Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarčių vykdymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ atliktus lizingo sutarties Nr. LT080347 ir lizingo sutarties Nr. LT081652 nutraukimus neteisėtais, įpareigojant atsakovę atnaujinti lizingo sutarčių galiojimą. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - palikti ieškovę turto, nurodyto prašymo 3.1 ir 3.2 punktuose saugotoja, leidžiant naudotis turtu lizingo sutartyse numatytomis sąlygomis bei uždrausti atsakovei bet kokiu būdu perleisti turtą: pastatą-prekybos centrą, kiemo statinius (kiemo aikštelę), esančius (duomenys neskelbtini), 58346/104396 dalį pastato - įstaigos bei 3/5 kiemo statinių (aikštelę b1-b5), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovė 2018 m. gegužės 3 d. vienašališkai atsiėmė nekilnojamąjį turtą, o realizavus ar perleidus turtą, už kurį ieškovė yra sumokėjusi nemažą dalį lizingo įmokų, ieškovė negalėtų jo atgauti. Be to, ieškovė negali turto subnuomoti ir gauti pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, jog 2018 m. birželio 28 d. pranešimu informavo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą apie teisme nagrinėjamą ginčą. Remiantis suformuotu įrašu apie ginčą teisme nebus galimas ginčo turto perleidimo sandoris, todėl teismo manymu, ginčo turto areštas, paliekant turtą saugoti ieškovei, kai turtą atsakovė yra atsiėmusi, šiuo atveju būtų perteklinis ir neekonomiškas teisinis veiksmas. Kadangi ieškinio reikalavimą šiuo atveju užtikrina VĮ Registrų centro padarytas įrašas apie ginčą teisme dėl daiktinių teisių į lizinguojamą turtą, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį kaip nepagrįstą bei priimti naują nutartį - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Įrašo apie vykstantį ginčą viešajame registre padarymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 6 dalį nereiškia draudimo perleisti ginčo turtą; įrašas netapatus laikinajai apsaugos priemonei, numatytai CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neužtikrina, kad turtas nebus perleidžiamas. Teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo perteklinis.

Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog ieškovės prašymas palikti ją turto saugotoja yra nepagrįstas, nes: 1) ieškovė nebėra turto valdytoja, todėl prašymas palikti turtą saugoti ieškovei objektyviai negali būti patenkintas; 2) ieškovė galėtų būti tik paskirta turto saugotoja įpareigojant atsakovę perduoti turtą ieškovei saugoti, tačiau toks prašymas byloje nėra pareikštas; 3) ieškovės paskyrimas turto saugotoja pažeistų byloje nedalyvaujančių asmenų teises (paskyrus ieškovę turto saugotoja, turėtų pasibaigti šiuo metu tarp atsakovės ir UAB „Lazertronas“ bei AB „Swedbank“, susiklostę nuomos teisiniai santykiai, ir pastarieji asmenys negalėtų sudaryti naujų subnuomos sutarčių su ieškove, nes ieškovės ir atsakovės nesieja nuomos (lizingo) teisiniai santykiai); 4) ieškovės paskyrimas turto saugotoja būtų neproporcinga ir perteklinė laikinoji apsaugos priemonė (ieškovė siekia ne užtikrinti būsimo teismo sprendimo tinkamą įgyvendinimą, o gauti pajamas iš atsakovui priklausančio turto; tokių tikslų įgyvendinimui negali būti pasitelktas laikinųjų apsaugos priemonių institutas); 5) ieškovės paskyrimas turto saugotoja nesuteiktų ieškovei teisės valdyti ir naudoti turtą verslo tikslais bei teisės gauti pajamas iš turto; 6) sutarčių galiojimo metu ieškovė netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti turtą, todėl negali būti skiriama turto saugotoja po sutarčių nutraukimo (atsakovė ne kartą gavo įvairių institucijų raštus, kuriuose nurodoma, jog turtas nėra tinkamai prižiūrimas; pagal tikslinę paskirtį yra naudojama (subnuomojama) gerokai mažiau nei pusė turto ploto, o likusi jo dalis yra nenaudojama ir neprižiūrima); 7) naudojamos dalies generuojamos pajamos nėra pakankamos įsipareigojimams pagal sutartis vykdyti, todėl tolimesnis sutarčių tęsimas ir leidimas naudotis turtu didintų ieškovės įsiskolinimą; taikant prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nebūtų įpareigojama iš turto subnuomos gaunamas pajamas nukreipti būtent atsiskaitymui su atsakove. Atsakovė pažymėjo, kad sutarčių termino pabaigoje ieškovė įsipareigojo sumokėti itin reikšmingas sumas, atsakovės įsitikinimu, ji neturės finansinių galimybių jas sumokėti. Pasak atsakovės, ieškovė siekia ne apginti savo realiai pažeistas teises, o pasinaudodama laikinųjų apsaugos priemonių institutu gauti galimybę neatlygintinai naudotis atsakovei priklausančiu turtu ir gauti pajamas iš jo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus įrodymus, t. y. 2018 m. liepos 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus dėl ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini); taip pat 2015 m. balandžio 4 d. Nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Lazertronas“ dėl patalpų, esančių Šiauliuose; 2018 m. sausio 31 d. Papildomą susitarimą Dėl 2009-04-10 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties sąlygų pakeitimo, sudarytą su AB „Swedbank“. Atsakovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo papildomus įrodymus, t. y. 