- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-292-813/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40124-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- I. A.
- Civilinis ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2022 m. spalio 11 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; pagal 284 straipsnį (2023 m. sausio 27 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, I. A. paskirtos bausmės subendrintos visiškai sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, I. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam pareigas: tęsti darbą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: jam iš I. A. priteista 118 Eur turtinei ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, priteisiant vaistų įsigijimo išlaidas ir sugadintą džemperį, atmestas, o dalyje dėl piniginės su banko kortelėmis ir pinigais bei patirtų išlaidų naujiems dokumentams gauti – paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. I. A. nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 11 d. apie 14 val. 20 min. viešoje vietoje – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K.“ klientų aptarnavimo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, darbuotojų ir kitų asmenų akivaizdoje, kas pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, nukentėjusiajam A. S. papurškė dujų į veidą, po to sugriebęs jį už megztinio nuvertė nuo kėdės ant grindų ir jį tempė, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei A. S. sukėlė fizinį skausmą.
2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2023 m. sausio 27 d. apie 20 val. 16 min. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, kas pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, vairuodamas automobilį „Infinity“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staiga, iš antrosios eismo juostos persirikiavo į trečiąją eismo juostą, sustojo priešais automobilį „Toyota Prius+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą nukentėjusiojo J. Š., ir iš jo išlipęs, dešinės rankos kumščiu išdaužė automobilio „Toyota Prius+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kurio stiklai duždami subraižė nukentėjusiajam J. Š. veidą, padarydami pjautines žaizdeles kairiame skruoste ir dešinėje plaštakoje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei nukentėjusiajam J. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
3. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog I. A. padarė BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir kad atsižvelgus tiek į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiek į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad konflikto metu buvo sulaužyti nukentėjusiojo 115 eurų vertės akiniai, todėl jam priteistina sulaužytų akinių atkūrimo vertė. Dėl I. A. tyčinių neteisėtų veiksmų, tai yra įžūlaus elgesio, pasireiškusio dujų panaudojimu nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, sugriebimu už megztinio ir nuvertimu nuo kėdės bei tempimu viešoje vietoje, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusysis buvo užpultas be jokios pagrįstos priežasties, buvo panaudotas neadekvatus atsakas į kilusį konfliktą – purškiamos dujos į veidą (akis). Tai rodo, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam A. S. fizinis skausmas sukeltas viešoje vietoje, į aktualią teismų praktiką, iš I. A. priteista nukentėjusiajam 800 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Nuteistasis I. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam A. S. priteista 118 eurų turtinės bei 800 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir civilinį ieškinį atmesti.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas civiliniam ieškovui (nukentėjusiajam) priteisė 800 eurų dydžio neturtinę žalą, t. y. didesnę, nei vidurkis priteisiamas teismų praktikoje, nors jam nebuvo sutrikdyta sveikata ir sukeltas koks nors ryškus fizinis skausmas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistai yra konstatavę, kad nuteistojo priešingi teisei veiksmai nesukėlė nukentėjusiajam jokios žalos sveikatai ir visi išsakyti nusiskundimai, atlikti tyrimai ir paskirtas medikamentinis bei reabilitacinis gydymas yra susiję su lėtinėmis, jau seniau diagnozuotomis ligomis. Šių ligų paūmėjimas negali būti pagrindas sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Be to, iš karto po įvykio pats nukentėjusysis, gavęs šaukimą atvykti į apklausą, pareigūnams nurodė, kad pretenzijų nebeturi ir į apklausą neatvyks, o tai reiškia, kad nukentėjusysis, jei ir patyrė kokių nors nepatogumų, tai jie buvo itin trumpalaikio pobūdžio, todėl teismui nebuvo pagrindo priteisti nukentėjusiajam neturtinę žalą.
4.2. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnis) ar viešosios tvarkos pažeidimo atveju (BK 284 straipsnis), teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas apie 145 - 1500 eurų. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. S. patyrė trumpalaikio pobūdžio nepatogumus, kurie galėjo būti įvertinti nebent tik minimaliai - 145 eurais.
4.3. Byloje esantys liudytojų parodymai, t. y. įvykį mačiusių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiškinimai patvirtina, jog nukentėjusysis A. S. elgėsi patalpose įžūliai, rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius nuteistojo motinos D. M. atžvilgiu, dėl ko ir įvyko konfliktas. Dėl šių veiksmų jis nubaustas administracine tvarka. Pats nukentėjusysis, anot nuteistojo, išprovokavo konfliktą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, taikymo. Nuteistojo įsitikinimu, akivaizdu, kad nebūtų padaryta žalos nukentėjusiajam, jei šis būtų deramai elgęsis, neįžeidinėjęs „M. K.“ patalpose esančių žmonių, neužgauliojęs jo motinos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, visiškai į šią materialiosios teisės normą bei provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus neatsižvelgė, nors šiuo aspektu buvo pagrindas netenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio arba ieškinį sumažinti iki minimumo, kiek numatyta teismų praktikoje - 145 eurų.
