Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019 m. liepos 30 d. teisiamajame posėdyje J. M. pripažino kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, pilnai pripažino nukentėjusiojo, civilinio ieškovo V. N. pareikštą 137 Eurų vertės civilinį ieškinį. J. M. paaiškino, kad grįžusi iš įkalinimo įstaigos, ji kurį laiką gyveno pas mamą Kelmės rajone, o nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigos ji gyveno Kaišiadoryse pas sugyventinį G. Č.. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 26 d. ji sutiko nukentėjusįjį V. N., apsikeitė telefono numeriais, po to jis pasiūlė išgerti alkoholio. Nukentėjusysis pats ėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio, po to paskambino jai mobiliuoju telefonu, kad ji ateitų. Pastarasis ją pasitiko ir abu nuėjo į nukentėjusiojo namus. Ant stalo buvo padėta degtinė, kurią abu vartojo, baliavojo. Nukentėjusiojo V. N. daiktai, išvardinti kaltinamajame akte, buvo sudėti ant stalo, kuriuos ji pasiėmė tą patį vakarą. Kaltinamosios J. M. paaiškinimu, tądien ji nakvojo pas nukentėjusįjį, o ryte pabudus nukentėjusiajam, ji pastarajam padėjo ieškoti mobiliojo ryšio telefoną, nors paimtus daiktus ji buvo įsidėjusi į kelnių kišenę. Nukentėjusiajam turtinės žalos nėra atlyginusi, nes neseniai pradėjo gauti invalidumą. Pripažįsta, kad tris kartus nuo nukentėjusiojo V. N. bankinės sąskaitos, panaudodama jo bankine kortele banke AB „Swedbank“, ji nuėmė bendroje sumoje 80 Eurų. Banko kodai buvo padėti ant stalo kartu su bankine kortele, tame kambaryje kur jie baliavojo. Antrą kartą, kuomet kambaryje ji baliavojo pas nukentėjusįjį V. N., jie abu ėjo iki bankomato nuimti pinigus. Tuomet nukentėjusysis V. N. buvo neblaivus. Ji sakė pastarajam „duok aš nueisiu ir nuimsiu pinigus“. Ji nepagalvojo, kad prie banko AB „Swedbank“ yra filmavimo kameros. Nukentėjusiajam V. N. nežinant ji gal du kartus nuėmė pinigus nuo pastarojo bankinės sąskaitos. Vėliau ji nurodė, jog ėjo į namą, nes reikėjo išgerti ir pinigų. Į namą ėjo dėl to, kad norėjo panaudoti svetimą turtą, tikėdamasi rasti alkoholio ir kažką pagrobti (t 2, b. l. 4-6).

2019 m. rugsėjo 9 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. N. parodė, kad kaltinamąją jis pažįsta iš matymo. Tikslios dienos nepamena, jam paskambinęs G. Č. pasiūlė pirkti telefoną už 40 Eurų. Pastarasis sakė, kad mobiliojo ryšio telefonas yra jam padovanotas, tačiau yra nereikalingas. Jis nuvažiavo pas G. Č., tačiau jo nepirko. S. Š. nusipirko mobiliojo telefoną už 20 Eurų. Po kurio laiko S. Š. kažkas paskambino iš policijos. Paaiškėjo, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo vogtas (t 2, b. l. 43-44).

