Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties, kuria nutarta nušalinti globėją ir paskirti kitą globėją – (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl globėjo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo pateikti įrodymai, t.y. dauguma institucijų raštų yra pasenę, dabar situacija yra pasikeitusi. Fondas turi maisto rengimo pažymėjimą, nepagrįstas (dėl per didelio skaičiaus vaikų) atsisakymas išduoti higienos pasą yra apskųstas, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tyrimas dėl kontrolieriaus duotų išvadų, kuriomis remiasi pareiškėjas, yra atnaujintas. Dar neišsprendus bylos dėl globėjo nušalinimo, vaikai buvo nepagrįstai perkelti iš globos namų, nes nėra jokių duomenų, jog vaikams ar jų sveikatai grėsė koks nors pavojus, faktiškai visi VTAS veiksmai, susiję su globėjo nušalinimu nuo pareigų, prasidėjo nuo užsienio piliečio skundo, kurio pagrįstumo niekas netikrino. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių globėjo nepakankamo bendradarbiavimo su įvaikinimo tarnyba, nes byloje pateiktas Įvaikinimo tarnybos raštas yra neapibrėžto turinio, globėjas niekada jokių pretenzijų iš Įvaikinimo tarnybos nėra sulaukęs. Pažymėjo, kad globėjas sudarytos su Vilniaus rajono savivaldybe sutarties pagrindu turi teisę atlikti globėjo funkcijas. Vaikų teisių apsaugos skyriaus nuostatai prieštarauja LR Vyriausybės 2002-11-17 nutarimui Nr. 1983, pagal kurį tarnybos gali būti steigiamos tik savivaldybės tarybos sprendimu, be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad VTAS gali ginti viešąjį interesą.

Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti, nes suinteresuotas asmuo ir jo filialas negali teikti socialinės globos, nes neatitinka Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų. Sutiko su pareiškėjo argumentais, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė Civilinio kodekso 3.271 str. nustatytas vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas, t.y. neužtikrino vaiko fizinio ir psichinio saugumo, nesirūpino vaikų sveikata ir mokymusi, netinkamai auklėjo vaiką, nes globėjai turi auklėti savo globotinį ir, kaip ir tėvai, yra atsakingi už jo auklėjimą ir raidą. nesirūpino vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius. nebendradarbiauja su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, vengia bendradarbiauti su skyriumi, visiškai nebendradarbiauja su tarnyba, nerengia vaiko savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Teismas nutartį motyvavo tuo, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdė savo kaip globėjo pareigas bei savo veiksmais pažeidė nepilnamečių vaikų globą reglamentuojančias teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintojo teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog suinteresuotas asmuo turi būti nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų minėtų vaikų atžvilgiu yra pagrįsta vaikų interesų prioritetu. Vaikai – ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami. Vaikai dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo yra reikalingi ypatingos apsaugos ir globos, kurios reikia jų gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis). Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad minėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota ir būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises. Civilinio kodekso 3.248 straipsnyje yra nurodyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai - paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, situacija, susiklosčiusi suinteresuoto asmens filialo vaikų globos namuose yra konfliktinė, tinkamai nesprendžiami konfliktai tarp globos institucijų ir Danijos piliečio, tarp administracijos ir valstybės institucijų, tarp darbuotojų ir vaikų, tarp vaikų tarpusavyje, kas sukelia vaikams nerimą ir įtampą, trikdo normalų šių globos namų funkcionavimą, pažeidžia vaikų saugumą ir dvasinį stabilumą (t. 2, b.l. 82.). Atsižvelgiant į tai, kad tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktai akcentuoja prioritetinę vaikų interesų apsaugą, į tai, kad vadovaujantis Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencija, taip pat Vaiko teisių apsaugos įstatymu, turi būti siekiama, kad būtų užtikrinta vaikų saugi aplinka, vaikai būtų saugomi nuo neigiamo socialinės aplinkos poveikio, įvertinant tai, kad vykdant 2009-03-25 teismo nutartį nepilnamečiai buvo apgyvendinti globos namuose (duomenys neskelbtini), kilnojimas iš vienų globos namų į kitus turėtų neigiamos įtakos jų asmenybės vystimuisi ir akivaizdžiai susiklosčiusioje situacijoje neatitiktų vaikų interesų, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apibūdinančių vaikų psichologinę būseną – jie yra pažeidžiami, nerimastingi, įsitempę, pasimetę, pikti, įtarūs, nepasitikintys suaugusiais žmonėmis, jų elgesys yra problemiškas, bei nesant duomenų, kad nurodytuose globos namuose jie yra netinkamai globojami, kolegija sprendžia, kad teismo nutarties palikimas nepakeistos geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus.

