- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-724-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus statybų valdymas“
- Ieškovas
- UAB „Loversa“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Dailesta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilniaus statybų valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Loversa“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus statybų valdymas“ dėl nuomos mokesčio ir netesybų priteisimo, tretysis asmuo - UAB „Dailesta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Loversa“ 2007-09-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus statybų valdymas” 47034,54 Lt nuomos mokesčio ir netesybų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007-02-02 fizinis asmuo R. K. ir UAB „Vilniaus statybų valdymas” sudarė transporto priemonių nuomos sutartį. R. K. įsteigus UAB „Loversa“, transporto priemonių nuomos sutartis tokiomis pačiomis sąlygomis 2007-05-10 buvo sudaryta ir tarp ieškovo (UAB „Loversa“) bei atsakovo UAB „Vilniaus statybų valdymas”. Pagal pirmąją nuomos sutartį į statybos darbo vietą - VSAT pasieniečių rengimo centrą Medininkuose ieškovas nugabeno ir nuomos sutarties pagrindu perdavė atsakovui naudotis autokraną KAMAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiuo autokranu ieškovas naudojosi iki 2007-07-11. Už dalį nuomos laiko atsakovas nuomos mokestį apmokėjo, tačiau liko neapmokėtas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2007-05-14 iki 2007-07-11, kas sudaro 43470 Lt. Netesybos už tą patį mokėtiną laikotarpį - 3564,54 Lt. Ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Nr.2112573, 2112574, 2112576 ir 2112577 atsakovas atsisakė apmokėti, motyvuodamas tuo, kad abejoja, jog autokranas buvo naudojamas tiek, kiek nurodyta darbo pažymose apie įvykdytus darbus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus statybų valdymas” su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal autokranų nuomos sutartį, sudarytą su R. K., už laikotarpį nuo 2007-02-05 iki 2007-04-06 jis (atsakovas) pagal pasirašytus aktus apmokėjo R. K. pateiktas sąskaitas-faktūras. 2007-04-15 atsakovas sudarė rangos sutartį su UAB „Dailesta“, kuri įsipareigojo savo lėšomis bei priemonėmis vykdyti visus statybų darbus, tame skaičiuje ir apmokėti už nuomojamą autokraną. Tačiau UAB „Dailesta“ neturint pakankamai apyvartinių lėšų, atsakovas pradžioje geranoriškai sutiko apmokėti sąskaitas už jį, nors autokrano nuomos paslaugas R. K. teikė tiesiogiai UAB „Dailesta“. Po 2007-05-11 atsakovas per 7 dienas, kaip numatyta sutartyje, negavo iš ieškovo jokių sąskaitų už autokrano nuomą, darbų atlikimo aktus pasirašė UAB „Dailesta“ atstovai. Todėl atsakovas neturi sutartinių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu ir šioje byloje nėra tinkamas atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Vilniaus statybų valdymas” ieškovo UAB „Loversa“ naudai 41072 Lt pagrindinio mokėjimo ir delspinigių bei šešių procentų metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2007-09-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1232,16 Lt žyminio mokesčio ir 2500 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad 2007-05-10 nuomos sutartis Nr.4 tarp ieškovo UAB „Loversa” ir atsakovo UAB „Vilniaus statybų valdymas” nepanaikinta, neužginčyta, yra galiojanti, todėl sukuria visas teises bei pareigas sutarties šalims. Tuo tarpu tarp ieškovo ir kitų ūkio subjektų, vykdžiusių VSAT pasieniečių rengimo centro Medininkuose statybos darbus, nebuvo jokių rašytinių sutarčių, nebuvo sukurti ir kitokie faktiniai santykiai. Atsakovas statybos darbus vykdė kaip generalinis rangovas, jo pavedimu ieškovui priklausančiu autokranu naudojosi subrangovai, pirmiausia - tretysis asmuo UAB „Dailesta”, o