2019 m. rugsėjo 26 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. N. parodė, kad iš matymo pažįsta kaltinamąją J. M., ją daug kas mieste pažinojo. Parodė, kad 2018 m. kovo 11 d. mirė jo mama, gyvenusi Kaišiadoryse. Po mamos laidotuvių, jis apsilankė mamos sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), nes pats gyvena Elektrėnuose. 2018 m. balandžio 26 d. minėtoje sodyboje jis šienavo, tvarkėsi. Tuomet namo durų neužrakino, o jo daiktai, tai mobiliojo ryšio telefonas ir pinigai buvo kambaryje, kurių jis pasigedo sekantį rytą. Piniginėje buvo asmens dokumentas, banko kortelė ir PIN kodų kortelė. Piniginėje buvo 50 Eurų pinigų kupiūra. 2018 m. balandžio 27 d. nuėjęs banką, jis užblokavo bankinę kortelę bei po kurio laiko jam buvo išduota nauja bankinė kortelė. Mobiliojo ryšio telefonas ir bankinė kortelė (sulaužyta) jam grąžinti, o asmens tapatybės kortelę jam grąžino pažįstamas asmuo, dirbantis parduotuvėje „Norfa“. Pastarasis paaiškino, kad žmogus, radęs prie geležinkelio tilto parduotuvės šį dokumentą, jį atnešė į parduotuvės apsaugos skyrių. Dingus dokumentui – asmens tapatybės kortelei, jis buvo kreipęsis į migracijos skyrių dėl naujo dokumento išdavimo. Tuokart iš jo namų dingo darbinis džemperis, kurio jis nevertina, nes tai buvo darbinis rūbas ir jame buvę akiniai. Po 10 dienų banke jam buvo išduota nauja bankinė kortelė. Nukentėjęs teigia, kad su J. M. jis nėra vartojęs alkoholinių gėrimų, adresu - (duomenys neskelbtini), pastaroji nėra buvusi, su ja nėra bendravęs ir nėra davęs savo bankinės kortelės. Nukentėjęs V. N. negalėjo paaiškinti aplinkybės, kokiu būdu iš jo dingo antrą kartą bankinė kortelė ir kaip ji pateko pas kaltinamąją J. M.. Jis antrą kartą pasigedo bankinės kortelės, nuėjęs apsipirkti į parduotuvę. Tuomet pastebėjo, kad neturi su savimi bankinės kortelės. Bankinę kortelę jis laikydavo piniginėje, kurią pasiimdavo su savimi tik eidamas į miestą. Rankinę, kurioje laikydavo piniginę, jis laikydavo gyvenamojoje vietoje. Negalintis pasakyti, kokiomis aplinkybėmis iš jo antrą kartą dingo bankinė kortelė. Jam teko kreiptis į banką dar kartą dėl bankinės kortelės išdavimo. Prašė priteisti iš kaltinamosios padarytą 137 Eurų turtinę žalą, kuri iki šiol jam nėra atlyginta (t 3, b. l. 93-95).

Kaltinamosios J. M. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį yra pilnai įrodyta pačios kaltinamosios J. M. duotais parodymais ir nukentėjusiojo V. N. duotais parodymais teisme ir ikiteisminiame tyrime bei bylos rašytine medžiaga.