4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 118 eurų turtinės žalos už sulaužytus akinius, jei nukentėjusysis apklausų metu pats paaiškino, kad buvo subraižyti tik jo akinių stiklai, tačiau jau vėliau šie akiniai dėkle stebuklingu būdu sulūžo. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi neaiškia 2022 m. lapkričio 25 d. UAB „O. B.“ pažyma, kurioje nurodoma, kad nukentėjusysis 2021 m. vasario mėnesį korekcinius akinius įsigijo būtent iš minėtos bendrovės už 115,00 eurų. Kadangi akiniai sugadinti nepataisomai, rėmelis sulankstytas, lęšiai subraižyti, reikia gaminti naujus akinius, kurių kaina būtų nuo 118 eurų. Tačiau nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas nėra pateikęs jokių akinių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, todėl nėra aišku, ar akiniai buvo įsigyti iš UAB „O. B.“, taip pat nėra aiški tiksli akinių įsigijimo vertė. Teismo posėdyje nukentėjusysis vieną kartą aiškino, kad akinius visgi nusipirko, kitą kartą jau aiškino, kad akinių nepirko. Nuteistojo nuomone, nukentėjusysis bando pasipinigauti jo sąskaita iš savo provokatyvių ir neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Donatas Jačiauskas atsiliepimu prašo nuteistojo I. A. apeliacinį skundą atmesti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad byloje esantys faktiniai duomenys pagrindė 118 Eur dydžio faktines nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) išlaidas, patirtas dėl nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu, t. y. sulaužytų akinių atkūrimo vertę, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinis ieškinys patenkintas pagrįstai ir pagrindo šioje dalyje nuosprendį naikinti nėra.
5.2. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl nuteistojo I. A. tyčinių neteisėtų veiksmų (įžūlaus elgesio, pasireiškusio dujų panaudojimu nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, sugriebimu už megztinio ir nuvertimu nuo kėdės bei tempimu viešoje vietoje) nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Atsižvelgus į tai bei aplinkybes, kad konfliktas tęsėsi neilgą laiką, padaryta turtinė žala yra nedidelė, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra tinkamas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams ir išgyvenimams), atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.
6. Nukentėjusysis A. S. atsiliepime į nuteistojo I. A. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
6.1. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl nuteistojo ciniškų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas teisėtai priteisė civiliniam ieškovui (nukentėjusiajam) 118 Eur turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6.2. Nukentėjusysis nurodo, kad jis buvo užpultas viešoje vietoje, pažemintas aplinkinių akivaizdoje, patyrė psichologinę traumą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Turėjo vartoti raminančius ir skausmą malšinančius vaistus. Dėl patirto streso sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo gyvenimo kokybė (nepatogu prieš aplinkinius žmones), atsirado neužtikrintumas. Blogai jaučiasi iki šiol, blogai miega, negali susikaupti, kankina nerimas ir baimės. Nuteistasis jo neatsiprašė, neužjautė. Esant tokioms aplinkybėms, I. A. privalo atlyginti neturtinę žalą.
6.3. Esant bejėgiškos būklės, viešoje vietoje buvo tempiamas grindimis, buvo sugadinti jo akiniai ir džemperis. Pasinaudojant patirta akies ir kvėpavimo takų trauma, buvo atimta jo rankinė, jis prarado pinigus ir korteles.
6.4. Nukentėjusysis tikina, kad neatliko jokių provokuojančių veiksmų, dėl kurių prieš jį galėtų būti panaudota fizinė jėga. Niekas iš aplinkinių dėl jo nesiskundė, jis nieko neįžeidinėjo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo I. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo I. A. kaltė ir padarytų nusikaltimų kvalifikavimas, paskirta bausmė, o nesutinkama tik su nukentėjusiajam A. S. priteista turtine ir neturtine žala. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl turtinės žalos
8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-50-1073/2019).
9. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė jo naudai iš I. A. priteisti 638,34 Eur turtinę žalą, kurią sudaro konflikto metu dingusi piniginė su banko kortelėmis ir pinigais (345 Eur), akinių, kurie buvo konflikto metu sulaužyti, kaina – 115 Eur, vaistai – 48,35 Eur, išlaidos naujiems dokumentams – 20 Eur, džemperis – 89,99 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad I. A. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl nukentėjusiojo piniginės su pinigais ir bankinėmis kortelėmis pagrobimo, kad nėra duomenų, jog įvykio metu buvo apgadintas džemperis, kad praėjus 8 mėnesiams po įvykio pirkti vaistai buvo skirti gydyti dėl nusikalstamos veikos patirtus sužalojimus, šiose dalyse civilinio ieškinio netenkino. Kadangi nukentėjusysis pateikė UAB „O. B.“ raštą, jog akiniai sugadinti nepataisomai ir naujų akinių gamybos kaina yra 118 Eur, pirmosios instancijos teismas šią sumą ir priteisė iš nuteistojo kaip nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Tačiau priteisdamas nurodytą sumą, teismas išsamiai neanalizavo byloje esančių įrodymų, kurie leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl to, kad nukentėjusiojo akiniai buvo sulaužyti būtent aptariamo įvykio metu ir kad būtent nuteistasis kaltas dėl jų sulaužymo.
