- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 2-388-828/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08742-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- draudimo įmonės „If P&C Insurance AS“
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
dalyvaujant ieškovės D. A. atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei, atsakovės draudimo įmonės „If P&C Insurance AS“ atstovei Aušrai Kunčiuvienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovei draudimo įmonei „If P&C Insurance AS“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 1 567,49 Eur neišmokėtą draudimo išmokos dalį, 170 Eur transporto priemonės vertinimo išlaidų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu atstovė paaiškino, kad atsakovei kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką ieškovei dėl draudiminio įvykio – eismo įvykio metu sugadinto ieškovės automobilio. Ieškovės vertinimu, jai draudikas privalėjo išmokėti 7 253 Eur draudimo išmoką, tačiau išmokėjo 5 685,51 Eur. Draudimo išmoka išmokėta mažesnė, kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės transporto priemonės vertės po apgadinimo. Būtent ieškovės užsakymu atliktas transporto priemonės vertinimas yra teisingas ir atitinka teisės aktų reikalavimus (buvo taikoma instrukcijoje nurodyta formulė). Draudiko atliktas vertinimas neatitinka šių reikalavimų, todėl juo negali būti remiamasi, nustatant likutinę transporto priemonės vertę, o tuo pačiu ir draudiminio įvykio metu padarytą žalą. Aplinkybę, jog būtent ieškovės atlikto vertinimo metu likutinė transporto priemonės vertė buvo nustatyta teisingai, patvirtina ir tai, jog apgadinta transporto priemonė buvo parduota už 3 000 Eur, t.y. sumą artimą vertintojo nustatytai (3 107 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu atstovė paaiškino, kad žalos administravimo metu buvo nustatyta didesnė ieškovės apgadintos transporto priemonės likutinė vertė nei nurodo ieškovė. Nors apskaičiuojant šią vertę nebuvo taikoma vertinimo instrukcijoje nurodyta formulė, tačiau draudikas ir neprivalėjo jos besąlygiškai taikyti. Kadangi draudiminio įvykio metu padarytą žalą jis privalo nustatinėti, remdamasis ne vien nurodyta instrukcija, bet ir realia situacija rinkoje, kad nuostoliai būtų nustatyti teisingai. Nagrinėjamu atveju draudiko užsakymu atlikto vertinimo nustatytą ieškovės apgadintos transporto priemonės vertę (4 600 Eur), patvirtino ir aukciono rezultatai, iš kurių matyti, kad apgadintą transporto priemonę buvo galima parduoti už 5 135,49 Eur. Todėl draudikas mano, jog būtent jis, o ne ieškovė teisingai nustatė likutinę apgadintos transporto priemonės vertę, o tuo pačiu ir draudiminio įvykio metu padarytą žalą, ir mokėti didesnę draudimo išmoką jis neprivalo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2016-01-14 kelyje Smilgiai-Pakruojis eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovei priklausiusi transporto priemonė VW Passat (v.n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė buvo atsakovės apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2016-01-15 ieškovės užsakymu turto vertintojas M. L. atliko ieškovės transporto priemonės vertinimą ir nustatė, kad transporto priemonės likutinė vertė po apgadinimų yra 3 107 Eur. 2016-02-26 atsakovės užsakymu UAB „Smart claims“ atliko ieškovės transporto priemonės vertinimą ir nustatė, kad transporto priemonės likutinė vertė yra 4 600 Eur. 2016-02-08 atsakovė išmokėjo ieškovei 5 685,51 Eur draudimo išmoką kaip nuostolių dėl nurodyto eismo įvykio atlyginimą (b.l. 7-111).
Taigi tarp bylos šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja draudimo (tame tarpe ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo) teisės aktai.
Įstatyme nustatytos draudiko pareigos, įvykus draudiminiam įvykiui - jį ištirti, teisingai nustatyti įvykiu padarytos žalos dydį ir išmokėti jį atitinkančią draudimo išmoką (CK 6.987 str., LR draudimo įstatymo 98 str., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15, 19 str.). T.p. nustatyta, kad ginčai tarp draudiko ir nukentėjusio trečiojo asmens (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo atveju) sprendžiami teismo tvarka (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 14 d.).
Byloje kilo ginčas dėl nurodytu draudiminiu įvykiu (2016-01-14 eismo įvykiu) padarytos žalos ieškovei dydžio. Šalys sutinka, kad, nustatant šią žalą, o konkrečiai – nuostolius dėl ieškovės transporto priemonės apgadinimo (kam esminę reikšmę turi likutinė transporto priemonės vertė po apgadinimo) – turi būti vadovaujamasi LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Šiuo įsakymu patvirtinta „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija“ (toliau – Instrukcija) nustato kelių transporto priemonių vertinimo metodų ir duomenų parinkimo bei taikymo reikalavimus, jos reikalavimai yra privalomi transporto priemonių vertintojams (Instrukcijos 1, 2 p.).