Ikiteisminiame tyrime 2018 m. birželio 14 d. apklausta J. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį, galimai įtarime nurodyta data, eidama su šuniu nuo nakvynės namų link geležinkelio stoties, pušinėlyje sutiko vyrą, kuris prisistatė D., šis ją užkalbino, pasiūlė išgerti, ji buvo išgėrusi ir su pasiūlymu sutiko. D. pasakė nueisiąs iki parduotuvės apsipirkti, parves šunį ir paskambins, davė jai savo telefono numerį. Apie 20.00 val., kaip ir tarėsi su D., ji jam paskambino, D. ją pasitiko prie pušinėlio ir nusivedė namo. Jo adreso negali pasakyti, žino kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. D. virtuvėje ant stalo buvo 2 buteliai 0,7 litrų talpos degtinės ir 3 buteliai alaus po 1 litro talpos. Ji turėjo tik savo telefoną NOKIA, kurio šiuo metu nebeturi, pasikeitė ir SIM kortelę. Su D. ji susipažino būtent tą dieną, jo pavardės nežino. Matė, kad jo mobilaus ryšio telefonas kambaryje padėtas ant stalo, prie kompiuterio, o piniginė tame pačiame kambaryje ant spintelės, daiktai buvo kambaryje, ne virtuvėje. Ji su D. sėdo gerti, kiek išgėrė negalinti pasakyti. Viską išgėrus, nusprendė, kad reikia eiti miegoti, buvo apgirtusi, todėl nebegalėjo grįžti namo ir liko nakvoti. V. liko miegoti kambaryje kur gėrė, ji nuėjo miegoti į kitą kambarį. Išgertuvių metu ji skambino G. Č., tačiau neprisimena ką su juo kalbėjo. Sekančios dienos ryte, apie 05.00 val. į kambarį, kuriame ji miegojo, įėjęs D. pasakė, kad nebėra jo telefono. Atsikėlusi nuėjo kartu ieškoti pastarojo telefono, tačiau jo nerado. Kad būtų dingę kiti D. daiktai, jis nesakė. Ar kas naktį buvo užėjęs, negalinti pasakyti, nes neblaivi miegojo. Ar D. buvo užrakinęs namų duris, ji nežino. Apieškojus namus ir neradus telefono, ji išėjo namo ((duomenys neskelbtini)). Grįžusi ji rado G. Č., jis nieko neklausė, nei kur ji buvo, nei ką veikė. Maždaug po 15-20 minučių atvykę policijos pareigūnai paaiškino, kad ieško pavogto telefono. Ji pasakė turinti tik savo telefoną. G. Č. buvo kitame kambaryje, jo pareigūnai neklausė nieko apie dingusį telefoną. Išvykus pareigūnams, apie 11 val. mėlynos spalvos „Volvo“ pas G. Č. atvyko V. N.. Būdama virtuvėje prie lango, ji matė, kaip G. Č., išėjęs į kiemą, V. N. padavė telefoną, už kurį gavo 20 Eurų. Koks tai buvo telefonas negalinti pasakyti, nes nematė. Grįžusio į kambarį G. Č. ji paklausė, ar tai ne tas telefonas, kurio ryte ieškojo policijos pareigūnai, tačiau G. Č. atsakė, kad tai ne jos reikalas ir liepė nesikišti. Ji mano, kad tai buvo būtent D. telefonas. Dėl kitų D. dingusių daiktų ji nieko nežino ir nieko negalinti pasakyti. Su G. Č. akistatos atsisakė, nes pastarojo bijo (t.1, b.l. 150).