CK 6.477 straipsnio prasme faktiniai autokrano nuomos santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens nebuvo sukurti. Ginčo sutarties 5.3 bei 5.4 punktai suteikė teisę patvirtinti kelialapius bei pažymas apie įvykdytus darbus ne tik pačiam nuomininkui (atsakovui), bet ir jo įgaliotiems asmenims, kuriais pagal faktinius tarp šalių nusistovėjusius santykius pripažintini ir subrangovinių įmonių darbuotojai. Atsakovas akceptavo sąskaitas pagal aktus, kuriuos pasirašė trečiojo asmens darbuotojas darbų vykdytojas R. R., faktiškai veikiantis nuomos santykiuose su ieškovu kaip atsakovo įgalintas asmuo. Rangos sutarties Nr.06/04/15/2007 tarp UAB „Dailesta” ir UAB „Vilniaus statybų valdymas” fakto buvimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti ginčo šalių nuomos sutartį. Trečiojo asmens darbuotojas R. R. atleistas iš darbo nuo 2007-07-09, todėl pažymą Nr.26, pasirašytą R. R., dalyje dėl įrašo apie 8 valandų darbą su nuomotu ieškovo autokranu 2007-07-11, teismas pripažino netinkamu įrodymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad sąskaita pagal šį aktą turėjo būti pateikta 828 Lt mažesnė, negu išrašyta. Pažymą apie įvykdytus darbus ( paslaugas) Nr.27 pasirašė ne ginčo šalims įprastas asmuo R. R., bet kitas asmuo - direktorius V. R., todėl teismas laikė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ją pasirašė nuomos sutarties Nr.4 punkte 5.4 nurodytas įgaliotas asmuo. Dėl to pažymą Nr.27 teismas vertino kaip nepakankamą pagrindą teikti sąskaitą 2070 Lt mokėjimui. CK 6.73 straipsnio pagrindu teismas sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 500 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad didesniąją dalį prievolės atsakovas įvykdė, apmokėdamas vienuolika PVM sąskaitų-faktūrų, o liko neapmokėtos tik trys ir dalis ketvirtos PVM sąskaitos-faktūros.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilniaus statybų valdymas” prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas priimtas neįsigilinus į bylos faktines aplinkybes ir neįvertinus visų byloje pateiktų faktinių įrodymų. 2007-05-10 tarp UAB „Loversa“ ir UAB „Vilniaus statybų valdymas” pasirašyta sutartis Nr.4 dėl autokrano nuomos paslaugų teikimo yra bendro pobūdžio, pagal ją faktiškai paslaugos buvo teikiamos trečiajam asmeniui UAB „Dailesta“, o ne atsakovui, todėl teismas neteisingai konstatavo, kad faktiniai autokrano nuomos santykiai tarp ieškovo ir UAB „Dailesta“ nebuvo sukurti. Teismas neįvertino aplinkybių, kad UAB „Dailesta“, vykdydama statybos darbus, turėjo pareigą pasirūpinti autokrano nuoma. Tai, kad UAB „Dailesta“ siekė naudotis autokrano paslaugomis ir faktiškai jomis naudojosi, patvirtina 2007-04-11 UAB „Dailesta“ raštas bei faktas, kad ieškovas pradžioje siekė sąskaitas-faktūras pateikti subrangovui UAB „Dailesta“, ir tik vėliau jas pateikė atsakovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-19 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-53/07 pažymima, kad tikruosius šalių ketinimus, sudarant sutartį, padeda nustatyti faktiniai šalių veiksmai, o faktinių santykių ieškovas šiuo atveju turėjo kur kas daugiau su trečiuoju asmeniu UAB „Dailesta“, nei su atsakovu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas neakceptavo nė vienos ieškovo pažymos apie įvykdytus darbus, nepriėmė jokios ieškovo pateiktos sąskaitos-faktūros ir niekada nėra atlikęs jokio mokėjimo ieškovui už autokrano nuomos paslaugas. Atsakovas UAB „Dailesta“ prašymu apmokėjo ne ieškovui, o individualią veiklą vykdžiusiam R. K., kuris ir ieškovas UAB „Vilniaus statybų valdymas” yra atskiri verslo subjektai. CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę, kai juridinis asmuo ir jo dalyvis veikia nesąžiningai, painiodami tarpusavio turtinius ir