Išanalizavus šalių pateiktas ieškovės transporto priemonės vertinimo ataskaitas, matyti, kad nustatytą skirtingą transporto priemonės likutinę vertę (kas, kaip minėta, nusako ir apskaičiuojamų nuostolių dėl draudiminio įvykio dydį) iš esmės lėmė skirtingas vienos iš transporto priemonės dalių - kėbulo - įvertinimas. Kaip matyti, ieškovės užsakymu 2016-01-15 turto vertintojo M. L. atliktame vertinime ieškovės automobilio apgadinto kėbulo vertė apskaičiuojama, vertę nustatant pagal Instrukcijos 72 p. pateiktą formulę – gauta procentinė dalis nuo automobilio nustatytos vertės 13 proc. (50 proc. (kėbulo procentinė išraiška) x 26 proc. (neapgadintų kėbulo dalių procentinių išraiškų suma) / 100) (b.l. 39). Gi draudiko užsakymu 2016-02-26 UAB „Smart claims“ atliktame vertinime ieškovės automobilio apgadinto kėbulo vertė apskaičiuojama, vertę nustatant, netaikant Instrukcijos 72 p. pateiktos formulės, o kitu Instrukcijoje nenumatytu būdu - iš Instrukcijos 5 lentelėje nurodytos kėbulo procentinės reikšmės (50 proc.) atimant apgadintų kėbulo dalių Instrukcijos 6 lentelėje nurodytas procentines reikšmes (18,50 proc.). Tokiu būdu gaunama visiškai kitokia procentinė dalis nuo automobilio nustatytos vertės - 31,50 proc. (b.l. 76). Būtent dėl tokio skirtingo skaičiavimo iš esmės ir buvo nustatytos skirtingos automobilio likutinės vertės (atitinkamai 3 107 Eur ir 4 600 Eur), kadangi nustatant bei taikant kitus Instrukcijoje numatytus koeficientus bei vertes, esminių skirtumų vertinimo ataskaitose nėra (net ir tarp tų, kuriuos vertintojas parenka savo nuožiūra (pvz. populiarumo, rizikos dėl neįvertintų gedimų bei pakitimų rinkoje koeficientai ir kt.)).
Minėta, kad Instrukcijos reikalavimai yra privalomi transporto priemonių vertintojams. Tačiau UAB „Smart claims“, atlikdamas vertinimą, laikėsi ne visų reikalavimų, o būtent netaikė minėtos formulės (Instrukcijos 72 p.), kurią, teismo vertinimu, pagal Instrukciją privalėjo taikyti, apskaičiuodamas kėbulo likutinę vertę. Ši vertė buvo apskaičiuota Instrukcijoje nenumatytu būdu (netaikant Instrukcijos 72 p. nurodytos formulės), nors pritaikant Instrukcijos 5, 6 lentelėse numatytas reikšmes. Ši aplinkybė (kai vienu aspektu Instrukcijos reikalavimai taikomi (Instrukcijos 5, 6 lentelės), o kitu ne (Instrukcijos 72 p. nurodyta formulė)) teismui kelia abejonių šio vertinimo objektyvumu bei teisingumu. Kadangi, kaip minėta, ieškovės užsakymu 2016-01-15 turto vertintojo M. L. atliktame vertinime visų Instrukcijos reikalavimų buvo laikomasi, teismas sprendžia, jog abejoti šio vertinimo teisingumu pagrindo nėra. Todėl būtent šiuo vertinimu teismas remiasi ir priimdamas sprendimą šalių ginče.
Pažymėtina, kad 2016-01-15 vertintojo M. L. nustatytą likutinę apgadintos transporto priemonės vertę patvirtina ir automobilio perleidimo sutartis (b.l. 134), kurioje nurodyta kaina yra artima vertintojo nustatytai likutinei vertei (atitinkamai - 3 000 Eur ir 3 107 Eur). Gi draudiko pateikti duomenys (b.l. 119) apie aukcione siūlytas kainas už ieškovės automobilį dėl šių kainų nustatymo būdo (aukcionas), teismo vertinimu, nevisiškai parodo tikrąją automobilio vertę. Be to ir pats draudikas, nurodydamas automobilio likutinę vertę, remiasi ne aukciono rezultatais, o vertinimo ataskaita. Kiti ieškovės argumentai apie negalimumą remtis atsakovės užsakymu atliktu vertinimu, nustačius, kad atsakovės pateikta vertinimo išvada negali būti remiamasi dėl Instrukcijos reikalavimų nesilaikymo, o ieškovės pateiktą vertinimą pripažinus teisingu, nebeturi teisinės reikšmės.
Pripažinus, jog ieškovei nebuvo išmokėta visa priklausanti draudimo išmoka, neišmokėta dalis - 1 567,49 Eur (10 360 Eur (ieškovės transporto priemonės vertė iki apgadinimo) – 3 107 Eur (automobilio likutinė vertė po apgadinimo) - 5 685,51 Eur (draudiko išmokėta draudimo išmoka)) – priteisiama (CK 6.213 str. 1 d., 6.987 str., LR draudimo įstatymo 98 str., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15, 19 str.). Pagal ieškovės reikalavimą jai priteisiamos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1 567,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).
Byloje valstybė patyrė 4,5 Eur bylinėjimosi išlaidų procesinių dokumentų įteikimui, turėjo būti sumokėtas 47 Eur žyminis mokestis. Ieškovė patyrė 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Už transporto priemonės vertinimo ataskaitą ieškovė sumokėjo 170 Eur. Šia ataskaita buvo grindžiami ieškovės reikalavimai, iš esmės remdamasis ja, sprendimą byloje priėmė ir teismas. Todėl, teismo vertinimu, teisinga, sąžininga ir protinga, šias ieškovės turėtas išlaidas pripažinti bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 1, 9 p.). Ieškinį patenkinus visiškai, visas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti atsakovė (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovei D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės draudimo įmonės ,,IF P&C Insurance AS“, įmonės kodas 10100168, veikiančios per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą, filialo kodas 302279548, 1 567,49 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 49 centus) draudimo išmoką, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 567,49 Eur sumos nuo 2016 m. gruodžio 2 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės draudimo įmonės ,,IF P&C Insurance AS“, įmonės kodas 10100168, veikiančios per ,,IF P&C Insurance AS“ filialą, filialo kodas 302279548, 51,50 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.