2018 m. spalio 1 d. apklausta kaip įtariamoji J. M. kalta prisipažino ir parodė, kad vaikščiodama prie geležinkelio stoties, pušinėlyje, susitiko vyriškį, kuris pasiūlė išgerti, jai sutikus, apsikeitė telefonų numeriais. Po kiek laiko su minėtu vyriškiu, dabar gali įvardinti V. N., susitiko pušynėlyje, šis atėjo pasitikti, nes ji nežinojo kur šis gyvena. Atėjus pas V. į (duomenys neskelbtini), ant stalo virtuvėje buvo degtinės butelis ir alaus butelis. Pastarojo namuose buvo tik dviese, kiek prisimena, abu buvo neblaivūs, ji lyg skambino G. Č., tačiau šis neatsiliepė. Po išgertuvių ji liko miegoti pas V. N., miegojo atskiruose kambariuose. Anksti ryte prikėlęs V. pasakė, kad neranda savo telefono, abu ieškojo, tačiau nerado, nes V. telefoną ir piniginę su dokumentais ji jau buvo pasiėmusi. Ar paėmė mėlyną džemperį neprisimena, bet taip galėjo būti. Prisimena, kad kažkada nusiiminėjo pinigus „Swedbank“ banko bankomate nuo V. N. kortelės, tačiau kada ir kokią sumą, ji negalinti pasakyti, nes neprisiminė. Ar apsipirkinėjo su V. N. mokėjimo kortele kokioje parduotuvėje, neprisiminė. V. telefoną paprašė G. Č. kam nors parduoti. Kiek žino, G. V. telefoną pardavė N. už 20 Eurų (t.1, b.l. 156).

Ikiteisminiame tyrime 2018 m. lapkričio 14 d. apklausta įtariamoji J. M. paaiškino, kad dėl buvusio girtumo tiksliai negalinti pasakyti kuriuo metu paėmė V. N. telefoną ir piniginę, ar joje buvo pinigų neprisimena, tačiau buvo banko kortelė, bei asmens tapatybės kortelė išduota V. N. vardu. Paėmusi V. N. telefoną ir piniginę įsidėjo į savo striukės kišenę. Ryte V. paklausus ar ji nematė jo daiktų, atsakė neigiamai ir dar padėjo ieškoti. Grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai. Ji spėjo V. N. telefoną paslėpti po lova. Pareigūnai klausė, kur ji buvo per naktį, ji pareigūnams nieko neatsakė. Pareigūnai pasakė, kad dingo mobiliojo ryšio telefonas, tačiau kieno neįvardino. Ji pasakė nieko nežinanti. Pariegūnai išvyko. V. N. telefoną, kiek pamena, paprašė G. Č. parduoti. Šis telefoną pardavė V. N.. Kur dėjo V. N. džemperį neprisimena, asmens tapatybės kortelę ir banko korteles kažkur išmetė. Ji neprisimena kada „Swedbank“ banko bankomate, pasinaudojusi V. N. vardu išduota mokėjimo kortelę ir piniginėje buvusiu PIN kodu, per keletą kartų išsigrynino 80 Eurų. Su V. N. mokėjimo kortele parduotuvėse ji neatsiskaitinėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, žalą V. N. atlygins (t.1, b.l. 159).

