Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis įgijo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: E. B. ir N. J., 2017 m. sausio 13-14 dienomis, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) miestelyje D. K. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, įgijo didelės – 106 641,95 eurų vertės turtą: 400 elektrinių diskinių pjūklų „Rioby“, pagamintų pagal specialų „Bauhaus“ užsakymą, kurių vertė – 28 000 eurų, 18 dėžių su rūbais, kurių vertė – 78 641,95 eurų (1 dėžė, 6 vnt. sijonų, – kurių vertė 1199,70 eurų; 6 dėžės, 52 vnt., švarkelių „MILLE“, kurių vertė 20797,40 eurų; 11 dėžių, 103 vnt., švarkelių „MIRABELLA“, kurių vertė 56 644,85 eurai), priklausančius kompanijai „(duomenys neskelbtini) “, žinodami, kad minėti daiktai gauti nusikalstamu būdu, t. y. pavogti D. V. miestelyje.

Po to, vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų, t. y. E. B. nurodžius, K. N., vykdydamas pastarojo paliepimus, nežinodamas jog dalyvauja nusikalstamo įvykdyme, vilkiku „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiais IĮ „T. T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pargabeno į (duomenys neskelbtini) anksčiau nurodytus nusikalstamu būdu gautus daiktus, bei paliko juos kartu su vilkiku nuo 2017-01-16 iki 2017-01-18 (duomenys neskelbtini), saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) sav.

Tęsdami nusikalstamus veiksmus N. J. ir E. B., dalį įsigytų prekių realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytiems asmenims. Po ko, siekdami realizuoti likusius nusikalstamu būdu gautus daiktus 2017-01-18 gabeno juos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų, t. y. N. J., nurodžius vairavo M. P., nežinodamas jog dalyvauja nusikalstamo įvykdyme, tačiau 2017-01-18 apie 22.16 val. kelyje ,,(duomenys neskelbtini)“, minėtas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Tokiu būdu N. J. ir E. B. veikdami bendrai grupėje įgijo didelės 106641,95 eurų vertės turtą, žinodami, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, bei dalį turto realizavo.

Šiais veiksmas E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Be to, jis kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą juridinio asmens spaudą: E. B. iki 2017-01-19 tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą juridinio asmens – uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), spaudą kurį laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2017-01-19 11.45 val., kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 301 straipsnio 1 dalyje.

2. N. J. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis įgijo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: N. J. ir E. B., 2017 m. sausio 13-14 dienomis, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) miestelyje D. K. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, įgijo didelės – 106 641,95 eurų vertės turtą: 400 elektrinių diskinių pjūklų „Rioby“, pagamintų pagal specialų „Bauhaus“ užsakymą, kurių vertė – 28 000 eurų, 18 dėžių su rūbais, kurių vertė-78 641,95 eurų (1 dėžė, 6 vnt. sijonų, – kurių vertė 1199,70 eurų; 6 dėžės, 52 vnt., švarkelių „MILLE“, kurių vertė 20797,40 eurų; 11 dėžių, 103 vnt., švarkelių „MIRABELLA“, kurių vertė 56 644,85 eurai), priklausančius kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, žinodami, kad minėti daiktai gauti nusikalstamu būdu, t. y. pavogti D. V. miestelyje. Po to, vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų, t. y. E. B. nurodžius, K. jis įgijo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: N. J. ir E. B., 2017 m. sausio 13-14 dienomis, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) miestelyje D. K. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, įgijo didelės – 106 641,95 eurų vertės turtą: 400 elektrinių diskinių pjūklų „Rioby“, pagamintų pagal specialų „Bauhaus“ užsakymą, kurių vertė – 28 000 eurų, 18 dėžių su rūbais, kurių vertė – 78 641,95 eurų (1 dėžė, 6 vnt. sijonų, – kurių vertė 1199,70 eurų; 6 dėžės, 52 vnt., švarkelių „MILLE“, kurių vertė 20797,40 eurų; 11 dėžių, 103 vnt., švarkelių „MIRABELLA“, kurių vertė 56 644,85 eurai), priklausančius kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, žinodami, kad minėti daiktai gauti nusikalstamu būdu, t. y. pavogti D. V. miestelyje.

