos. Be to, kai kurios ieškovės pragyvenimo išlaidos nurodomos kartu su jos įstatymine atstove, tad iš to lieka neaišku kokie yra pačios ieškovės mėnesiniai poreikiai.

Susipažinus su nurodytais ieškovės poreikiais atsakovas mano, kad ieškovės atstovė nesugeba disponuoti savo ir dukros išlaikymui reikalingais finansiniais ištekliais ir juos paskirstyti pagal esamas galimybes. Atsakovas sutinka, kad esant finansinėms galimybėms galima išleisti vaiko poreikiams ir dar didesnes sumas, tačiau jų nesant turi būti atsižvelgiama į galimybes ir į esamus poreikius, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė ir jos atstovė gyvena ne pagal savo galimybes.

Atsakovas mano, kad jei ieškovės motina turi galimybes tenkinti kone visus dukros poreikius, tuomet ieškovės atstovė turi prisiimti ir didesnę finansinę naštą, kas yra numatyta ir LR CK 3.192 str. 3 d.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės atstovė nenurodė teismui iš kokių pajamų ji pati gyvena, neaišku ar dirba, kaip pasikeitė jos pačios pajamos ir pragyvenimas, o tik nurodo, kad vaiko mėnesiniai poreikiai sudaro apie 370 Eur, tad kyla klausimas, iš ko gyvena ieškovės atstovė, jei vaiko išlaikymui reikalinga tokia suma. Iš to seka išvada, kad ieškovės poreikiai yra ženkliai mažesni, o jos prašoma išlaikymo suma yra padidinta. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovės poreikiams įmanoma išleisti ir daug didesnes pinigų sumas nei nurodo ieškovės atstovė, tačiau jei tėvų turtinė padėtis šių išlaidų negali leisti, tuomet turi būti ieškoma proporcijų tarp vaiko poreikių ir tėvų galimybių, tačiau akivaizdu, ieškovė ir jos atstovė yra nelinkusios ieškoti proporcijų, tad tenkančią didesnę finansinę naštą taipogi jos privalo prisiimti sau.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė ir jos atstovė žinodamos atsakovo pajamas reiškia atsakovui nesąžiningus reikalavimus, t. y. mėnesinės atsakovo pajamos yra apie 600 Eur, iš kurių jis kas mėnesį moka po 72,41 Eur dukters išlaikymui, ir ne mažiau kaip po 250-300 Eur susidariusiam būsto paskolos įsiskolinimui padengti. Atsakovas pažymi, kad 2007-06-21 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. LBKS/161 pagal kurią atsakovas ir ieškovės motina įsipareigojo bankui grąžinti 38 519,46 Eur paskolos. 2012-01-23 nutraukiant santuoką tarp atsakovo ir ieškovės motinos jie abu įsipareigojo kreditoriui padengti susidariusį buto lizingo įsiskolinimą solidariai. Tačiau ieškovės atstovei išvykus į užsienį, atsakovas Lietuvoje liko vienas ir tik iš jo yra išieškomi minėti įsiskolinimai, kurių šiai dienai jis vienas nebesugeba sumokėti, net ir sumažinęs savo poreikius iki minimalių. Atsakovas pažymi, kad šiai dienai yra sumokėjęs apie 3 000 Eur būsto paskolai grąžinti, buto išlaikymo skoloms apie 1 000 Eur. Liko nesumokėti įsiskolinimai, tai yra 1 781,41 Lt AB ,,Šiaulių energija“ ir 35 000 Eur būsto paskolai, kadangi nesugebėjus jo išlaikyti paimtas būstas buvo parduotas iš varžytinių. Be to, kas mėnesį reikia mokėti būsto komunalinius mokesčius, kad ir toliau nesikauptų skolos, kurie sudaro apie 100 Eur mėnesiui. Atsakovas pažymi, kad ieškovei ir jos atstovei išvykus iš Lietuvos, jos motina nėra nė vieno euro padengusi būsto paskolos, tokie įsipareigojimai palikti vienam atsakovui. Ieškovė siekia, kad teismas priteistų jai išlaikymą tokio dydžio, kuris su atsakovui vienam likusiomis būsto skolomis sudarytų apie 450 Eur, kai tuo tarpu atsakovo pajamos apie 600 Eur. Nors ieškovė procesiniame dokumente nurodė, kad išlaikymo dydis turėtų būti „įstatymais nurodyta minimali išlaikymo suma, t. y. 150 Eur iš vieno tėvo“, tačiau ieškovės reikalavimas šiai dienai reiškia reikalavimą, kuris net 70 Eur viršija ieškovės dėstomą ieškinio argumentaciją, tad klausimas, kuo ieškovė ir jos atstovė grindžia reikalaujamą dydį, kuris viršija įstatymais rekomenduojamą išlaikymo dydį. Be to, atkreiptinas dėmesys turi būti ir į tai, kad šiuo metu MMA, su kurio dydžiu ieškovė nori susieti savo išlaikymo dydį, sudaro 299,76 Eur, tačiau nederėtų pamiršti ir dar vieno esminio fakto, kad - 299,76 Eur suma yra neatskaičius mokesčių, o juos atskaičius vidutiniškai sudaro tik 231,7 Eur.

