Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, paskutinį kartą 2024 m. birželio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ši laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikata, t. y. 2024 m. lapkričio 13 d. apie 22.20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,59 promilių neblaivumas), tyčia du kartus dūrė peiliu P. J. į pilvą ir krūtinę, padarydamas jam dvi durtines pjautines žaizdas dešinėje krūtinės ir pilvo pusėje, iš kurių viena kiauryminė, su kepenų pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir dešinę krūtinplėvės ertmę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Visi išgėrinėdavo, kol pradėjo gerti, viską visi atsiminė, o kai prigėrė, visiems akyse patamsėjo ir taip padarė tą dalyką. Nuo vakaro pradėjo vartoti, lygtai lapkričio 13 d., kol nuėjo į parduotuvę, nupirko alkoholio, kai pradėjo gerti tai tas ir atsitiko. Pamatė, kad kraujas, net nesuprato nuo ko, kaip, kol nesužinojo, kad čia padaryta peiliu. Nežinojo kaip taip buvo atsitikę, kol neatvažiavo policija ir neapklausė, ir tada kol pats nenuvažiavo pas J. į ligoninę. Tą dieną gėrė keturiese: P. J., J. A., jis ir mama. Motina kaip ir nuėjo miegoti, o jie toliau sėdėjo, juokavo, viskas normaliai pas juos buvo. Kaip vienkiemis tai lauko durys buvo atidarytos, išeidavo į lauką parūkyti, konflikto jokio kaip ir nebuvo, neatsimena. Jau kai kraują pamatė, pradėjo jam spausti žaizdą, sakė iškviesti greitąją, o kad kažkoks peilis būtų panaudotas, nesupranta kaip taip atsitiko. Pripažįsta, jog jis padarė, nes namuose daugiau nieko nebuvo tik motina ir sugyventinė. Ikiteisminiame tyrime ten buvo kaip prielaidos, pamąstymai, kad P. J. buvo išėjęs į lauką ir ten susižeidė. Jam tiesiog galvoje aptemo kai pamatė tą kraują, todėl gal ir aiškino taip policijoje, kad jis buvo išėjęs į lauką. Nei motina, nei sugyventinė, niekas nieko neatsimena. Ligoninėje bendravo su J., kad durtinės žaizdos, nežino ką ten kalbėjo, pačiam buvo gėda eiti, kol jis pats nepaskambino ir nepakvietė ateiti. Jis irgi nieko neatsimena, prisimena, kad tik atsigavo ligoninėje. M. G. net nežino kur ir koks peilis buvo, visiškai nieko neatsimena. Kai pamatė kraują, šalia jo buvo J. A., virtuvėje buvo ir vėliau atėjo motina, iš karto iškvietė greitąją, niekas negalėjo suprasti kas, kaip atsitiko. Šito nežino, kad mama sakė greitajai „dūrė peiliu, žmogus kraujuoja“. Nežino, ką sakė ji tyrėjai, jam sakė, kad po įvykio nieko neatsimena. Labai blogai pasielgė, gailisi. Negerai padarė padarydamas žalą savo draugui, labai gailisi, tokių dalykų pas jį gyvenime nebuvo. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskutinį kartą buvo teistas atrodo. Už gydymą tokia suma susidarė civilinio ieškinio. Sutinka su juo. Jam labai gera, kad nukentėjusysis išgyveno.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo prieigos. Atvykus gyvenamojo namo kiemą, yra matomas gyvenamasis namas, kurio durys yra pradarytos. Užėjus pro duris, priešais iš karto yra matoma virtuvės zona. Ties virtuvės zona yra matoma geltonos spalvos namo kolona, ant kurios yra matomos raudonos spalvos žymės. Toliau užėjus į virtuvę, kairėje pusėje yra matomas valgomasis stalas ant kurio matomi išmėtyti įvairūs produktai, kairiau yra padėti rūbai. Pasukus dešiniau yra matoma labai daug nešvarių indų ir kitų įvairių buitinių daiktų. Pasisukus į dešinę pusę yra matomas sėdimasis kampas su ant jo esančiomis raudonos spalvos dėmėmis, taip pat šviesios spalvos antklodė su raudonos spalvos dėmėmis, kuri yra paimama ir supakuojama į voką Nr. 1, toliau ties antklode ant žemės yra matomos raudonos spalvos dėmės, nuo kurių yra paimama nuoplova ir supakuojama į voką Nr. 2. Taip pat virtuvėje yra matoma girtuokliavimo požymių. Išėjus iš virtuvės matomas koridorius, pasukus į dešinę pusę yra matomas miegamasis kambarys su patalyne ir įvairiais rūbais. Išėjus iš kambario, einama tiesiai ir kairėje pusėje yra matoma svetainė. Išėjus iš svetainės ir pasukus į kairę pusę, yra matomas kitas miegamasis kambarys. Visame name vyrauja didžiulė netvarka. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui rasta ir paimta nebuvo (b. t. 1, b. l. 13–26).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – gyvenamasis namas. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namą iš kiemo pusės. Pro lauko duris patenkama į koridorių. Tiesiai yra praėjimas į virtuvę, kairėje pusėje – praėjimas į kambarius. Virtuvėje, priekyje yra skalbimo mašina, dujinė viryklė, virtuvės baldai ir praustuvė, dešinėje pusėje yra kampinė sofa. Priešais sofą yra stalas. Ant skalbimo mašinos yra peilis medine rankena, kuris paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Ant virtuvinės spintelės, tarp viryklės ir praustuvės yra indai, kuriuose rastas peilis oranžinės spalvos rankena. Šis peilis paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Ant spintelės yra virtuvinių peilių dėklas, kuriame yra peilis juodos spalvos rankena. Peilis paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Virtuvinių peilių dėklo dešinėje yra virtuvinių įrankių dėklas, kuriame yra peilis medine rankena. Peilis iš dėklo paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Praustuvės dešinėje pusėje, ant virtuvinės spintelės yra peilis medine rankena. Peilis paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Ant virtuvinės spintelės, dešinėje, rastas mobiliojo telefonas „Samsung“ įskilusiu ekranu. Telefonas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2. Virtuvės dešinėje, tarp virtuvinių spintelių dešinio krašto ir kampinės sofos, ant grindų yra tušti stikliniai ir plastikiniai buteliai. Ant grindų esantis stiklinis butelis „Bajorų“ su galimais biologinės kilmės ir rankų pėdsakais paimtas ir įpakuotas į pakuotę Nr. 3. Nuo grindų paimtas plastikinis rudos spalvos butelis „Horns&Hooves“ su galimais biologinės kilmės ir rankų pėdsakais paimtas ir įpakuotas į pakuotę Nr. 4. Nuo grindų paimtas plastikinis žalios spalvos butelis „Rasa“ su galimais biologinės kilmės rankų pėdsakais paimtas ir įpakuotas į pakuotę Nr. 5. Ant virtuvėje esančio stalo yra puodelis, stikliukas, indai su maisto likučiais. Nuo stikliuko paimta nuoplova su galimai biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 6. Nuo puodelio, esančio ant stalo, paimta nuoplova su galimai biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 7. Ant grindų, tarp stalo ir kampinės sofos yra raudonos spalvos dėmės. Nuo raudonos spalvos dėmių paimta nuoplova su galimai biologinės kilmės pėdsakais ir supakuotą į voką Nr. 8. Apdorojus virtuvėje esančius įvairius objektus tamsios ir šviesios spalvų daktiloskopiniais milteliais, rankų pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui nustatyti, neaptikta. Avalynės pėdsakų nenustatyta. Apžiūrėjus name esančius kitus kambarius, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų pėdsakų ir kitų objektų neaptikta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos (b. t. 1, b. l. 27–48).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės, apžiūros metu įėjimo durys pravertos į išorinę pusę. Pro įėjimo duris patenkama į namo koridorių. Koridoriaus dešinėje yra WC ir dušo patalpa, tiesiai yra praėjimas į virtuvę, koridoriaus kairėje pusėje – praėjimas į namo tris kambarius. Virtuvės patalpoje prie skalbimo mašinos yra durys į katilinės su sandėliuku patalpą. Apžiūros metu kokių nors objektų, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta ir nepaimta (b. t. 2, b. l. 155–177).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G25/2025(1) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad remiantis P. J. medicinos dokumentų duomenimis, P. J. nustatytos dvi durtinės pjautinės žaizdos dešinėje krūtinės ir pilvo pusėje, iš kurių viena kiauryminė, su kepenų pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir dešinę krūtinplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti dvejais trauminiais poveikiais aštriu, duriančiu, pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti artimu vienas kitam metu. Akla žaizda dešinėje liemens pusėje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kiauryminė žaizda su kepenų pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir dešinę krūtinplėvės ertmę, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9 punktą, vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal turimus duomenis atsakyti, ar sužalojimai padaryti vienu ar keliais įrankiais, negalima. Požymių pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio formą, dydį, nenustatyta. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti keletos valandų bėgyje iki patenkant į ligoninę (b. t. 1, b. l. 61–62).

Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad P. J. nustatytos žaizdos padarytos peiliu ar kitu įrankiu, turinčiu aštrius ašmenis. Šių žaizdų atsiradimo galimybė sužalojant armatūra arba medžio šakomis kategoriškai atmetama, nes žaizdos kanalo eigoje konstatuotos perpjautos venos ir arterijos (b. t. 2, b. l. 185–186).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1098847-25 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad ant tirti pateiktos antklodės, paimtos 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 1, Nr. 2), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų P. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 9x10-24. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 4, su nuoplovimis padarytomis 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 3, Nr. 6), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplava nuo stikliuko, padaryta 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą, žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei keturių asmenų biologinių, tinkamų trijų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono Nr. 2 nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J., J. A. ir M. G. genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplava nuo puodelio, padaryta 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta susimaišiusių ne mažiau nei trijų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 5), tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant tampono Nr. 3 rastas žmogaus kraujas. Ant tampono Nr. 3, mėginio Nr. 5 nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J. ir M. G. genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Ant tirti pateiktos striukės, paimtos 2024 m. lapkričio 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta susimaišiusių ne mažiau nei keturių asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 7), tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant striukės mėginio Nr. 7 rastas žmogaus kraujas. Ant striukės mėginio Nr. 7 nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J. ir M. G. genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Ant striukės mėginio Nr. 8 nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J. ir M. G. genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Ant tirti pateiktų marškinėlių ir kelnių, tiriant pažymėtų Nr. 1, paimtų 2024 m. lapkričio 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 9-11), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateikto dešiniojo bato, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 12, Nr. 13), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktos kojinės, tiriant pažymėtos Nr. 1, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 15), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktų glaudžių, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 17), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su P. J. genotipu. Ant tirti pateiktų kelnių, tiriant pažymėtų Nr. 2, paimtų 2024 m. lapkričio 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta susimaišiusių ne mažiau nei trijų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 18), tinkamų trijų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant kelnių Nr. 2 mėginiu Nr. 18 rastas žmogaus kraujas. Ant kelnių Nr. 2 mėginio Nr. 18 nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J., J. A. ir M. G. genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Ant tirti pateikto džemperio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2024 m. lapkričio 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta susimaišiusių ne mažiau nei trijų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 21), tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant džemperio Nr. 1 mėginiu Nr. 21 rastas žmogaus kraujas. Ant džemperio Nr. 1 mėginio Nr. 21 nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J. ir M. G. genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 22), tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant džemperio Nr. 1 mėginiu Nr. 22 rastas žmogaus kraujas. Ant džemperio Nr. 1 mėginio Nr. 22 nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Ant tirti pateikto chalato, paimto 2024 m. lapkričio 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta susimaišiusių ne mažiau nei keturių asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėginiu Nr. 24), tinkamų trijų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant chalato mėginiu Nr. 24 rastas žmogaus kraujas. Ant chalato mėginio Nr. 24 nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J., J. A. ir J. G. genotipus sudarantys alelių rinkiniai.

Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta. Ant peilio Nr. 1 rasta susimaišiusių ne mažiau nei trijų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 35), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 36), tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant peilio Nr. 1 mėginiu Nr. 36 nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra M. G. genotipą sudarantis alelių rinkinys.

Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą, žmogaus kraujo nerasta. Ant peilio Nr. 2 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 37), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 38), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 3, paimto 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 39, Nr. 40), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 4, paimto 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 41, Nr. 42), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 5, paimto 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą, žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei trijų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 43), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 44), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 6, paimto 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 45, Nr. 46), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateiktų butelių, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, paimtų 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 47, Nr. 48), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateikto butelio, tiriant pažymėto Nr. 3, paimto 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėginiu Nr. 49), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su M. G. genotipu (b. t. 1, b. l. 73–94).

2024 m. lapkričio 19 d. peržiūrėjus šešis policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad įvykio vietoje yra GMP automobilis ir pareigūnai. Pareigūnas paklausia, kas ką su juo darė, moteris atsako, kad jis pats nesako, jis teisybės nepasakys. Pareigūnas liepia moteriai pasakyti, nes ji kartu buvo. Moteris liepia A. sakyti tiesą, nes jeigu bus blogai, bus necenzūrinis žodis. Pareigūnas toliau klausia kas buvo, ar jį su peiliu. Moteris vėl liepia sakyti tiesą. Pareigūnas paprašo jos išeiti. Pareigūnas perpasakoja kitam pareigūnui visą situacija, kitas pareigūnas atsako, kad vadinasi nenukrito. Moteris prašo pareigūno cigaretės ir klausia kur jį veš. Pareigūnas atsako, kad į Lazdynų ligoninę, pas jį dvi skylės. Toliau pareigūnas klausia kas jam padarė šias skyles, ar jį čia kažkas peiliu, P. J. atsako, kad ne. Pareigūnas paklausia tai kas atsitiko, P. J. nurodo, kad nieko nebuvo. Pareigūnas toliau klausia iš kur tos skylės, nukentėjusysis atsako, kad nukrito pats, lauke, išėjo į tualetą. Vėliau pareigūnas įeina į namą, į virtuvę, apžiūri patalpas, įeina į kambarį, kur sėdi moteris ir klausia, ar yra kažkur čia peilis, ar nėra, sakė ištraukė. Moteris atsako, kad pas ją nieko nėra. Pareigūnas dar kartą klausia, kas jam atsitiko, moteris atsako, kad nežino, ji miegojo, ji kai prabudo atėjo į virtuvę ir. Pareigūnas klausia, jis toks buvo jau, moteris atsako, kad jo. GMP darbuotojas paprašo, kad pareigūnas važiuotų kartu, nes jis yra agresyvus, nori pabėgt. Vėliau pareigūnas klausia moters, kas čia pas ją ant kelnių, kraujas ar kas, čia spalva tokia ar kas čia, moteris atsako, kad spalva tokia. Peržiūrėjus antrąjį vaizdo įrašą nustatyta, kad pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą ir įeina į vidų, viduje prie kriauklės stovi