Po to, vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų, t. y. E. B. nurodžius, K. N., vykdydamas pastarojo paliepimus, nežinodamas jog dalyvauja nusikalstamo įvykdyme, vilkiku „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiais IĮ „T. T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pargabeno į (duomenys neskelbtini) anksčiau nurodytus nusikalstamu būdu gautus daiktus, bei paliko juos kartu su vilkiku nuo 2017-01-16 iki 2017-01-18 (duomenys neskelbtini), saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) r. sav.

Tęsdami nusikalstamus veiksmus N. J. ir E. B., dalį įsigytų prekių realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytiems asmenims. Po ko, siekdami realizuoti likusius nusikalstamu būdu gautus daiktus 2017-01-18 gabeno juos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų, t. y. N. J., nurodžius vairavo M. P., nežinodamas jog dalyvauja nusikalstamo įvykdyme, tačiau 2017-01-18 apie 22.16 val. kelyje ,, (duomenys neskelbtini)“, minėtas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Tokiu būdu N. J. ir E. B. veikdami bendrai grupėje įgijo didelės 106641,95 eurų vertės turtą, žinodami, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, bei dalį turto realizavo.

Šiais veiksmais N. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

2.1. Be to, jis kaltinamas tuo, kad įgijo ir laikė žinomai netikrą dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę: N. J., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo žinomai netikrą dokumentą – autotransporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintą ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t.y. ne įmonėje, kuri įgaliota spausdinti šio tipo blankus, kurį laikė automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2017-01-19, kol minėto automobilio apžiūros metu nurodytą žinomai netikrą techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) aptiko ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais N. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą: N. J., 2017 metais, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš S. K., adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo fabrikinės gamybos šaunamąjį ginklą – C kategorijos ginklų grupei priklausantį dujinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“, be gamyklinio numerio, skirtą šaudyti 9 mm (.380) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, 3 šaudmenis – pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro dujinius šovinius, skirtus šaudyti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei 5 šaudmenis – pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro garsinius šovinius, skirtus šaudyti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir taip neteisėtai, neturėdamas leidimo, juos įgijo ir neteisėtai parsigabenęs į savo namus, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė iki 2017 m. sausio 19 d., kai kratos metu minėtą revolverį ir šaudmenis aptiko ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais N. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Šiais veiksmais E. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 straipsnio 2 dalyje.

E. B. iki 2017-01-19 Lietuvos Respublikoje, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą juridinio asmens –uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos J(duomenys neskelbtini), spaudą kurį laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2017-01-19 11.45 val., kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais E. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 301 straipsnio 1 dalyje.

Po to, vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų, t. y. E. B. nurodžius, K. N., vykdydamas pastarojo paliepimus, nežinodamas jog dalyvauja nusikalstamos veikos įvykdyme, vilkiku „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiais IĮ „T. T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pargabeno į (duomenys neskelbtini) anksčiau nurodytus nusikalstamu būdu gautus daiktus, bei paliko juos kartu su vilkiku nuo 2017-01-16 iki 2017-01-18 (duomenys neskelbtini), saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) r. sav.

Tęsdami nusikalstamus veiksmus N. J. ir E. B., dalį įsigytų prekių – 3 vnt. elektrinių diskinių pjūklų „Rioby“, kurių bendra vertė 525 eurų, 20 vnt. švarkelių „MILLE“, kurių bendra vertė 7 999 eurai, 22 vnt. švarkelių „MIRABELLA“, kurių vertė 12 098,90 eurų, viso už 20 622,9 eurus, laikotarpyje 2017-01-16 iki 2017-01-18, būnant (duomenys neskelbtini), realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytiems asmenims. Po to, siekdami realizuoti likusius nusikalstamu būdu gautus daiktus 2017-01-18 gabeno juos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų, t. y. N. J., nurodžius vairavo M. P., nežinodamas jog dalyvauja nusikalstamo įvykdyme, tačiau 2017-01-18 apie 22.16 val. kelyje Nr. (duomenys neskelbtini)“, 21 km. nuo Telšių, minėtas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Tokiu būdu N. J. ir E. B. veikdami bendrai grupėje įgijo didelės 148 641,95 eurų vertės turtą, žinodami, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, bei dalį turto už 20 622,9 eurus, kas atitinka didelę vertę, realizavo.