kitus santykius. Tiek ieškovas, tiek R. K. elgėsi atsakovo atžvilgiu nesąžiningai, nenurodydami pažymose apie įvykdytus darbus paslaugos tiekėjo, klaidino UAB „Dailesta“ darbuotoją R. R., kuris suprato, kad autokrano nuomos paslaugas teikia ne ieškovas, o R. K.. Ieškovas, nepristatydamas atsakovui sąskaitų-faktūrų sutartyje nustatytu terminu, pažeidė nuomos sutarties Nr.4 punktą 3.2, kas užkirto kelią operatyviai reaguoti į esamą situaciją ir leido kilti ginčui. UAB „Dailesta“ darbuotojas R. R. nebuvo įgaliotas pasirašyti jokių dokumentų atsakovo vardu, konkliudentiniais veiksmais atsakovas niekada nepatvirtino jo tinkamumo pasirašyti pažymas. Teismas netyrė ir nevertino trečiojo asmens UAB „Dailesta“ atsiliepimo ir atstovų parodymų bei kitų įrodymų, patvirtinančių, jog autokrano paslaugos buvo teikiamos kitoms statybos bendrovėms, o sugaištas darbo laikas apskaitytas UAB „Dailesta“ statytame objekte. Neišanalizavęs pateiktų įrodymų, teismas nesilaikė tikimybių pusiausvyros principo ir padarė netinkamas išvadas, kad atsakovui buvo suteiktos paslaugos pagal autokrano nuomos sutartį Nr.4.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Loversa“ prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad, vykdant tiek 2007-02-02 transporto nuomos sutartį, sudarytą tarp R. K. ir atsakovo, tiek 2007-05-10 sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, susiklostė tam tikra nuomos santykių specifika. Pagal nusistovėjusią praktiką aktą (pažymą apie įvykdytus darbus) pasirašydavo autokranu pasinaudojusio subrangovo UAB „Dailesta“ darbuotojas – dažniausiai R. R.. Atsakovas apmokėjo tokių aktų pagrindu išrašytas 2007-05-11 sąskaitas-faktūras, tuo patvirtindamas R. R. tinkamumą vykdyti atsakovo jam perduotas funkcijas ir davė pagrindą ieškovui manyti, kad minėtas asmuo yra atsakovo įgaliotas atstovas pasirašyti darbų atlikimo aktus. Teisinis reguliavimas nereikalauja formalaus atstovo įgaliojimų įforminimo. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 str. 2 d.). Praktikos teikti sąskaitas-faktūras UAB „Dailesta“ nebuvo, nes su šia įmone ieškovas neturėjo jokių sutartinių santykių. Atsakovo sutartiniai santykiai su subrangovu UAB „Dailesta“ šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Verslo formos pakeitimas teisiniam ginčo vertinimui taip pat neturi jokios teisinės reikšmės ir yra tik juridinis formalumas, nekeičiantis faktinių nuomos santykių. Pasikeitus R. K. individualios veiklos formai ir ją tęsiant kaip UAB „Loversa“, atitinkamai buvo pakoreguoti ir nuomos sutartinių santykių subjektai. Autokrano nuomos sutartis, sudaryta 2007-05-10 tarp ieškovo ir atsakovo tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnė, įrodo atsakovo realizuotus ketinimus tęsti nuomos teisinius santykius. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė pagal juridinio asmens prievolę, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų taikytina tuo atveju, jeigu ieškovas UAB „Loversa“ nevykdytų savo sutartinių prievolių dėl R. K. nesąžiningų veiksmų. Ieškovas nuomos sutartines prievoles įvykdė. Atsakovo teiginiai apie asmenino R. K. turto maišymą su juridinio asmens turtu nepagrįsti jokiais įrodymais. Vienodų pažymų, sudarytų pagal pavyzdinę formą, naudojimas nepažeidžia ieškovo reikalavimų teisės. 2007-05-10 nuomos sutarties 3.2. punkte numatytų terminų pažeidimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos įvykdyti prievolę - apmokėti už nuomos paslaugas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovai apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovo atstovai – prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Vilniaus statybų valdymas” apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo apskųstajam teismo sprendimui pakeisti.
Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad 2007-05-10 nuomos sutartis Nr.4 tarp ieškovo UAB „Loversa” ir atsakovo UAB „Vilniaus statybų valdymas” nepanaikinta, neužginčyta, yra galiojanti, todėl sukuria visas teises bei pareigas sutarties šalims. Tuo tarpu tarp ieškovo ir kitų ūkio subjektų, vykdžiusių VSAT pasieniečių rengimo centro Medininkuose statybos darbus, nebuvo jokių rašytinių sutarčių, nebuvo sukurti ir kitokie faktiniai santykiai. Atsakovas statybos darbus vykdė kaip generalinis rangovas, jo pavedimu ieškovui priklausančiu autokranu naudojosi subrangovai, pirmiausia - tretysis asmuo UAB „Dailesta”, o CK 6.477 straipsnio prasme faktiniai autokrano nuomos santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens nebuvo sukurti. Rangos sutarties Nr.06/04/15/2007 tarp UAB „Dailesta” ir UAB „Vilniaus statybų valdymas” fakto buvimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti ginčo šalių nuomos sutartį. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teisiškai reikšminga laiko aplinkybę, jog 2007-04-15 tarp jo ir „Dailesta“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr.06/04/15/2007, pagal kurią UAB „Dailesta“ įsipareigojo atsakovui savo rizika, pagalbinėmis medžiagomis, jėgomis ir darbo priemonėmis atlikti VSAT pasieniečių rengimo centro Medininkuose bendrabučio įrengimo ir apdailos darbus. Pagal šią sutartį, apelianto teigimu, UAB „Dailesta“ turėjo pareigą pasirūpinti mechanizmų, tame tarpe ir autokrano nuoma, ką ji ir darė: tam tikrą laiką faktiškai naudojosi autokrano paslaugomis, už suteiktas paslaugas pasirašydavo jos darbuotojas R. R., o už nuomos paslaugas už UAB „Dailesta“ atsakovas mokėjo tik jos pačios prašymu (2007-04-11 raštu) ir dėl to, kad šiai trūko apyvartinių lėšų. Todėl apeliantas mano, kad tarp UAB „Dailesta“ ir ieškovo buvo susiklostę nuomos santykiai, o 2007-05-10 nuomos sutartis Nr.4 tarp ieškovo UAB „Loversa” ir atsakovo UAB „Vilniaus statybų valdymas” buvo bendro pobūdžio ir pagal ją faktiškai jokios paslaugos atsakovui nebuvo teikiamos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai ir dėl to padarė neteisingas išvadas, jog CK 6.477 straipsnio prasme faktiniai autokrano nuomos santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens nebuvo sukurti. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta ir konstatuoja, kad įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išvadas apie nustatytus byloje faktus padarė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs esančius byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančios teisės normos ar bendrieji teisės principai.
Kaip tvirtina bylos duomenys, 2007-02-02 tarp atsakovo ir fizinio asmens R. K. buvo sudaryta transporto priemonių nuomos sutartis (b.l. 12), pagal kurią R. K., vykdydamas individualią veiklą, įsipareigojo perduoti atsakovui nuomos teise autokraną, o atsakovas įsipareigojo už tai mokėti sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį. Šios sutarties pagrindu tarp minimų šalių susiformavo nuomos teisiniai santykiai, kurių terminas nuo 2007-02-12 (sutarties sudarymo) iki 2007-12-31 (pagal sutarties 1.2 ir 5.1 p.). Šių sutartinių santykių pagrindu atsakovui į statybos aikštelę Medininkuose, kur buvo statomas VSAT pasieniečių rengimo centras, buvo perduotas išnuomotas autokranas ir ten jis prabuvo iki 2007-07-11. Minėtos sutarties galiojimo laikotarpiu 2007-05-10 buvo sudaryta analogiška nuomos sutartis tarp ieškovo UAB „Loversa“ (pasikeitė R. K. verslo forma) ir atsakovo. Šios sutarties terminas - nuo 2007-05-14 iki abipusio sutarties sąlygų įvykdymo (sutarties 1.2 p.). Šalių ginčas kilo dėl pastarosios sutarties vykdymo, kuri, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, yra nepanaikinta, neužginčyta, todėl galiojanti ir vykdytina, nes sukuria jos šalims atitinkamas teises bei pareigas.