viena moteris, po kaire prie stalo sėdi moteris ir guli vyras. Pareigūnas klausia kas čia atsitiko, vyras sako nereikia. Atvyksta medikai. Pareigūnas dar kartą klausia kas atsitiko. Moteris atsako, kad numirs žmogus, nukrito ant šakos. Toliau medikai apžiūrinėja sužeistą vyrą. Pareigūnai klausia kokia šaka, kur ta šaka. Tada pareigūnas paklausia kitos moters kas atsitiko, moteris atsako, kad ji miegojo, kai prabudo buvo kraujas. Pareigūnas klausia kiek asmenų buvo, moteris atsako, kad nežino, ji savo kambaryje buvo, visi išsiskirstė. Pareigūnas klausia, kas čia tokie buvo, moteris vėl sako, kad visi jau išsiskirstė, ji viena buvo kambaryje. Pareigūnai apžiūri viduje esančius kambarius ir išeina į lauką apsižiūrėti. Pareigūnas paklausia sužeistojo kas atsitiko, pastarasis atsako, kad nieko, jis nugriuvo. Toliau nukentėjusįjį išveda į GMP automobilį. Kol asmenį tikrino medikai, pareigūnai patikrino sužeisto asmens duomenis ir sužinojo, kad jis yra paieškomas. Ateina moteris ir pareigūnas paklausia, su kuo jam kas dūrė, ar jis čia pats nukrito. Moteris atsako, kad jis pats nesako, jis teisybės nepasakys. Toliau vaizdo įraše užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip pirmajame vaizdo įraše. Trečiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Peržiūrėjus ketvirtąjį vaizdo įrašą nustatytą, kad pareigūnas vėl klausia kas atsitiko, kur peilį išmetė. Moteris atsako, kad kur norėjo. Pareigūnas toliau apžiūri virtuvę, moteris rėkauja ir keikiasi. Pareigūnas ieško peilio. Moterys tarpusavį rėkauja. Kitas pareigūnas nuima nuoplova nuo moters rankos. Pareigūnai išsiaiškina, kad savininkė J. Pareigūnas nuima ir nuo kitos moters rankų nuoplovas. Pareigūnai patikrina, asmenų dokumentus. Pareigūnas paklausia ar dar kažkas buvo, M. atsako, kad nebuvo nieko daugiau, nei nepilnamečių. Pareigūnai supakuoja paimtus objektus. Savininkė rėkauja, kad ji miegojo visą laiką ir nieko nematė. Penktame vaizdo įraše užfiksuota kaip pareigūnai tikrina namo savininkės girtumą. Moteris įpučia 3,07 promiles. Moteris aiškina, kad miegojo ir nieko nematė, negirdėjo, ji skambino policijai pamačius kraują, padavė savo dokumentą. Peržiūrėjus šeštąjį vaizdo įrašą nustatyta, kad pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą ir įeina į vidų, viduje prie kriauklės stovi viena moteris, po kaire prie stalo sėdi moteris ir guli vyras. Pareigūnas per raciją praneša, kad skubiai reikia medikų. Pareigūnas klausia kas dūrė, moteris atsako, kad nieks nedūrė. Pareigūnas klausia kas čia atsitiko, moteris nurodo, kad sakė, jog nukrito. Kol vienas pareigūnas aiškinasi aplinkybes, kitas apžiūri kambarius. Įėjęs į antrą kambarį pro baltas duris pamato dešinėje pusėje ant lovos gulintį vyrą. Pareigūnas pasisveikina ir bando prikelti vyrą. Nepavykus prikelti, nueina pas kolegą ir praneša jam, kad tame kambaryje yra miegantis žmogus, užeina į kitą kambarį, ten randa dar vieną miegantį asmenį, kitas pareigūnas nueina patikrinti. Kitas pareigūnas paaiškina, kad viena moteris teigia, jog nukrito ant šakos, kita miegojo ir nematė. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. t. 1, b. l. 97–104).

Perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktus garso įrašus, nustatyta, kad į BPC paskambina moteris prisistačiusi kaip J. G. Prašo skubiai pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), nes dūrė peiliu, žmogus kraujuoja, čia nepaaiškinama situacija, nes ji miegojo. Kol kas dar sąmoningas, peilis pilve. Toliau nurodo, kad peilis jau ne pilve, kai ji prabudo, jis jau kraujavo (b. t. 1, b. l. 107–110).