Šiais veiksmas N. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

4. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakyta priimti patikslintą kaltinimą. Prašymas dėl bylos grąžinimo prokurorui tenkintas. Byla perduota prokurorui. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras įpareigotas pateikti duomenis apie tai, kokia baudžiamoji atsakomybė nustatyta pagal 2017 m. sausio mėn. 13–14 d. galiojusį D. K. baudžiamąjį įstatymą už Lietuvos Respublikoje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. prokuroras privalo kreiptis į D. K. ir gauti atsakymą ir jį pateikti teismui. Nustatytas terminas BPK pažeidimams pašalinti iki 2018-05-1.

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras skundu apygardos teismui prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį baudžiamąją bylą, kurioje E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje ir N. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui ir bylą, su naujai pakeistu kaltinimu, grąžinti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

5.1. Nurodo, kad teismas konstatavo, jog teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas bei pakeistas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Teigia, kad šie teismo teiginiai visiškai nepagrįsti, kadangi BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja prokurorą kaltinamajame akte aprašyti nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Prokuroro teigimu, visos šios aplinkybės visiems kaltinamiesiems yra aprašytos ir individualizuotos.

5.5. Teigia, jog nutartyje bylą gražinti prokurorui tyrimui papildyti, teismas nurodo, kad kaltinamiesiems inkriminuojamos didelės vertės turto įgijimo vieta nurodoma D. K.. Pagal BK 8 straipsnį baudžiamąjį persekiojimą už užsienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti ir vykdyti tik tada, kai padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jo padarymą baudžiama pagal abiejų valstybių įstatymus, tačiau dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už neva D. K. padarytą apysunkį nusikaltimą į šią šalį nesikreipta ir apie tai nepranešta. Esant šiai aplinkybei, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras įpareigotinas pateikti duomenis apie tai, kokia baudžiamoji atsakomybė nustatyta pagal 2017 m. sausio 13-14 d. galiojusį D. K. baudžiamąjį įstatymą už Lietuvos Respublikoje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Taigi prokuroras privalo kreiptis į D. K. ir gauti atsakymą. Nurodo, jog nutartyje pažymėta ir tai, kad pagal BK 8 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus BK 5 dalyje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, kai padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi BK 5 ir 8 straipsnių taikymas svarbus tiek dėl veikos kvalifikavimo, tiek sprendžiant dėl bausmės kaltininkui paskyrimo. Abipusiškumo sąlygos realizacija – būtina veikos kvalifikavimo premisa (sprendimas kaip pagrindas išvadai daryti). Prokuroro teigimu, šie teismo teiginiai yra akivaizdžiai pertekliniai, kadangi teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pažymi, kad nusikalstama veika, kurios padarymu yra kaltinami E. B. ir E. J., buvo pradėta rengti Lietuvos Respublikoje, nusikalstamu būdu gautas turtas įgytas D. K., o nusikalstama veika nutrūko Lietuvoje tuo metu, kai į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atgabenti nusikalstamu būdu gauti daiktai, dalis jų buvo realizuota, o kitą dalį gabenant vilkiku 2017-01-18 apie 22.16 val., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini)“, 21 km. nuo Telšių sulaikė policijos pareigūnai. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į BK 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, prokuroro nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė užsienyje ((duomenys neskelbtini)) ir pateikti duomenis apie tai, kokia baudžiamoji atsakomybė nustatyta pagal 2017 m. sausio 13–14 d. galiojusį D. K. baudžiamąjį įstatymą, nes kaltinamieji turi būti teisiami pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus.

5.7. Skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis BPK 256 straipsniu, teismas negalėjo atsisakyti priimti pakeisto kaltinimo. Priėmęs naujai pakeistą kaltinimą teismas galėjo pasisakyti apie pakeisto kaltinimo pagrįstumą ar nepagrįstumą baigus nagrinėti baudžiamąją bylą priimant galutinį procesinį sprendimą.