Apeliantas nurodo, kad pareiškimas paduotas asmens, nesančio globos (rūpybos) institucija Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Globos (rūpybos) institucijomis yra savivaldybių ar apskričių institucijos, prižiūrinčios ir kontroliuojančios globėjų ir rūpintojų veiklą (Civilinio kodekso 3.241 straipsnio 1 dalis). Vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, institucijoje prižiūri rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (Civilinio kodekso 3.267 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios institucijos įgaliojimai įtvirtinti įstatymuose, daro išvadą, kad pareiškėjas yra tinkamai įgaliotas asmuo reikšti teisme ieškinį dėl globėjo pakeitimo. Be to, kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas įsteigtas teisės aktuose nustatyta tvarka, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl teismo nutarties dėl globėjo pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjo įsteigimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys nesudarė pagrindo pripažinti, jog globos namuose nėra pakankamai gerų sąlygų globotiniams gyventi, tuo labiau - dėl šių sąlygų pripažinti suinteresuotą asmenį netinkamu globėju (rūpintoju). Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog teismas, spręsdamas dėl gyvenimo sąlygų globos namuose, vadovavosi pasenusiais duomenimis (2007 m.) ir nesiaiškino, ar 2009 m. ši padėtis nėra pasikeitusi. Kaip matyti iš 2009-03-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (1 t., b.l. 13-59), jame konstatuota, kad yra sudarytos visos normaliam vaikų gyvenimui, vystimuisi ir ugdymui reikalingos sąlygos, yra švarūs baldai, lovų patalynė švari, nesudėvėta, yra televizorius, DVD grotuvas, kompaktiniai diskai su muzikos, žaidimų ir filmų įrašais. Yra biblioteka, įrengta kompiuterių klasė, kurioje stovi septyni kompiuteriai ir spausdintuvas. Įrengtos atskiros prausyklos, dušai. Virtuvės patalpos naujai įrengtos, virtuvės buitinė technika visiškai nauja. Name įrengta atskira valgomojo patalpa. Visos patalpos suremontuotos, apšildomos elektriniais radiatoriais, namo rūsyje yra skalbykla-džiovykla, pirties patalpa, baseino patalpa. Be to, 2009-01-16 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos posėdžio protokole taip pat pripažįstama, jog lyginant su 2007 m. šiuo metu globos namuose gyvenimo sąlygos yra šiek tiek pagerėjusios, visi šia gyvenantys vaikai įtraukti į galimų įvaikinti vaikų sąrašą (t. 1, b.l. 43).

Nors kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog teismas nepagrįstai kritiškai vertino nepilnamečių vaikų pareiškimus, kuriais jie pareiškia, kad jiems yra gerai Pikeliškių globos namuose, be to, neturėjo vadovautis Psichologinio mikroklimato įvertinimo pažyma, nes ji buvo neobjektyvi, mikroklimatas 2009-03-05 negalėjo būti normalus, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamos teismo nutarties neteisėta ar nepagrįsta dėl aukščiau nurodytų motyvų, jog vaikų kilnojimas iš vienų globos namų į kitus gali turėti jų vystimuisi neigiamos įtakos.