Alkotesterio kvito užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 14 d. M. G. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas (b. t. 2, b. l. 35).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tada, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. sakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-489/2020).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo M. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, M. G., veikdamas tyčia, du kartus dūrė peiliu P. J. į pilvą ir krūtinę, padarydamas jam dvi durtines pjautines žaizdas dešinėje krūtinės ir pilvo pusėje, iš kurių vieną kiauryminę su kepenų pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir dešinę krūtinplėvės ertmę, vertinamą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Įrodymais, pagrindžiančiais M. G. kaltę, laikytini jo paties parodymai, kuomet jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nurodė, kad negerai padarė, padarydamas savo draugui žalą; liudytojos J. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas remiasi tik tiek, kiek jie patvirtina kitus įrodymus esančius byloje. J. A. ikiteisminio tyrimometu nurodė, kad M. G. iš kažkur paėmė peilį, šis buvo nedidelis, su pilka rankena, ir jį kažkur padėjo. Jis vis sakė: „Ką padariau, vargšas A.“, A. vadina P. J. Apklausta papildomai J. A. nurodė, kad jai M. G. sakė, jog peilio niekas neras. Jis jai prisipažino, kad peiliu padūrė P. J. (b. t. 1, b. l. 191–193, b. t. 2, b. l. 180–182).

Šias aplinkybės, o būtent tai, kad M. G. peiliu dūrė nukentėjusiajam P. J. patvirtina ir Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1098847-25 užfiksuoti duomenys. Ant nukentėjusiojo striukės buvo rasti biologiniai pėdsakai ir žmogaus kraujo (pažymėta mėginiais Nr. 7, Nr. 8). Nors nebuvo galima tiksliai nustatyti kuriam asmeniui priklauso ant striukės rastas žmogaus kraujas, tačiau ant striukės nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J. ir M. G. genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Ant pateiktų tirti kelnių, priklausančių M. G. taip pat rasta biologinių pėdsakų bei žmogaus kraujo (pažymėta mėginiais Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20). Ant pastarųjų kelnių (mėginys Nr. 18) nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J., J. A. ir M. G. genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Žmogaus kraujyje, pažymėto mėginiais Nr. 19 ir Nr. 20, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, genotipas sutampa su M. G. genotipu. Ant tirti pateikto M. G. džemperio buvo rasta biologinių pėdsakų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėginiais Nr. 21, Nr. 22, Nr. 23). Mėginyje Nr. 21 nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J. ir M. G. genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Mėginyje Nr. 22 nustatyto mišraus DNR profilio sudėtyje yra P. J. genotipą sudarantis alelių rinkinys (b. t. 1, b. l. 72–94). Taigi šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad tarp M. G. ir nukentėjusiojo P. J. buvo įvykęs konfliktas, nes ant M. G. rūbų buvo rasti ne tik pačio kaltinamojo genotipai, tačiau ir nukentėjusiojo. O ant nukentėjusiojo striukės taip pat buvo abiejų, tiek M. G., tiek pačio P. J. genotipus sudarantys alelių rinkiniai. Be to, atlikto tyrimo metu ant kaltinamojo drabužių, kuriuos jis dėvėjo nusikaltimo padarymo metu, buvo rasta ir jo paties kraujo. O asmens apžiūros protokole nustatyta, kad ant kaltinamojo M. G. dešinės rankos didžiojo, smiliaus ir nykščio pirštų iš išorinės delno pusės yra žaizdos (b. t. 2, b. l. 30–31).

M. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir BPC garso įrašas. Antai pranešėja J. G., paskambinusi į BPC nurodė, kad skubiai reikalinga pagalba, dūrė peiliu, žmogus kraujuoja. Toliau teigė, kad peilis vis dar pilve, po kiek laiko jau pranešė, kad peilis jau nebe pilve (b. t. 1, b. l. 107–110).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G25/2025(01) patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatytos dvi durtinės pjautinės žaizdos dešinėje krūtinės ir pilvo pusėje, iš kurių viena kiauryminė su kepenų pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir dešinę krūtinplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti dvejais trauminiais poveikiais aštriu, duriančiu, pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Kiauryminė žaizda su kepenų pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir dešinę krūtinplėvės ertmę pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9 punktą vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti artimu vienas kitu metu, nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b. t. 1, b. l. 61–62). Nors ikiteisminio tyrimo metu, atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusiojo ir kitų asmenų buvo nurodyta, kad jis P. J., būdamas lauke nukrito ant šakos, specialisto paaiškinimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam žaizdos padarytos būtent peiliu ar kitu įrankiu turinčiu aštrius ašmenis. P. J. žaizdų atsiradimo galimybė sužalojant armatūra arba medžio šakomis, kaip teigė įvykio dieną pats nukentėjusysis ir kiti liudytojai, kategoriškai atmetama, nes žaizdos kanalo eigoje konstatuotos perpjautos venos ir arterijos (b. t. 2, b. l. 185–186).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad ties virtuvės zona yra geltonos spalvos namo kolona ant kurios yra matoma raudonos spalvos žymės (fotolentelėje Nr. 5). Virtuvėje pasisukus į dešinę pusę matomas sėdimasis kampas, o ant jo matyti raudonos spalvos dėmės, taip pat šviesios spalvos antklodė su raudonos spalvos dėmėmis (fotolentelėje Nr. 9, 10). Toliau ties antklode ant žemės yra matoma raudonos spalvos dėmė (fotolentelėje Nr. 11) (b. t. 1, b. l. 13–26). Niekur išskyrus virtuvę nebuvo rasta gausaus žmogaus kraujavimo žymių.

Įvertinęs pirmiau išnagrinėtus vienas kitą papildančius įrodymus, kurie patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimą padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismas laiko byloje įrodytu, kad M. G. 2024 m. lapkričio 13 d., apie 22.20 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2, 59 promilių girtumas), tyčia du kartus dūrė peiliu P. J. į pilvą ir krūtinę, padarydamas jam dvi durtines pjautines žaizdas dešinėje krūtinės ir pilvo pusėje, iš kurių viena kiauryminė su kepenų pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir dešinę krūtinplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Be to, byloje nustatyta, kad M. G. veikė tiesiogine tyčia – jis, suvokdamas, kad žaloja nukentėjusįjį, numatė, kad dėl šių jo veiksmų kils padariniai ir to norėjo.

Dėl bausmės skyrimo

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę M. G., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. M. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat, teismo vertinimu, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – iki medikų atvykimo spaudė P. J. žaizdą, stengdamasis sustabdyti kraujavimą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai, paties kaltinamojo teigimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Surašydama kaltinamąjį aktą ir baigiamosios kalbos metu, prokurorė taip pat prašė pripažinti M. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Ši, dabar galiojanti įstatymo redakcija laikytina švelninančia kaltinamojo teisinę padėtį, todėl taikytina šios bylos nagrinėjimo metu.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką M. G. padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nesunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą (BK 140 straipsnio 2 dalis). 2021 m. spalio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 286 straipsnį. Nagrinėjamu atveju M. G. yra pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį sunkų nusikaltimą vėl gi žmogaus sveikatai. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra teisinis pagrindas M. G. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir šią atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Gynėjas advokatas Sergejus Chiminas baigiamosios kalbos metu akcentavo, kad kaltinamojo lengvinanti aplinkybė yra ir ta, kad pats nukentėjusysis elgėsi pakankamai rizikingai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo rizikingą elgesį, todėl nustatyti šią kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra suaugęs, socialiai subrendęs žmogus, kuris privalo pats kontroliuoti savo elgesį ir atsakyti už savo veiksmus ir dėl jų kylančias pasekmes.