5.8. Prokuroro nuomone, pateiktam naujam kaltinimui pagrįsti kaltinamajame akte yra pakankamai duomenų, visi duomenys, kuriais įrodinėjama kaltinamųjų kaltė jau surinkti. Teigia, kad teismas tokiu atveju privalo vertinti pateiktą kaltinimą pagal tą medžiagą, kuri yra byloje ir jeigu vertinimo (teisminio bylos nagrinėjimo) procese nepasitvirtins nurodytos aplinkybės, teismas priims atitinkamą procesinį sprendimą. Mano, jog priešingai nei teigiama nutartyje, kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, nebuvo pažeista. Prokuroro teigimu, teismas, netinkamai pritaikęs baudžiamojo proceso įstatymo normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri yra naikintina.

6. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą kaltinamojo E. B. gynėjas advokatas Irmantas Motužis prašo prokuroro skundą atmesti.

6.1. Nurodo, kad kaltinimo E. B. pakeitimu prokuroras neištaisė dalies esminių kaltinamojo akto trūkumų, nurodytų E. B. gynėjo prašyme perduoti bylą prokurorui ir skundžiamoje nutartyje, be to, pakeistas E. B. kaltinimas nėra suderinamas su kaltinamajame akte išdėstytais duomenimis, ir tai trukdo nagrinėti bylą.

6.2. Teigia, kad prokuroras kaltinimą E. B. pagal BK 301 straipsnio 1 dalį laikė ištaisęs tuo būdu, kad nurodė veikos padarymo vietą – Lietuvos Respublikoje, ir laiką – iki 2017-01-19, ko anksčiau kaltinime nebuvo. Atkreipia dėmesį, jog toks prokuroro sprendimas įtraukti į kaltinimą nusikaltimo vietą – Lietuvos Respublikoje, yra sąlygotas ne bylos duomenų, kuriais, pagal BPK 219 straipsnio nuostatas, turi būti grindžiamas kaltinimas, tačiau siekio, jog byla nebūtų grąžinta ikiteisminiam prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų. Pažymi, kad net į kaltinimą įrašius fiktyvius duomenis apie tai, kada BK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaryta Lietuvos Respublikoje, nebuvo nurodytas bent jau preliminarus galimos veikos padarymo laikotarpis, todėl neaišku, prieš kiek laiko iki 2017-01-19, veika galėjo būti padaryta. Teigia, kad prokuroro kaltinime R. B. naudojama sąvoka – iki 2017-01-19, reiškia, kad netikro spaudo pagaminimas galėjo būti padarytas bet kuriuo laiku iki 2017-01-19. Pastebi, kad spaudo suklastojimas, kaip nusikalstama veika, laikoma baigta tuo momentu, kai suklastojamas spaudas, todėl tam, kad inkriminuoti šią veiką, būtina nustatyti jei ne tikslų suklastojimo laiką, tai bent jau laikotarpį, kada anksčiausiai galėjo būti spaudas suklastotas. Priešingu atveju nesuprantama, kokiu pagrindu būtų galima spręsti apie tai, koks įstatymas turėtų numatyti veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą BK 3 str. (baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas) prasme, spręsti, ar nėra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Teigia, kad minėti trūkumai lieka neištaisyti.

6.3. Taip pat pažymi, kad prokuroras, nors savo skunde deklaratyviai ir nurodo, kad kaltinamajame akte yra duomenų kaltinimams pagrįsti, visgi naujai pakeistame kaltinime E. B. įrašęs fiktyvius duomenis apie tai, kad E. B. spaudą suklastojo Lietuvos Respublikoje, nepaisė jokių bylos duomenų ir nesilaikė imperatyvių BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimų kaltinamajame akte nurodyti duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Teigia, kad būtent kaltinamajame akte ne tik nėra nurodyta, iš ko galima bent jau spėti, kad netikro spaudo pagaminimo vieta yra Lietuvos Respublika, tačiau nėra nurodyta jokių duomenų, turinčių bent jau minimalią informaciją apie tai, jog E. B. būrų pagaminęs minėtą spaudą. Gynėjo nuomone, prokuroras, formuluodamas pakeistą kaltinimą E. B., leido sau ne remtis bylos duomenimis esminėms kaltinimo aplinkybėms pagrįsti, tačiau kaltinime įrašė išgalvotus duomenis.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas tenkintinas

7. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Minimame straipsnyje išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys laikomas iš esmės neatitinkantis įstatymų reikalavimų tuomet, jei jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 straipsnyje, t. y. kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, taip pat šie trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.