Atskirajame skunde nurodoma, jog teismo nutartis negalėjo būti grindžiama 2007-09-10 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštu, kadangi suinteresuotas asmuo yra gavęs maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą, kas reiškia, kad rizikos globotinių sveikatai dėl racionalios ir visavertės mitybos reikalavimų pažeidimų nėra, 2007-10-26 Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštu, kuriame nurodoma, kad globos namuose veikla vykdoma neturint leidimo – higienos paso, patalpos netinkamos gyventi, nes šis raštas neatitinka dabartinės padėties. Kolegija pažymi, kad nurodyti dokumentai, kuriais, pasak apelianto, teismas nepagrįstai vadovavosi, yra susiję su apelianto vykdoma veikla – maisto tvarkymu, apgyvendinimu tinkamose patalpose, tokiu būdu, darytina išvada, kad tokie į bylą pateikti dokumentai nepagrįstai buvo vertinami kaip apibūdinantys suinteresuoto asmens kaip netinkamą globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimą vaikų atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, suinteresuotas asmuo reagavo į konstatuotus jo veiklos trūkumus, jie buvo šalinami, sąlygos globos namuose buvo gerinamos, taigi iš esmės sutiktina su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai teigia, kad nuo 2007 m. iki 2009 m. suinteresuotas asmuo neištaisė konstatuotų veiklos trūkumų.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, priimdamas teismo nutartį vadovavosi teisme apklaustais vaikų, dėl kurių globos (rūpybos) yra sprendžiamas klausimas teisme, paaiškinimais remiantis Civilinio proceso kodekse įtvirtinta tvarka, tokiu būdu nėra pagrindo laikyti, jog teismas nutartį grindė ir pagrindinę reikšmę priimant nutartį turėjo vaikų anoniminė apklausa. Todėl, kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nutartį grindžia anonimine vaikų apklausa, nes, pasak apelianto, įslaptinti liudijimai nėra galimi, nesudaro pagrindo nutartį pripažinti neteisėta.

Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo remtis 2009-02-02 Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštu, nes jis šioje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi nėra administracinis teisės aktas, be to, teismas neturėjo remtis 2009-02-02 vaikų laikino apgyvendinimo aktais, kurie yra apskųsti administracine tvarka, jie yra neįsiteisėję. Nagrinėjamu atveju nurodyti dokumentai tik patvirtino tą aplinkybę, jog vaikai – K. R. B., A. M. B., V. D. B., N. B. ir K. A. B. , nustačius jiems laikinąją ar nuolatinę globą (rūpybą) bei sutvarkius visus būtinus apgyvendinimui vaikų globos namuose dokumentus, būtų apgyvendinti vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini), be to, šie dokumentai, kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl globėjo pakeitimo.

Pasak apelianto, teismas padarė procesinės teisės normos pažeidimus, tačiau jie, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos teismo nutarties. Apelianto prie atskirojo skundo pateikti dokumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo nutartis buvo priimta neįvertinus kokios nors aplinkybės, kurią pagrindžia minėti dokumentai. Kiti atskirajame skunde nurodomi pažeidimai, kolegijos vertinimu, neturėjo įtakos materialinės teisės normų tinkamam taikymui.

Kiti atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nėra esminiai sprendžiant skundžiamos teismo nutarties dėl globėjo pakeitimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) negalėjo vykdyti globos (rūpybos) funkcijos. Pažymėtina, kad vienas iš „Fondo filialo“ nuostatuose įtvirtintų filialo tikslų (1 p.) yra užtikrinti našlaičių, beglobių, vaikų iš asocialių, socialiai remtinų šeimų, rizikos grupės bei kitų vaikų globą filiale – vaikų globos namuose (t. 1, b.l. 126-129), šie nuostatai įregistruoti viešame registre. Be to, sprendžiant bylas dėl globos ir rūpybos, o nagrinėjamu atveju – dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo nuo pareigų, teismas turi įvertinti ne tai, ar globėju (rūpintojų) paskirtas asmuo turėjo teisę vykdyti globėjo (rūpintojo) funkciją konkrečių vaikų atžvilgiu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vaiko globos (rūpybos) uždaviniai - paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudarytų vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje, įvertinti tokias reikšmingas aplinkybes kaip tai, ar toks asmuo tinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, ar užtikrina globotinio ar rūpintojo teisių ir interesų apsaugą, ar nesinaudoja savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 9,75 Lt, į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) 9,75 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.