Atsakovas neginčija, kad VSAT pasieniečių rengimo centre Medininkuose jis veikė kaip rangovas, o darbus atlikdavo subrangovai, tarp kurių ir tretysis asmuo UAB „Dailesta“. Šiame objekte išnuomotas pagal nuomos sutartis autokranas prabuvo iki 2007-07-11. Pasinaudojus autokranu buvo surašomi aktai (pažymos apie įvykdytus darbus), kurių pagrindu išrašomos sąskaitos-faktūros. Kaip tvirtina bylos duomenys, iš pradžių tokius aktus pasirašydavo atsakovo darbuotojas G. Š. arba direktorius O. K., vėliau – UAB „Dailesta“ darbuotojas R. R.. Apmokėdamas sąskaitas-faktūras, išrašytas pagal R. R. pasirašytus aktus, atsakovas patvirtino pasirašiusiojo R. R. tinkamumą vykdyti atsakovo jam perduotas funkcijas (nuomos sutarčių 5.3 ir 5.4 p.) – tvirtinti autokrano panaudojimo faktą ir laiką, kas sudarė pakankamą pagrindą ieškovui manyti, jog R. R. yra atsakovo įgaliotas atstovas pasirašyti darbų atlikimo aktus. Tokiu būdu, nors R. R. ir buvo trečiojo asmens UAB „Dailesta“ darbuotojas, tačiau santykiuose tarp ieškovo ir atsakovo jis veikė kaip atsakovo įgaliotas asmuo. Vadinasi, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad visos į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros (apmokėtos ir neapmokėtos) yra išrašytos tik atsakovo vardu. Pažymose apie įvykdytus darbus, kurios sąlygojo sąskaitų-faktūrų išrašymą, pateikimą ir jų apmokėjimą, užsakovu irgi įvardintas atsakovas (išskyrus vieną pažymą - (b.l. 33, kurioje užsakovu įvardijama UAB “Dailesta”, tačiau ir šios pažymos pagrindu išrašyta sąskaita-faktūra (b.l. 37) kartu su kitoje pažymoje nurodytais darbais atsakovo buvo apmokėta). Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas sąskaitas-faktūras pirmiausia bandė įteikti trečiajam asmeniui UAB „Dailesta“, šio savo teiginio nepagrindė įrodymais (CPK 178 str.), o pagal bylos medžiagą ieškovas su trečiuoju asmeniu neturėjo jokios sutarties ar susitarimo dėl autokrano nuomos ar naudojimo. Atsakovo sutartiniai santykiai su UAB „Dailesta“, kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes ieškovas nėra šių sutartinių teisinių santykių šalimi ir neturi pareigos domėtis atsakovo, kaip rangovo santykiais su subrangovais.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kuriais jis siekia atriboti ieškovo UAB „Loversa“ ir R. K., vykdžiusio individualią veiklą, kaip atskirų verslo subjektų veiklą. Atsakovas teigia, kad jis neakceptavo nė vienos ieškovo pažymos apie įvykdytus darbus, nepriėmė nė vienos ieškovo pateiktos sąskaitos-faktūros, neatliko jokių mokėjimų ieškovui nei už save, nei už trečiąjį asmenį, o UAB „Dailesta“ prašymu apmokėjo ne ieškovui, bet R. K., kas įrodo aplinkybę, jog atsakovas niekada nepatvirtino UAB „Dailesta“ tinkamumo pasirašyti pažymas. Tačiau toks nuomos santykių subjektų atskyrimas, siekiant dirbtinai išskirti nuomos teisinius santykius pagal analogiškas 2007-02-02 ir 2007-05-10 nuomos sutartis, negali būti pripažintas pagrįstu, kadangi jis nebūtų logiškas ir neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.).