8. Be kita ko, aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti apylinkės teismo nuoseklia pozicija dėl bylos tinkamo paruošimo nagrinėti teisme, duoda tai, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu 2018 m. sausio 23 d. teismas priėmė nutartį pripažindamas, jog kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme bei nurodė, kad nėra galimybės teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, net nepradėjus įrodymų tyrimo, 2018 m. kovo 20 d. priėmė nutartį dėl bylos grąžinimo prokurorui trūkumams pašalinti, teigiant, kad teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas bei pakeistas kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kas trukdo teismui nagrinėti bylą, pažeidžia kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie kaltinami ir gintis nuo pareikštų kaltinimų bei taikyti BK 64¹ straipsnį, jei kaltinamieji po kaltinamojo akto pagarsinimo pripažintų kaltę, o teismui po kaltinamųjų parodymų davimo BPK 273 straipsnio tvarka spręsti, kad nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių. Kaip teisingai pažymėta ir prokuroro skunde, tokia teismo pozicija yra nesuprantama, nes bylos nagrinėjimas net nebuvo pradėtas, nebuvo išklausyta kaltinamųjų pozicija dėl jiems pareikštų kaltinimų, t. y. teisiamajame posėdyje nepaaiškėjus jokių naujų aplinkybių, kurios būtų galėjusios iš esmės pakeisti situaciją ir duoti pagrindo teismui pakeisti savo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje išdėstytą poziciją dėl kaltinamojo akto teisėtumo.

9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, prokuroro pakeistu kaltinimu, konstatuoja, kad skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentai, jog kaltinamasis aktas bei pakeistas kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra visiškai nepagrįsti.

9.1. Kaip jau buvo minėta, BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

9.2. Skundą nagrinėjantis teismas, sutikdamas su prokuroro skundo motyvais, pažymi, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė pakeisti faktines aplinkybes ir veikos kvalifikavimą teisme. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio l dalimi nagrinėjant bylą teisme, prokuroras turi teisę rašytiniu prašymu pakeisti nagrinėjamą kaltinimą teisme iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos ir todėl negalima atmesti tokios galimybės ir šioje byloje. Skunde pagrįstai nurodoma, kad vadovaujantis BPK 256 straipsniu, teismas negalėjo atsisakyti priimti pakeisto kaltinimo. Priėmęs naujai pakeistą kaltinimą teismas galėjo pasisakyti apie pakeisto kaltinimo pagrįstumą ar nepagrįstumą baigus nagrinėti baudžiamąją bylą priimant galutinį procesinį sprendimą.

9.2.1. Kaip matyti iš bylos duomenų ir iš paties kaltinamojo akto turinio, pakeisto kaltinimo, kaltinimai dėl didelės vertės turto įgijimo žinant, jog tas turtas gautas nusikalstamu būdu, pareikšti E. B. ir N. J., dėl netikro juridinio asmens spaudo pagaminimo pareikštas kaltinimas E. B., dėl netikro dokumento įgijimo ir laikymo bei dėl kaltinimo, jog neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, pareikšti N. J.. Sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad E. B. ir N. J. suformuluotame kaltinime pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, įžanginėje dalyje nurodyta, kad E. B. ir N. J. veikdami bendrai grupėje įgijo didelės – 106 641,95 eurų vertės turtą, o veikos rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog jie įgijo didelės – 148 641,95 eurų vertės turtą. Tačiau šie teismo nurodyti trūkumai, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra tokie, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu, kadangi kaltinime yra nurodytos visų, nusikalstamu būdų įgytų, daiktų grupių kainos ir pateikti jų skaičiavimai.

