- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- A15.-5018-1078/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04216-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K.
suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Volynskaja obl., Ukraina, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2019 m. rugsėjo 27 d. 16.35 val. Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,06 promilės neblaivumas, vairavo transporto priemonę Hyundai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat transporto priemonei nustatyta tvarka nėra atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais M. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdžio metu M. K. nurodė, kad kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažįsta, paaiškino, kad prieš vairuodamas automobilį buvo išgėręs degtinės ir alaus, teisės vairuoti automobilio jis neturi. Kadangi jis nori įsidarbinti, todėl nusprendė apžiūrėti objektą, kuriame reikėtų dirbti. Automobilio raktelius jam davė kažkas iš kartu gyvenančių asmenų, kurie jau dirba Bendrovėje, kurioje jis ketino įsidarbinti. Dėl padaryto nusižengimo gailisi.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. M. nurodė, kad jo vadovaujamai bendrovei priklauso automobilis, kuriuo buvo padaryti administraciniai nusižengimai. Apie tai, kad neblaivus M. K. paims automobilį ir jį vairuos, jam nebuvo žinoma. Kas neblaiviam M. K. davė bendrovei priklausančio automobilio raktelius, jam išsiaiškinti nepavyko.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, be kita ko, kyla už transporto priemonių, kurios be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, be kita ko, kyla už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, padarytą neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmens.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus posėdžio metu, administracinio nusižengimo protokolą, kuriame užfiksuotos esminės faktinės aplinkybės (2 b. l.), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis (3-4 b. l.), alkoholio matuoklio Draeger Alcotest 7510 rodmenis (5, 6 b. l.), Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybinį pranešimą (7 b. l.), Vilniaus apskrities VPK KP NVRS tyrėjų Artūro Blaževičiaus ir Aleksandro Stalčinskio tarnybinius pranešimus (8, 9 b. l.), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, sprendžia, kad M. K. pažeidė KET 14, 226 punktų reikalavimus, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,06 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, jo vairuotai transporto priemonei neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 4 dalį.
M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs abu nusižengimus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį (M. K. padarė vieną iš grubiausių administracinių nusižengimų – būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairavo automobilį, tuo keldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei visam eismo saugumui), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinama M. K. asmenybė – duomenų apie administracines nuobaudas nėra, yra jauno amžiaus, savo padarytus nusižengimus vertina kritiškai. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus M. K. ANK 415 straipsnio 2 dalies, 424 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas.
Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnyje reglamentuotas turto konfiskavimas. Šio straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamoje byloje M. K. vairuota transporto priemonė Hyundai, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka įstatyme numatytą nusižengimo priemonės sąvoką. Taip pat ANK 424 straipsnio 4 dalis patenka į sąrašą administracinių nusižengimų, išvardintų ANK 29 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas. Tačiau ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas konfiskuojamas tik tada, jei 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamoje byloje VĮ Regitra pažymos duomenimis nustatyta, kad minėta transporto priemonė, kurią vairavo M. K., nuosavybės teise priklauso UAB “ (duomenys neskelbtini) ”. Teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. M. nurodė, kad jam nebuvo žinoma, kad Bendrovei priklausantį automobilį vairuos bendrovėje net nedirbantis asmuo, kuriam automobilio raktelius perduos kiti asmenys. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog transporto priemonės savininkas, perleisdamas turtą pažeidėjui, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, todėl ši administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju netaikytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 eurų dydžio baudą.
M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 1100 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu paskirtas baudas subendrinti ir skirti M. K. galutinę 1100 eurų (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19106196827.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.