2018 m. gruodžio 10 d., 2019 m. gruodžio 19 d. tyrime apklausta įtariamoji J. M. paaiškino, jog G. Č. aplinkybių, kaip iš V. N. pavogė telefoną LG, piniginę su 50 Eurų bei banko kortele su PIN kodu ir asmens tapatybės kortele neaiškino, tiesiog pastarajam pasakė, kad pavogė iš V. N.. Banko korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turbūt kažkur išmetė. Negali pasakyti prie kokių aplinkybių pavogė antrąją V. N. vardu išduotą „Luminor“ banko kortelę, nuo kurios nuėmė kažkokią pinigų sumą. Tai buvo seniai, todėl nepamena visų aplinkybių ir nieko konkrečiai negali pasakyti. Nuo parodymų patikrinimo vietoje atsisakė. Pamena, kad V. N. piniginėje buvo tik vienas PIN kodas. (t.1, b.l. 161,171).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis V. N. parodė, kad savo asmens tapatybės kortelę rado išmestą prie geležinkelio stoties. Vagystės vakarą, kaip ir minėjo, pušynėlyje vaikščiojo moteris su šuniu. Tą moterį buvo matęs per televizorių, žino, kad jos vardas J., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Su šia moterimi iki vagystės nebuvo susitikęs ar bendravęs, nekvietė jos į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis gyvena Elektrėnuose, į mamos namą, adresu (duomenys neskelbtini), jis atvyksta 2-3 kartus per savaitę, užeina per pietus, kartais lieka miegoti. Tą naktį, kai buvo įvykdyta vagystė, jis buvo likęs nakvoti name, nakčiai duris užrakino, tačiau kol šienavo aplink namą, namo durų nerakino, tą vakarą pas jį niekas nebuvo atėjęs. Po maždaug trijų dienų ryte, eidamas į darbą mieste, susitikęs J., pastarajai jis pasakė, kad grąžintų daiktus, nes tą vakarą tikrai matė ją vaikštančią su šuniu prie pušynėlio, tačiau ši išsigynė, kad nieko nevogė. Po vagystės jis 2018 m. balandžio 27 d. buvo nuėjęs į „Luminor“ banką, užblokavo pavogtą banko kortelę ir, kiek prisimena, tą pačią užsisakė naują kortelę, už kurią jam iš sąskaitos nuskaičiavo 4 Eurus, o vėliau dar 3 Eurus banko mokesčio. Naują banko kortelę jis atsiėmė 2018 m. gegužės 10 d. Su „Luminor“ banko kortele jis iš banko AB „Swedbank“ bankomato nusiėmė pinigų, nei anksčiau su senąją kortele nei su nauja, nes žino, kad nuskaičiuojami dideli mokesčiai (t.1, b.l. 18, 24).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. N. parodė, kad jo pavogta odinė piniginė sena ir bevertė, DNB banko kortelės vertė 7 Eurai, nes teko užsisakyti „Luminor“ banke naują, asmens tapatybės kortelę jam grąžino po keleto dienų „Norfos“ parduotuvės apsaugos darbuotojas P. Piniginėje buvo 50 Eurų. Telefonas LG jam grąžintas, dėl jo pretenzijų neturi, džemperio nevertina, nes jį yra gavo darbe. Su savo banko kortele banke AB „Swedbank“ bankomate yra tikrinęs savo sąskaitą, tai galėjo būti 2018 m. gegužės 10 d. Neprisimena, ar 2018 m. gegužės 10 d. parduotuvėse jis atsiskaitinėjo kortele, tačiau galėjo taip būti. Po 2018 m. balandžio 27 d. įvykdytos vagystės jis nuėjo į „Luminor“ banką, pranešė apie „DNB“ banko kortelės dingimą, kuri buvo iš karto užblokuota. Tądien jis banke užsisakė naują kortelę, už kurią iš jo sąskaitos buvo nuskaičiuoti 7 Eurai. Po 10 dienų jis gavo naują „Luminor“ banko kortelę, kuria naudojosi iki 2018 m. gegužės 10 d. Nukentėjusiojo V. N. parodymu, 2018 m. gegužės 10 d. apie pietus, užėjęs į „Luminor“ banko bankomatą pasitikrinti piniginę sąskaitą, nes tuo metu neveikė bankomatas neveikė, jis nusprendė sąskaitos likutį pasitikrinti „Swedbank“ bankomate. Pamena, kad tuo metu sąskaitoje buvo apie 87 Eurų, kurių jis nenusiėmė. 2018 m. gegužės 10 d. vakare jis nuėjo į „Norfos“ parduotuvę, adresu Maironio g., Kaišiadoryse, apsipirkti, tačiau priėjęs prie kasos, piniginėje neberado savo naujos kortelės. Piniginėje buvo jo asmens tapatybės kortelė, „Norfos“ nuolaidų kortelė ir naujos kortelės „PIN“ kodas. 2018 m. gegužės 11 d. ryte nuėjęs į banką „Luminor“, jis pranešė apie vėl dingusią „Luminor“ banko kortelę. Paklausus banko darbuotojos koks sąskaitos likutis, ši pasakė, kad likutis apie 3 Eurus, o prieš dieną sąskaitą buvo apie 87 Eurų. „Luminor“ banko darbuotoja, pažiūrėjusi jo sąskaitą, pasakė, kad laikotarpiu 2018 m. balandžio 26 d. – 2018 m. balandžio 27 d. iš jo bankinės sąskaitos buvo nuimti pinigai per tris kartus - 50 Eurų, 20 Eurų ir 10 Eurų „Swedbank“ banko bankomate. Atsiimdamas naują „Luminor“ banko kortelę, jis gavo naują „PIN“ kodą, tačiau „Luminor“ banko bankomate jis atstatė savo seną buvusi „PIN“ kodą. Elektronine bankininkyste jis nesinaudoja. Kokiu būdu nuo jo bankinės sąskaitos buvo išgryninti pinigai, negalintis paaiškinti. Paaiškino, kad su J. M. nebendrauja, pastarosios nekvietė pas save nei telefonu į savo namus, su ja niekada nevartojo alkoholio ir jai nėra davęs savo „Luminor“ banko kortelės ar prašęs nuimti pinigų. Byloje nukentėjęs pareiškė civilinį ieškinį 137 Eurų turtinei žalai atlyginti (t.1, b. l. 21,27, 30).

