Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. M. (D. M.) ir jo gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. M. kaltinamas tuo, kad 2022 lapkričio 21 d., apie 16 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. S., aptarę savo veiksmus, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą, M. K. priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias M. K. banko sąskaitoje ir grynuosius pinigus iš jo piniginės, atėję į butą, esantį (duomenys neskelbtini), užrakinę buto duris, kad negalėtų patekti pašaliniai asmenys, ieškojo grynųjų pinigų ir banko mokėjimo kortelės nukentėjusiojo M. K., apsvaigusio nuo alkoholio, kuprinėje. M. S. ieškojo grynųjų pinigų ir banko mokėjimo kortelės nukentėjusiojo M. K. drabužių kišenėse, o nukentėjusiajam pajutus (pamačius), kad M. S. iš jo piniginės paėmė jo „SEB“ banko mokėjimo kortelę, tyčia suduodami smūgius jam rankų kumščiais, M. S. sudavus vieną smūgį ir dešinės kojos keliu nukentėjusiajam į veido sritį – žandikaulį, t. y. suduodami su M. S. nukentėjusiajam M. K. ne mažiau 6 smūgius į galvą ir taip atimdami galimybę jam priešintis, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis abiejų akių junginėse, daugybinėmis kraujosruvomis veide ir plaukuotoje galvos dalyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smegenų skiltyje ir į kairį skilvelį, sumušimo židiniais galvos smegenų dešinėje kaktinėje ir pakaušio skiltyse, nosies kremzlių lūžiais abipus, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžiu, t. y. sužalojimus, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų ir tilto suspaudimu, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, sukėlusius nukentėjusiojo M. K. mirtį, ir pagrobęs ant grindų iškritusį dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam M. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A41“ su SIM kortele, ne mažiau 175 Eur vertės, M. S. pagrobus iš nukentėjusiojo M. K. drabužių kišenėje surastos piniginės nukentėjusiajam priklausančią AB „x“ bankas „x Mylimiausią Mastercard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ant popieriaus lapo (vizitinės kortelės) užrašytus „PIN“ kodo duomenis, kartu su M. S. iš buto pasišalino, t. y., veikdamas bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė M. K., pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. K. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 175 Eur, ir kartu su M. S. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kurią M. S. laikė savo kelnių kišenėje iki 2022 m. lapkričio 21 d., 21.00 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2022 m. lapkričio 25 d. D. M. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas D. M. buvo tęsiamas.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo D. M. gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo ir jo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. M. ir jo gynėjo skundas atmetamas.

6. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje surinktų duomenų pakankamumą įvertino tinkamai.

8. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų liudytojų G. Z., V. F., kaltinamojo M. S. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. M. galėjo padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas.

9. Skunde aukštesnės instancijos teismui nurodyta, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizė rodo, jog D. M. vaidmuo nusikalstamose veikose nebuvo pagrindinis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, vertindamas baudžiamosios bylos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl D. M. suėmimo termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Šioje proceso stadijoje pakanka surinktų duomenų pagrįstam manymui, kad kaltinamasis galėjo padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas.

10. Kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. D. M. yra kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o kitos – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos tik itin griežtos laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tokią praktiką formuoja ir EŽTT dėl galimai padarytų nusikaltimų sunkumo įtakos suėmimo termino tęsimui. Sprendime byloje Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją EŽTT konstatavo, kad suėmimas negali būti tęsiamas tik abstrakčiai remiantis nusikaltimų sunkumu, tačiau tam tikrose bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą toliau asmenį laikyti suimtą. Iš bylos duomenų matyti, kad D. M. galimai nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo galimai padaryta nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, kas taipogi didina nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltinamasis yra nevedęs, neturi išlaikomų asmenų, niekur nedirba. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis būdamas laisvėje padeda motinai ir broliui, kuriems nustatytas sumažėjęs darbingumas, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis gyveno atskirai nuo savo giminaičių, be to, vien tik šios aplinkybės nepaneigia apygardos teismo išvadų ir nėra pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę panaikinti. Vien tai, kad kaltinamasis turi artimų giminaičių, nesant duomenų apie nuolatinius, pastovius ir tamprius ryšius su jais, jo socialinių ryšių tvirtumo neparodo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. M. socialiniai ryšiai Lietuvoje nėra stiprūs bei tokie, kurie sulaikytų jį nuo galimo pasislėpimo. Skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi faktinę gyvenamąją vietą, anksčiau nuo teismo nesislėpė, jas vertinant kartu su jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir sunkumu, nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, D. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. D. M. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurios susijusios su smurtinių veiksmų naudojimu siekiant gauti finansinės naudos. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas apysunkis nusikaltimas ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas labai sunkus nusikaltimas, kuriuos padaręs jis kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas įvertino ne tik pareikšto kaltinimo pavojingumą, bet ir duomenis apie paties kaltinamojo pavojingumą, t. y., kad kaltinamasis anksčiau teistas 13 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas ir administracine tvarka. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. M. paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, teismo pripažintas pavojingu recidyvistu, paleistas iš įkalinimo įstaigos 2021 m. rugsėjo 14 d., tačiau, priešingai nei nurodyta skunde, tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Iš kaltinamojo akto turinio galima spręsti, kad D. M. tiesiogiai pats dalyvavo ir atliko smurtinius veiksmus, padarė nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, nuosavybei, finansų sistemai. Šie D. M. inkriminuojami nusikaltimai leidžia spręsti apie D. M. asmenybės pavojingumą, visišką įstatymų negerbimą ir jų nesilaikymą. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu D. M. 10 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas už tai, kad nužudė žmogų, ir šie duomenys, vertinant su nagrinėjamoje byloje D. M. inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis, neabejotinai leidžia daryti išvadą apie asmens padidintą pavojų visuomenei. Priešingai nei teigiama skunde, išdėstyti duomenys patvirtina, kad D. M. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos, anksčiau ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nepakeitė savo nusikalstamo elgesio, bet priešingai – galimai padarė bylos nagrinėjamus apysunkius ir labai sunkų, itin pavojingą nusikaltimą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas ir toliau tęsti jam taikomo suėmimo terminą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą. Tuo labiau, kaip jau minėta, nuteistasis, būdamas darbingo amžiaus, niekur nedirba, oficialių pajamų negauna, tuo tarpu nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad nusikaltimai galimai buvo daromi turint tikslą nusikalstamai praturtėti. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog D. M. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo ir jo gynėjo skunde prašomos taikyti kitos švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas šioje situacijoje ir šioje proceso stadijoje negali būti pakankamos, kad užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą teismo procese ir jį sustabdytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro įvertinusi nusikaltimų, dėl kurių padarymo D. M. kaltinamas, pobūdį ir jų sunkumą, ankstesnius teistumus, iki šiol kaltinamajam taikyto suėmimo trukmę ir galimą itin griežtos laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą. Kaltinamasis šiuo metu suimtas daugiau nei aštuonis mėnesius (nuo 2022 m. liepos 25 d.) ir tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Nei bendra suėmimo taikymo D. M. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas deda pastangas tam, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla teisme buvo gauta 2023 m. gegužės 11 d. 2023 m. birželio 1 d. paskirtas teisiamasis posėdis buvo atidėtas, kadangi kitas kaltinamasis nesutiko teisiamajame posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Teismas pasiūlė bylos nagrinėjimą tęsti 2023 m. birželio 22 d., tačiau ši data netiko kitiems proceso dalyviams. Kiti teisiamieji posėdžiai suplanuoti 2023 m. rugsėjo 7 d., 2023 m. rugsėjo 21 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. spalio 10 d., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad procesas yra vilkinamas.

14. Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo D. M. teises, tačiau, atsižvelgiant į pareikštų kaltinimų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo D. M. ir jo gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo D. M. (D. M.) ir jo gynėjo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi pratęstą D. M. suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.