Bylos duomenys tvirtina, kad su atsakovu sudarydamas 2007-02-02 nuomos sutartį R. K. veikė pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, o sudarydamas 2007-05-10 nuomos sutartį – kaip UAB „Loversa“ direktorius (b.l. 12, 13). Verslo formos pakeitimas konkrečiu atveju šalių ginčo vertinimui neturi teisinės reikšmės, kadangi jis nekeičia faktinių tarp šalių susiklosčiusių nuomos santykių. Formalus susiklosčiusios situacijos vertinimas, išskiriant du verslo subjektus – UAB „Loversa“ ir R. K. bei tvirtinant, jog su vienu iš jų nuomos santykiai susiklostė, o su kitu – ne, būtų neteisingas ir akivaizdžiai neatitiktų faktinės padėties. Kaip jau buvo minėta, 2007-02-02 nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu 2007-05-10 buvo sudaryta kita nuomos sutartis iš esmės tarp tų pačių subjektų ir dėl to paties objekto: abi sutartys sudarytos tokiomis pačiomis sąlygomis, dėl to paties autokrano nuomos, kuris buvo perduotas (išnuomotas) atsakovui pagal pirmąją sutartį, o, sudarius antrąją, ir toliau liko toje pačioje statybos aikštelėje Medininkuose, kur buvo statomas VSAT pasieniečių rengimo centras. Taigi faktiškai tęsėsi tie patys nuomos santykiai, dėl to paties dalyko, autokranu naudojosi tie patys asmenys, tik formaliai buvo pakeistas nuomotojas (vietoj R. K. – UAB „Loversa“). Dėl to apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad 2007-05-10 nuomos sutartis, sudaryta tarp šalių, buvo bendro pobūdžio ir pagal ją faktiškai jokios paslaugos atsakovui nebuvo teikiamos. Priešingai, tai, kad R. K. pakeitus veiklos formą ir pradėjus veikti kaip UAB „Loversa“, tokiomis pačiomis sąlygomis dėl to paties autokrano buvo sudaryta 2007-05-10 nuomos sutartis, rodo šalių nuomos santykių tęstinumą. Toks abiejų nuomos sutarčių aiškinimas atitinka CK 6.193 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-19 nutartis Nr.3K-3-53/2007 ir kt.).
Apeliantas skunde, remdamasis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad ieškovas ir jo dalyvis R. K., painiodami įmonės ir asmeninį turtą, elgėsi nesąžiningai. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti apelianto paminėtą teisės normą, kadangi ieškovas UAB „Loversa“ savo prievoles pagal nuomos sutartį įvykdė tinkamai, o atsakovas R. K. nesąžiningumo nepagrindė įrodymais (CPK 178 str.). Nors apeliantas ir tvirtina, kad R. K. nesąžiningumą rodo tai, jog ieškovas naudojo tos pačios formos pažymas apie įvykdytus darbus, o tai klaidino UAB „Dailesta“ darbuotoją R. R., kuris šias pažymas pasirašinėjo, manydamas, jog autokrano paslaugas visą laiką teikė R. K., o ne ieškovas, tačiau sutikti su tokiu teiginiu nėra pagrindo, kadangi minimos pažymos yra tipinės formos, atspausdintos leidykloje, ir jokios klaidinančios informacijos jose nėra.
Atsakovas apeliaciniame skunde reikšminga ginčo sprendimui aplinkybe laiko tai, kad ieškovas nesilaikė 2007-05-10 nuomos sutarties 3.2 punkte numatytų terminų. Apeliantas tvirtina, jog tuo atveju, jeigu ieškovas būtų vieną kartą per savaitę išrašęs ir pateikęs sąskaitą-faktūrą, šalys būtų turėjusios galimybę operatyviai reaguoti į esamą situaciją ir šis ginčas apskritai nebūtų kilęs. Dėl to, apelianto teigimu, 2007-05-10 nuomos sutartyje numatytų terminų nesilaikymas yra pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti. Tačiau tokie apelianto argumentai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi jie nekeičia ir nepanaikina tarp šalių susiklosčiusių teisinių nuomos santykių. Tai, kad ieškovas pateikė sąskaitas-faktūras, kurių atsakovas nėra apmokėjęs, nesilaikydamas šalių 2007-05-10 nuomos sutartyje numatyto termino, neatleidžia atsakovo nuo pareigos jas apmokėti (pagal sutartį atsakovui tik nusikelia apmokėjimo terminas – sutarties 3.2 p.), kadangi tokia sankcija šalių susitarimu nėra numatyta (sutarties 4 p.).
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Sutinkamai su CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovo naudai priteistina dalis - 1700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 261-264).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus statybų valdymas“ (įmonės kodas 300109305) ieškovo UAB „Loversa“ (įmonės kodas 123504010) naudai 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.