Įvertinus tai, kas nurodyta aukščiau, atsakovas nesutinka nepilnametės dukters G. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą skiriamą periodinėmis išmokomis padidinti nuo 72,41 Eur iki 150 Eur. Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad vaiko motinai tenka kasdienė mergaitės priežiūra, kurią sunku įvertinti pinigais, kas dar suponuoja papildomą ieškovės atstovės siekį gauti didesnį išlaikymą dukters priežiūrai, kai tuo tarpu atsakovas negali prisidėti prie dukters priežiūros dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, t. y., ieškovei išsivežus vaiką iš Lietuvos.

Iš to kas nurodyta, jei teismas padidintų periodinio išlaikymo sumą nuo 72,41 Eur Lt iki 150 Eur, kas sudaro net 77,59 Eur išlaikymo dydžio padidėjimą, atsakovas netektų galimybės išsilaikyti pats. Atsakovas mano, kad abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra vienoda, tačiau jei vienas iš tėvų turi geresnę turtinę padėtį, didesnė išlaikymo našta ir turi tekti tam, kuris turi geresnes finansines ir turtines galimybes. O, be to, ieškovė neįrodė vieno iš pagrindinių kriterijų sąlygojančių išlaikymo dydžio pakeitimą, t. y. esminį atsakovo turtinės padėties pasikeitimą. Taip pat reikėtų aptarti ir CK 3.201 str. - jis yra esminis keičiant išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo turi būti atmestas.

Atsakovas savo atsikirtimus dėl ieškovės ieškinio reikalavimų grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus bei papildomai nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl jai reikalingo išlaikymo dydžio pakeitimo. Teigė, kad ieškovei ir jos atstovei likus gyventi Lietuvoje, dukros išlaikymas būtų daug mažesnis.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius susipažino su ieškovės ieškiniu atsakovui dėl lėšų vaiko išlaikymui padidinimo bei visais pridėtais dokumentais.

Išvadoje nurodė, kad B. J. šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Papildomai nurodė, kad CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Šalies argumentai

Atsižvelgiant į G. L. teises ir teisėtus interesus, į ieškovės atstovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, į tai, jog vaiko motinos ieškinyje prašoma suma dukros išlaikymui nėra didelė, kuri reikalinga patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, Skyrius prašė teismo nustatyti ieškinyje nurodytą išlaikymo dydį ištyrus byloje visus įrodymus.

Skyriaus atstovė teismo posėdžio paaiškino teismui, kad ieškovės ir jos dukros reikalavimą atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia daugiau kaip 1 000 Lt arba 289,62 Eur per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai gyvena skyrium, o vaikas šiuo metu gyvena su motina Italijos Respublikoje, tėvas kartu su vaiku negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to šalių vaikui šiuo metu reikalingas abiejų tėvų teikiamas realus išlaikymas, o atsakovas to pasikeitus ekonominei padėčiai tinkamai nevykdo. Todėl atstovė siūlė teismui, atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovės prašymą. Papildomai nurodė, jog Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka abejiems jo tėvams.

Teismas byloje 2015-04-24 nutartimi pakeitė ieškovės B. J. procesinę padėtį dėl nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo ir ieškove į šią bylą įtraukė G. L., o nepilnamečio vaiko motina B. J. buvo pripažinta jos įstatymine atstove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės G. L. įstatyminės atstovės B. J. atstovo paaiškinimų matyti, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-05-22 įsakymu atsakovas Ž. L. yra įsipareigotas G. L. išlaikymui kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 250 Lt (arba 72,41 Eur) iki vaiko pilnametystės (5-6 b.l.).