9.2.2. Kaltinamajame akte, prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą, aprašant nusikalstamą veiką, inkriminuotą E. B. pagal BK 301 straipsnio 1 dalį, yra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta (E. B. suklastojo spaudą (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), data iki kada spaudas buvo suklastotas (iki 2017-01-19 - tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), būdas (nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), spaudą). Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. kvalifikuojant veiką nereikalaujama nurodyti veikos padarinių. Taip pat kaltinamajame akte, pakeistame kaltinime, yra pateikta veikos kvalifikacija, kurios padarymu kaltinamas E. B., nurodant BK straipsnį. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, kad E. B. pareikštame kaltinime nėra nurodyta, nuo kada iki kada spaudas buvo suklastotas bei tai, jog E. B. pats pagamino UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudą, kadangi kaltinimas E. B. grindžiamas tiek, kiek buvo surinkta duomenų ikiteisminio tyrimo metu. Ir dėl šių duomenų pakankamumo nuosprendžiui (išteisinamajam ar apkaltinamajam) priimti, turi spręsti pirmosios instancijos teismas.

9.2.3. Teismas nepagrįstai pasisako, kad patikslintame kaltinime nenurodytos kaltinamajame akte inkriminuotos veikos N. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą nebuvo prašoma pakeisti kaltinimo dalį dėl minėtų N. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalį N. J. pareikšto kaltinimo įžanginėje dalyje nurodoma, jog jis laikė revolverį, o aprašomojoje dalyje rašoma, jog laikė dar ir šovinius, nesuponuoja pagrindo spręsti apie ydingą kaltinimą, kuris iš esmės trukdytų bylą nagrinėti teisme.

9.3. Teismas grąžindamas bylą prokurorui skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaltinamiesiems inkriminuojamos didelės vertės turto įgijimo vieta nurodoma D. K., jog dėl šio nusikaltimo už neva D. K. padarytą apysunkį nusikaltimą, į šią šalį nesikreipta ir apie tai nepranešta. Esant šiai aplinkybei, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras įpareigotas pateikti duomenis apie tai, kokia baudžiamoji atsakomybė nustatyta pagal 2017 m. sausio 13-14 d. galiojusį D. K. baudžiamąjį įstatymą už Lietuvos Respublikoje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. prokuroras privalo kreiptis į D. K. ir gauti atsakymą. Ši teismo išvada yra nepagrįsta.

9.3.1. Baudžiamojo įstatymo galiojimo erdvėje klausimus reglamentuoja BK 4 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.

9.3.2. E. B. ir N. J. pareikšti kaltinimai pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad įgijo didelės vertės turtą žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2017 m. sausio 13-14 dienomis, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) miestelyje D. K. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkių grupėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, įgijo didelės – 106 641,95 eurų vertės turtą, kurį pargabeno į Lietuvos Respubliką. Po to tęsdami nusikalstamus veiksmus N. J. ir E. B., dalį įsigytų prekių, iš viso už 20 622,9 eurus, laikotarpyje 2017-01-16 iki 2017-01-18, būnant Lietuvoje, realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytiems asmenims. Po to, siekdami realizuoti likusius nusikalstamu būdu gautus daiktus, 2017-01-18 gabeno juos automobiliu, kuris buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

9.3.3. Taigi, kaip matyti iš kaltinamajame akte bei pakeistame kaltinime nurodytų aplinkybių, nusikalstama veika, kurios padarymu pareikšti kaltinimai E. B. ir N. J., buvo pradėta Danijoje, tačiau dėl dalies nusikalstamu būdu įgytų prekių ji buvo baigta Lietuvoje, kai tos prekės buvo realizuotos, o dėl likusios dalies nutrūko, kai nusikalstamu būdu įgytos prekės buvo gabenamos automobiliu, kuris buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į BK 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nusikalstama veika, numatyta BK 189 straipsnio 2 dalyje, kurios padarymu kaltinimai pareikšti E. B. ir N. J., buvo padaryta užsienyje ((duomenys neskelbtini)).

10. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad byla negali būti nagrinėjama teisme dėl kaltinamojo akto trūkumų, negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui nesant nustatytų kaltinamojo akto trūkumų pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

11. Aukštesnysis teismas, remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas, kuris patikslintas prokuroro prašymu pakeisti kaltinimą, atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, o neesminiai kaltinamojo akto trūkumai gali būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus, todėl perduoti bylą prokurorui nėra pagrindo. Dėl minėtų aplinkybių skundžiama nutartis naikintina ir byla gražintina nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.