Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo, kuriuo E. N. pripažintas kaltu:

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 50 EUR bauda;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 8 EUR bauda;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, E. N. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 50 EUR bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio patrulis M. K. 2015 m. kovo 31 d. E. N. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-28217095-15, kuriame nurodė, kad jis 2015 m. kovo 31 d., apie 02.30 val., Vilniuje, Ukmergės - Perkūnkiemio gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus, (nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,55 prom.), vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje pažeidė kelio ženklo Nr. 402 „Sukti į dešinę“ reikalavimus - pasuko į kairę, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Institucijos manymu, apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas proceso metu nebuvo aktyvus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 156 str. nuostatomis ir savarankiškai nerinko įrodymų. Institucijos nuomone, apylinkės teismas turėjo išsiaiškinti, ar E. N. buvo blaivus vairavimo metu. Asmens pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A2655/15(01) nurodyti duomenys prieštarauja alkotesterio parodymams, užfiksuotiems pažeidimo įforminimo vietoje. Todėl ekspertizės skyrimas ar specialistės apklausa padėtų išsklaidyti iškilusias abejones dėl E. N. parodymų prieštaravimų ir nustatyto jo neblaivumo laipsnio automobilio vairavimo metu. Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, taip pat nebuvo apklaustas administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui iškėlęs ir specialiąją techninę priemonę – alkotesterį – panaudojęs pareigūnas M. K. Šio pareigūno apklausa teismui leistų įvertinti E. N. pateiktų parodymų patikimumą. Institucijos nuomone, apylinkės teismo nutarimas yra priimtas skubotai, nenustačius E. N. neblaivumo laipsnio automobilio vairavimo metu, todėl nutarimas turėtų būti panaikintas perduodant bylos medžiagą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. N. prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimas teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą skundžia dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nutraukimo E. N. atžvilgiu.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Taigi nutarimas, kuriuo asmuo patraukiamas administracinėn atsakomybėn, negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau privalo būti paremtas objektyvių faktinių duomenų visetu.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Taigi būtina administracinės atsakomybės sąlyga pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. – automobilio vairavimas esant neblaiviam, kai vairuotojui nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 prom. iki 1,5 prom.).

Kaip matyti iš byloje esančių alkotesterio duomenų, E. N. 2015 m. kovo 31 d. 2 val. 42 min. 36 s. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0.55 prom. (b. l. 5). E. N. pasiaiškinime nurodė, jog jis išgėrė alaus (b. l. 2). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo E. N. sklido alkoholio kvapas (b. l. 3). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. N. aiškino, kad jis 2015 m. kovo 31 d. alkoholio nevartojo, jog yra išgėręs alaus pareigūnams pasakė tik todėl, kad buvo išsigandęs ir pasimetė dėl alkotesterio parodytų rezultatų. Tai, kad E. N. su alkotesterio rodmenimis nesutiko, patvirtina aplinkybė, kad jis iš karto po to, kai buvo sustabdytas, pasitikrinti blaivumą, nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Iš jo kraujas buvo paimtas 03.50 val. Gautas rezultatas – 0.00 prom. (b. l. 13). 2015 m. balandžio 2 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos išvada Nr. T-A2655/15(01) patvirtina, jog 2015 m. kovo 31 d. 03.50 val. paimtame E. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 12). Teismo posėdžio metu specialistas Algirdas Liudas Mižutavičius patvirtino, kad 2015 m. kovo 31 d. E. N. buvo blaivus ir parodė, kad, jei tiriamasis į centrą atvyksta per valandą laiko nuo pirminio patikrinimo, alkoholio koncentracija kraujyje būna išlikusi, tačiau mažesnė. Taip yra todėl, nes per 1 valandą sudega apie 10 g. Taigi alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja nuo 0,1 iki 0,12 promilės per valandą. Todėl, E. N. kraujyje, nuo pareigūnų patikrinimo praėjus 1 val. 15 min., turėjo būti rasta 0,3-0,4 prom. alkoholio.

Kaip jau minėta, asmens neblaivumo laipsnis turi būti nustatytas tiksliai ir pagrįstas abejonių nekeliančiais įrodymais. Bylos objektyvūs faktiniai duomenys tvirtina, kad 2015 m. kovo 31 d. 03.50 val. E. N. kraujyje alkoholio rasta nebuvo. Įvertinus specialisto A. L. Mižutavičiaus aiškinimą, jog mažai tikėtina, kad, vartojus alkoholį, alkoholio koncentracija kraujyje per 1 val. visiškai išnyktų, negalima kategoriškai tvirtinti, kad E. N. 2015 m. kovo 31 d. apie 02.30 val. automobilį vairavo neblaivus. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog E. N. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.