Vaiko tėvai gyvena atskirai (1, 17 b.l.). Ieškovė G. L. su motina B. J. šiuo metu gyvena Italijos Respublikoje. Minėtoje šalyje ieškovė ir mokosi (1 b.l.). Atsakovas dirba Lietuvoje ir pastoviai gauna darbo užmokestį (57, 67-69 b.l.).

Bylos duomenimis nėra paneigta, jog atsakovas neturi profesinių įgūdžių ar dėl sveikatos būklės negali dirbti. Todėl atsakovas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir motinos socialinę padėtį bei jos dabartinį statusą, turėtų mokėti mėnesinėmis periodinėmis išmokomis ne po 250 Lt (72,41 Eur), o daugiau, kadangi nustatytas išmokos dydis dabar jau ne visai atitinka jo vaiko poreikius ir interesus. Pirmiausia, ieškovė dabartiniu metu nors ir gyvena bei mokosi užsienyje, tačiau atsižvelgiant į jos amžių, ji dar negali pradėti dirbti. Atsakovo dukrai išlaikymą be jos tėvo, teikia ir jos motina. Tačiau ir ji viena jau nebegali patenkinti išaugusių dukros poreikių. Antra, nors atsakovas kol kas geranoriškai nuolat teikia dukrai anksčiau nustatyto dydžio išlaikymą, kuris yra reikalingas jo vaikui, tačiau tai neatleidžia jo nuo šios prievolės nepilnamečiam vaikui pasikeitus pastarojo poreikiams. Be to neaišku kodėl jis ir dabar, kuomet vaiko poreikiai keičiasi, vengia teikti dukros išlaikymui reikalingas didesnes pinigines lėšas. Atsakovo motyvai, kad jis vienas kol moka kreditorinius įsipareigojimus, neatleidžia tėvo nuo prievolės dukrai. Atsakovo ir ieškovės motinos įsipareigojimai kreditoriams nėra ta aplinkybė dėl kurios teismas neturėtų tenkinti ieškovės prašymo. Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, spręstinas klausimas ar priteistinos jos nurodyto dydžio išmokos iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikui teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o kiekvieno iš tėvų teikiamo vaikui išlaikymo dydis nustatomas, atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas ar turimą turtą, bet ir į vaiko poreikius. Atsakovas geranoriškai nei anksčiau kuomet gyveno su ieškovės motina, nei dabartiniu metu kuomet jau nebegyvena su ja, didesnio išlaikymo pastoviai vaikui neteikė. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukros išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė irgi turi būti garantuota, kad tokia parama jai bus teikiama.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Jau minėta, kad atsakovas šiuo metu dėl nenustatytų priežasčių, neteikia dukrai reikalingo didesnio išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent pagrindinių jos kaip nepilnamečio vaiko poreikių, atsižvelgiant į išaugusius dukros poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik abu tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės šiuo metu dar negali pradėti savarankiškai dirbti, dėl to lanko mokyklą, kurioje siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiama savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, ji turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat ieškovei rengiantis savarankiškam gyvenimui mokykloje gali išryškėti ir kiti jos pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovės motina gyvendama užsienyje ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas dukros fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas teikti vaikui reguliariai jam reikalinga didesnį išlaikymą šiandien nėra šalių aiškiai apibrėžtas. Vertinant tokią padėtį, kuomet vaiko motinos, jos artimųjų ar valstybės parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog byloje spręstinas klausimas dėl ieškovei reikalingo didesnio išlaikymo dydžio nustatymo. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą didesnį išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl didesnio išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad šiandien ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vieno šimto penkiasdešimties eurų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris jos manymu reikalingas jai iš tėvo, nėra per didelis. Tačiau atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą šis ieškovės reikalavimas mažintinas iki 130,33 Eur, o jos reikalavimas tenkintinas iš dalies (21-26, 31-34, 39, 57-58, 60, 68-69, 71, 75, 77, 79-81 b.l.). Dėl to ieškovės nurodytas jai reikalingas išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis didintinas nuo 72,41 Eur iki 130,33 Eur (arba 250 Lt iki 450 Lt). Toks teismo nustatytas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydis nebus ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą bei galimus profesinius įgūdžius. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo dukros išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui, valstybei ar artimiesiems iš motinos pusės arba vien tik vaiko motinai. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis (amžius, sveikata, profesiniai gebėjimai ir kt.) objektyviai leidžia priteisti iš jo teismo nurodyto dydžio išlaikymą dukrai, kuris būtinas vaikui, sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu dirba Lietuvoje, tačiau tai nereiškia, kad jis apskritai negali dirbti geriau apmokomo darbo ar įgyti naujų profesinių įgūdžių. Be to pasikeitus ateityje ieškovės ar jos motinos socialiniam statusui, jis turės galimybę reikalauti peržiūrėti iš jo priteistą dukros išlaikymui teismo nustatytą išlaikymo dydį (53-54, 59, 61 b.l.). Šis teismo nustatytas atsakovo vaiko išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės ir jos motinos socialinį statusą, bet ir į tuometinę visų suinteresuotų asmenų materialinę padėtį, o taip pat ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu, susijusius poreikius (63 b.l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos. Dėl to pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su jos interesais ir kurių atsakovas nesutinka gera valia kompensuoti. Tokiu būdu teismui yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės prašymą iš dalies dėl ieškinyje nurodyto jai reikalingo išlaikymo dydžio padidinimo. Šis ieškovei reikalingas didesnis išlaikymas priteistinas nuo 2015-03-23, tai yra ieškinio padavimo teismui dienos, iki vaiko pilnametystės.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovės motina pagal įstatymą ir toliau įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) nepilnamečio vaiko G. L. išlaikymui jos tėvo mokomas pinigines lėšas.