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. gegužės 7 d. antstolių Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, 2018 m. gegužės 24 d. Nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Lazertronas“, 2018 m. gegužės 21 d. Nuomos sutartį, sudarytą su AB „Swedbank“, Šiaulių miesto administracijos raštus dėl pastato bei aplinkos priežiūros, Įmokų grafikus pagal ginčo sutartis.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju šalys pridėdamos papildomus dokumentus, nenurodė (neišskyrė) motyvų dėl pateiktų įrodymų prijungimo būtinybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pateiktuose Nekilnojamojo turto išrašuose atsispindi aktuali informacija apie registre padarytus įrašus, kuriais buvo grindžiama skundžiama nutartis bei atskirasis skundas, į tai, kad iki ieškinio (prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių) pateikimo sudarytas sutartis ieškovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui (juolab, kaip teigia nurodė aplinkybes dėl pajamų iš subnuomojamų patalpų, gavimo), taip pat į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas neinformavus atsakovės ir ji neturėjo galimybės pasisakyti dėl prašymo pagrįstumo, į tai, kad dokumentai šalims išsiųsti su procesiniais dokumentais (atskiruoju skundu bei atsiliepimu) ir jų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, paminėti šalių papildomi įrodymai, išskyrus ieškovės pateiktas Nuomos sutartis (susitarimus), priimami ir vertinami.

Dėl atskirojo skundo esmės

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl preliminaraus ieškinio vertinimo, todėl spręstina, kad dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo abejonių nekilo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, ji prašė taikyti draudimą perleisti turtą, t. y. CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, o ne turto areštą.Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė prašė palikti ieškovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 3.1 ir 3.2 p. aptariamo turto saugotoju leidžiant naudoti turtą lizingo sutartyje Nr. LT080347 ir lizingo sutartyje Nr. LT081652 numatytomis sąlygomis bei uždrausti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ bet kokiu būdu perleisti ieškovės nurodytą turtą. Taigi, šioje formuluotėje nėra jokių užuominų apie įrašo viešame registre padarymą, o klausimai dėl apribojimų masto (teisės disponuoti, valdyti ar naudotis daiktu), turto saugojimo, sprendžiami būtent turto arešto atveju. Ginčo turto saugotojo skyrimo – kaip savarankiškos laikinosios apsaugos priemonės – įstatymas nenumato. Iš prašymo turinio akivaizdu, kad ieškovė siekė draudimo perleisti ieškovės nurodytą turtą; be to prašė taikyti ir savarankišką laikinąją apsaugos priemonę – leisti naudoti turtą lizingo sutartyje Nr. LT080347 ir lizingo sutartyje Nr. LT081652 numatytomis sąlygomis.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė padaręs išvadą, kad ieškinio reikalavimą šiuo atveju užtikrina VĮ Registrų centro padarytas įrašas apie ginčą teisme dėl daiktinių teisių į lizinguojamą turtą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia apeliantės ginčijama teismo išvada. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre yra registruojami įvairaus pobūdžio, o ne tik teisių apribojimus nustatantys, faktai. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį, nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad juose 2018 m. birželio 28 d. teismo pranešimo Nr. e2-25436-595/2018 pagrindu 2018 m. liepos 3 d. padaryti įrašai, jog teisme yra iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu. Nėra abejonės, jog toks įrašas reiškia informacijos paviešinimą apie teisme nagrinėjamą ginčą, susijusį su šiuo nekilnojamuoju daiktu, bet ne taikomus tam tikrus teisių į šį daiktą apribojimus. Dėl to, kad civilinės bylos iškėlimo fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra informacinio pobūdžio ir neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių funkcijų, yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-433-186/2017. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad remiantis suformuotu įrašu apie ginčą teisme nebus galimas ginčo turto perleidimo sandoris, ir dėl to turto areštas būtų perteklinis ir neekonomiškas.Apeliantė taip pat teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės prašymo dalies palikti ieškovę ginčo turto saugotoja ir su šiuo prašymų susijusių motyvų (įskaitant dėl ieškovės nuostolių negaunant pajamų iš ginčo turto subnuomos).Visų pirma, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai prašymo dėl turto saugotojo skyrimo nelaikė savarankiška laikinąja apsaugos priemone. Kita vertus, atskirojo skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės tikslas ne išsaugoti atitinkamas turto savybes, vertę ar pan.; ji siekia naudotis turtu lizingo sutartyse nustatytomis sąlygomis, t. y. ginčo sutarčių galiojimo bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių, tarp jų ir konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).Nagrinėjamoje situacijoje, Lizingo sutartys jau yra nutrauktos; aplinkybes, kad turtu ieškovė nebesinaudoja, patvirtina atsakovės su atsiliepimu pateiktos jos su ginčo turto nuomininkais 2018 m. gegužės 21 d. bei 2018 m. gegužės 24 d. sudarytos Nuomos sutartys. Taigi, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali užtikrinti esamos padėties išsaugojimo. Dėl tų pačių aplinkybių (atsakovei perėmus turtą bei sudarius naujas turto nuomos sutartis), netikslinga leisti ieškovei naudoti turtą Lizingo sutartyse nurodytomis sąlygomis. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti taikomas siekiant gauti pajamas iš atsakovui priklausančio turto nuomos. Atsakovė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad taikant prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nebūtų įpareigojama iš turto subnuomos gaunamas pajamas nukreipti būtent atsiskaitymui su atsakove, todėl leidimas ieškovei naudoti patalpas lizingo sutartyse nurodytomis sąlygomis, neatitiktų ekonomiškumo principo.Nors, pirmosios instancijos teismas dėl prašymo leisti ieškovei naudoti turtą Lizingo sutartyse nurodytomis sąlygomis iš esmės nepasisakė, ši prašymo dalis netenkinta pagrįstai. Atskirojo skundo argumentais šios nutarties dalies naikinti ar keisti nėra pagrindo.Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustačius, kad pranešimas nekilnojamojo turto registrui apie nagrinėjamą bylą neužkerta galimybės perleisti turtą, kas galimai patenkinus ieškinį, apsunkintų ar padarytų neįmanomą ieškovės reikalavimų įvykdymą, yra pagrindas taikyti draudimą atsakovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo perleisti ginčo turtą. Nors apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ieškovės prašymo traktuoti kaip prašymo dėl įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo padarymo, atsižveldamas į atskirojo skundo argumentus, į tai kad ši laikinoji apsaugos priemonė yra mažiau ribojanti, nei turto areštas, taip pat į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė iš esmės nurodė nesutikimo motyvus, susijusius tik su turto perdavimo saugoti ieškovei bei leidimu naudoti turtą, atskirąjį skundą tenkina iš dalies, skundžiamos nutarties dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas uždrausti atsakovei bet kokiu būdu perleisti turtą, naikintina ir ši prašymo dalis tenkinama iš dalies, darytinas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į pastatą-prekybos centrą, kiemo statinius (kiemo aikštelę), esančius (duomenys neskelbtini), 58346/104396 dalį pastato - įstaigos bei 3/5 kiemo statinių (aikštelę b1-b5), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo (CPK 145 straispnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 338 straipsnis).Atsakovei išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta galimybės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575) prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - draudimą atsakovei bet kokiu būdu perleisti turtą, ir klausimą išspręsti iš esmės – šią ieškovės prašymo dalį tenkinti iš dalies, padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į pastatą-prekybos centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (kiemo aikštelę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat į 58346/104396 dalį pastato – įstaigos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 3/5 kiemo statinių (aikštelę b1-b5) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ (j. a. k. 111568069), perleidimo draudimo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui, bei šalims.