Akistatos tarp nukentėjusiojo V. N. ir įtariamosios J. M. metu prieštaravimai jų parodymuose ikiteisminiame tyrime nepašalinti (t.1, b. l. 175-176).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas P. P. parodė, kad dirbant parduotuvėje „Norfa“ (tikslios datos neprisiminė), adresu (duomenys neskelbtini), užėjęs bendradarbis O. atsinešė asmens tapatybės kortelę, išduotą V. N. vardu. Pastarasis sakė ją radęs eidamas į darbą ant geležinkelio tilto. Kortelę padėjo savo apsaugos poste, nes žmogus jam buvo matytas, tikėjosi grąžinti kai šis užeis į parduotuvę. Tikslios datos neprisimena, V. užėjus į parduotuvę, grąžino jo asmens tapatybės kortelę. V. jam nieko neminėjo dėl vagystės, o jis ir neklausė (t.1, b. l. 38).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime V. N. parodė, kad balandžio mėnesį (tikslios datos neprisiminė) jis su S. Š. buvo nuvažiavęs pas G. Č.. G. Č. siūlė S. Š. pirkti kažkokį liečiamą mobiliojo ryšio telefoną, kurį pastarasis nusipirko už 20 Eurų. Vėliau sužinojo, kad S. tą telefoną atidavė policijai. Kad telefonas vogtas, nežinojo. G. Č. nuolat siūlo ką nors pirkti, tačiau dažniausiai tai būna seni daiktai, kaip pvz. televizorius, DVD, šaldytuvas ir kt. Jis nežino iš kur G. Č. tuos daiktus gauna, tačiau jam visada sako, kad daiktus atiduoda žmonės kaip nereikalingus (t.1, b. l. 40).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas S. Š. parodė, kad maždaug prieš mėnesį (apklausa vyko 2018 m. birželio 21 d.) G. Č. pasiūlė iš jo pirkti auksinės spalvos liečiamą mobiliojo ryšio telefoną LG už 20 Eurų. G. Č. jis sumokėjo už telefoną 20 Eurų. Prie telefono buvo ir galimai odinis dėkliukas, kurį, kaip nereikalingą, jis išmetė. Telefone jis buvo įdėjęs savo Tele-2 SIM kortelę ir naudojosi, kol atvykę policijos pareigūnai nepasakė, kad telefonas galimai vogtas. Telefoną LG jis savanoriškai pateikė policijai. Jis nežinojo, kad telefonas vogtas, taip pat nežino iš kur G. Č. jį buvo gavęs (t.1, b. l. 40).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas G. Č. parodė, kad 2018 m. balandžio pabaigoje jo sugyventinė J. M. atsinešė į jo namus ((duomenys neskelbtini)) išmanųjį su juodos spalvos dėkliuku mobilaus ryšio telefoną. Ji pasakė, kad telefoną gavo dovanų ir pasiūlė pirkti, tačiau jis atsisakė, kadangi turi savo telefoną. Kas galėjo padovanoti jai telefoną nežino, neklausė. Sekančią dieną J. M. pasakė, kad tą telefoną reikia parduoti, nes jai reikia pinigų. Jis, susisiekęs su pažįstamu S. Š., telefoną pardavė už 20 Eurų. 2018 m. birželio 4 d. paaiškinime jis nurodė, kad J. M. pardavė telefoną V. N. už 20 Eurų, taip pasakė, nes buvo piktas ant J. Kad minėtas telefonas vogtas nežinojo nei jis, nei S. Š.. Po kelių dienų į jo namus atvykusi pareigūnė K. S. paklausė kur rasti J. M.. Paklausus kodėl jos ieško, pareigūnė paaiškino, kad J. M. įtariama pavogusi telefoną ir piniginę su dokumentais. Tuomet jis suprato, kad telefonas, kurį J. M. buvo parsinešusi ir kurį jis pardavė S. Š., yra pavogtas. Jis pareigūnei nurodė, kad J. M. pas jį negyvena. Maždaug po 10 minučių, prieš tai susiskambinęs su J. ir patikslinęs jos buvimo vietą, paskambino policijos pareigūnų nurodytu telefonu ir patikslino, kur tuo metu buvo J. M.. Praėjus kiek laiko, kai jie su J. M. susitaikė, pastaroji jam papasakojo, kad pavogė mobilaus ryšio telefoną ir piniginę su dokumentais, ar piniginėje buvo pinigų, nesakė, tik minėjo, kad piniginę su dokumentais kažkur išmetė. Tikslios datos neprisimena, galimai birželio mėn. pabaigoje savo kieme, (duomenys neskelbtini), tvarkydamas šakas, jis pastebėjo kortelę netoli obels. Pakėlęs pamatė, kad tai „Luminor“ banko kortelė išduota V. N. vardu, kuri buvo sulenkta. Minėtą bankinę kortelę jis įdėjo į plastikinį maišelį ir pristatė į policijos komisariatą, nes J. M. buvo minėjusi, kad telefoną ir dokumentus ji buvo pavogusi iš V. N.. Suprato, kad tai ta pati bankinė kortelė, kurią J. buvo pavogusi. Kaip kortelė toje vietoje atsirado, jis negalėjo pasakyti (t.1, b. l. 45-46, 49-50).

Iš 2018 m. gegužės 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu liudytojas S. Š. savanoriškai pateikė aukso spalvos mobilaus ryšio telefoną LG, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t 1, b.l. 54), kuris tyrime buvo apžiūrėtas (t 1, b. l. 55-57).

Ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo V. N. mobiliojo ryšio telefono LG IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefone buvo įdėta „SIM“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo V. N.) nuo 2017 m. gegužės 12 d. 22.04 val. iki 2018 m. balandžio 27 d. 00.59 val. Nuo 2018 m. balandžio 27 d. 00.31 val. iki 2018 m. balandžio 27 d. 11.32 val. į telefono aparatą buvo įdėta „SIM“ kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), tai numeris, kurį kaip savo nurodė įtariamoji J. M. (t.1, b. l. 120).

Tyrimo metu liudytojas G. Č. 2018 m. liepos 10 d. savanoriškai pateikė „Luminor“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 62), kuri ikiteisminiame tyrime buvo apžiūrėta (t.1, b. l. 63-64). „Luminor“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžinta nukentėjusiajam V. N. (t.1, b. l. 65).