M. G. anksčiau teistas tris kartus, tarp jų ir už analogiško pobūdžio žmogaus sveikatai nusikalstamų veikų padarymą (BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas, BK 140 straipsnio 2 dalis) (b. t. 2, b. l. 50–62), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas 13 kartų, daugeliu atvejų informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 2, b. l. 112–122), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. M. G. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozuota (duomenys neskelbtini) vartojant alkoholį, (duomenys neskelbtini); registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale nuo 2022 m. kovo 4 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (b. t. 2, b. l. 125), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. t. 2, b. l. 128). Bylos duomenimis, M. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. t. 2, b. l. 137).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nepadarė ir vėl pažeidė įstatymus, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, dėl jų kyla vis pavojingesnės pasekmės, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam M. G. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį šio straipsnio sankcijoje įtvirtintą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis parenkamas arčiau minimalios ribos – 3 (treji) metai. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, kaltinamojo elgesį viso baudžiamojo proceso metu, jo nuoširdų gailėjimąsi, taip pat ir į nukentėjusiojo nuomonę dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, išsakytą baigiamųjų kalbų metu.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. <...>.

Šioje byloje sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą yra pripažintas kaltu M. G., yra numatytas BK XVIII skyriuje. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodyta teisės norma, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą kaltinamajam nėra teisinio pagrindo.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas taip pat nenustatė pagrindo taikyti M. G. BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio nuostatas, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Teisme 2025 m. liepos 22 d. gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštas, kuriame prašoma civilinį ieškovą – Vilniaus teritorinę ligonių kasą, pakeisti į jos teisių perėmėją – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviai prieštaravimų prašymui dėl teisių perėmimo nereiškė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja yra Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teismas neturi pagrindo netenkinti pateikto prašymo, todėl nutaria pakeisti civilinį ieškovą.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa pateikė byloje 21 100,04 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalotas P. J. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 21 100,04 Eur. Taip pat Valstybinė ligonių kasa prašo priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo. Prie civilinio ieškinio prideda gydymo paslaugų išrašo kopiją (b. t. 1, b. l. 120–122). Valstybinės ligonių kasos ieškinys, jo dydis yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis, kaltinamasis jo neginčijo, todėl, šiuo nuosprendžiu pripažinus kaltinamąjį kaltu, tenkintinas visiškai, priteisiant iš M. G. 21 100,04 Eur ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pirminę pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam M. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 229,16 Eur, kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog be gynėjo dalyvavimo kaltinamojo teisėti interesai nebus tinkamai ginami, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirta teismo iniciatyva. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, negauna savarankiškų pajamų, šiuo teismo nuosprendžiu yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. t. 2, b. l. 37–38), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo grąžinti tamponai Nr. 1, Nr. 4, antklodė, šeši peiliai, trys buteliai, J. A., J. G., M. G. ir P. J. seilių lyginamieji pavyzdžiai supakuoti į dėžę, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos sportinės kelnės, pilkai juodos spalvos sportiškas džemperis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam M. G.; striukė, palaidinė, sportinės kelnės, sportiniai batai, kojinės, glaudės, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajam P. J.; chalatas, mėlynos spalvos džinsai, juodai baltas megztinis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini J. G.; mėlynos spalvos džinsai, juodai baltos tamprės, oranžinės spalvos džemperis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini J. A.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. G. (M. G.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. (M. G.) galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. G. (M. G.) sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. G. (M. G.) pripažinti recidyvistu.

M. G. (M. G.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Byloje saugomą M. G. (M. G.) asmens tapatybės kortelę, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti įkalinimo įstaigai, vykdysiančiai jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl M. G. (M. G.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Valstybinės ligonių kasai iš M. G. (M. G.) 21 100,04 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą eurų 4 ct) žalai atlyginti ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti pervedama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banke, banko kodas 73000, įmokos kodas 191351679.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo grąžintus tamponus Nr. 1, Nr. 4, antklodę, šešis peilius, tris butelius, J. A., J. G., M. G. (M. G.) ir P. J. seilių lyginamuosius pavyzdžius supakuotus į dėžę, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos sportines kelnes, pilkai juodos spalvos sportišką džemperį, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam M. G. (M. G.); striukę, palaidinę, sportines kelnes, sportinius batus, kojines, glaudes, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam P. J.; chalatą, mėlynos spalvos džinsus, juodai baltą megztinį, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. G.; mėlynos spalvos džinsus, juodai baltas tampres, oranžinės spalvos džemperį, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. A.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.