Atskirai pažymėtina, kad G. L. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., atsakovo darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas atleidžia ieškovę nuo pakartotinio kreipimosi į teismą kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Papildomai pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 2,46 Eur iki 3,16 Eur (arba nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui nustatė maitinimosi išlaidų normą nuo 3,48 Eur iki 5,79 Eur (arba nuo 12 iki 20 litų) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose, todėl teismas nustatydamas atsakovo vaiko išlaikymui reikalingas lėšas maistui remiasi šiuo dydžiu.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 Eur (arba 15 litų) per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 130 Eur (arba 450 litų) per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo išlaidoms padengti. Vaiką reikalinga aprūpinti ne tik mokykliniais vadovėliais, mokyklinėmis prekėmis, raštinės reikmenimis, bet ir papildomam ugdymui skirta literatūra ir priemonėmis. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą šiems vaiko poreikiams apskaityti yra sudėtinga, nes didžiausios išlaidos patiriamos rudenį, ruošiantis naujiems mokslo metams, kai reikalinga supirkti visus reikalingus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, sportinę aprangą ir kt., o vėliau šios išlaidos sumažėja, tačiau išlieka pastoviomis.

Be to vaikas nori laisvalaikio pramogų - visi renginiai yra mokami. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau vaikus vežti prie jūros, nes ten jodo prisotintas oras, palankus imuninei sistemai vystytis. O vasarą leisti vaikams laiką prie jūros - didžiausia pramoga. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, komunalinių paslaugų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Dėl aukščiau paminėto atmestini atsakovo atsiliepimo motyvai netenkinti ieškovės ieškinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovės G. L. įstatyminei atstovei B. J. kreipiantis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismui patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies šios išlaidos yra priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93 str.). Teismui iš dalies patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovui bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos, kadangi tokiu atveju jos būtų priteisiamos iš nepilnamečio vaiko, o prieštarautų civilinio proceso principams (CPK 3 str. 1 d., 93 str. 2 ir 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 185, 3.190, 3.192, 3.194, 3.196, 3. 201 str., LR CPK 150 str. 5 d.; 259 - 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovės G. L. ieškinį atsakovui Ž. L. tenkinti iš dalies.

1. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-05-22 teismo įsakymu iš skolininko Ž. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą mokomą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Lt (arba 72,41 Eur) ir ji padidinti iki 130,33 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų 33 euro centų), pradedant padidintą išlaikymą mokėti nuo 2015-03-23 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki ieškovės pilnametystės.

2. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukrai G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo Ž. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą išlaikymą.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Ž. L. (a.k (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas padidintas periodines išmokas ir 3,06 Eur pašto išlaidoms atlyginti, iš viso: 23,06 Eur (dvidešimt tris eurus 6 euro ct).

4. Sprendimą dėl padidinto išlaikymo G. L. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

5. Likusioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas Jonas Stubrys