10. Nukentėjusysis A. S. nurodė, kad akiniai nepataisomai buvo sulaužyti konflikto su nuteistuoju metu, tačiau kokiomis aplinkybėmis, nedetalizavo. Teisme aiškino, kad juos galimai buvo išsiėmęs iš dėkliuko, bet dar neužsidėjęs ir jie galėjo iškristi, kai buvo tempiamas. Tačiau byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad stovėdamas laukiamajame A. S. buvo be akinių. Tuo metu, kai sėdėjo ant kėdės prie aptarnaujančios darbuotojos stalo, taip pat konflikto su I. A. metu, kai I. A. jam purškė dujas į akis ir nuvertęs ant grindų tempė nukentėjusįjį, šis taip pat buvo be akinių, neturėjo jų ir rankose ar pasidėjęs prie stalo. Nukentėjusiojo rankose buvo tik mobilaus ryšio telefonas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad grįžęs iš tualeto, kur plovėsi akis, su greitosios medicinos pagalbos vairuotoju apžiūrėjo savo portfelį, kuris buvo padėtas netoli lauko durų. Be kitų daiktų pasigedo piniginės, akinių dėklo. Jo akinių, buvusių krepšyje, stiklai buvo subraižyti. Apie tai, kad būtų sulaužyta ir akinių kojelė, jis nieko neužsiminė, tačiau praėjus keturiems mėnesiams nuo įvykio jis policijos pareigūnams pateikė akinių rėmelius su sulūžusia kojele. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad nuteistasis nukentėjusiojo krepšio nelietė, pastarąjį į kitą vietą pernešė nuteistojo motina. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo akiniai buvo apgadinti ne konflikto su nuteistuoju I. A. metu, o esant kitoms aplinkybėms. Kadangi tarp I. A. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajam priklausančių akinių sugadinimo nėra priežastinio ryšio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė nukentėjusiajam 118 Eur turtinės žalos atlyginimui už sugadintus akinius. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos už akinių sugadinimą atlyginimo atmetamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl neturtinės žalos
11. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis anksčiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą nukentėjusiajam A. S., atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais ir priteisė nukentėjusiajam iš nuteistojo tinkamą neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį ir tai, kad jam nebuvo padarytas joks sveikatos sutrikdymas.
13. Akivaizdu, kad nukentėjusysis A. S. dėl tyčinių nusikalstamų nuteistojo I. A. veiksmų patyrė neigiamas pasekmes. Nors A. S. specialisto išvadose nekonstatuotas joks sveikatos sutrikdymas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Byloje esantys liudytojų parodymai ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad žodinio konflikto metu nuteistasis nukentėjusiajam iš labai arti tiesiai į akis papurškė dujų, sugriebęs jį už megztinio nuvertė nuo kėdės ant grindų ir tempė jį grindimis. Vaizdo įrašuose užfiksuoti garsūs nukentėjusiojo šauksmai, dejavimas, pagalbos prašymas. Tad akivaizdu, jog dėl tokių nuteistojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą ir šis skausmas nebuvo momentinis. Pastebėtina, kad naudojant ašarines dujas, laikinai sutrikdomos žmogaus organizmo funkcijos. Iš vaizdo įraše užfiksuotų A. S. riksmų, jog jis apako, matyti, kad kurį laiką buvo sutrikęs jo regėjimas. Tad neabejotina, jog jis, būdamas pensinio amžiaus, patyrė didelį stresą, šoką, pergyvenimus, nerimą dėl sveikatos būklės, liekamųjų prieš jį atliktų veiksmų pasekmių. Nukentėjusiajam buvo reikalinga medicininė pagalba. Po incidento atvykus į skubios pagalbos skyrių, apžiūrint oftalmologui, nustatyta, jog A. S. akių vokai paraudę, paburkę. Jam rekomenduota penkis, šešis kartus dienoje į abi akis lašinti dirbtines ašaras, dėti šaltus kompresus. Tad apeliacinio skundo argumentai, kuriais menkinamas nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas, yra nepagrįsti.
14. Fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas viešoje vietoje – UAB „K.“ klientų aptarnavimo centre tiek šios bendrovės darbuotojų, tiek klientų akivaizdoje. Akivaizdu, kad dėl dujų purškimo į akis, tempimo grindimis per klientų aptarnavimo salę nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas aplinkinių akivaizdoje, jautė gėdos jausmą. Patyrė nepatogumų, kadangi reikėjo vykti į gydymo įstaigą.
15. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis (800 eurų) yra adekvatus padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo kriterijus ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose.
16. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas arba išvis turėtų būti nepriteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, įvertinus nukentėjusiojo A. S. elgesio įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Visgi, pažymėtina, kad remiantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tik tuomet, kai paties nukentėjusio asmens veiksmai (veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai) padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad I. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų tai, jog nukentėjusiojo veiksmai kėlė kokią nors grėsmę I. A., jo mamai ar kitiems asmenims. A. S. nemandagus kalbėjimas, nepaklusimas I. A. reikalavimui atsiprašyti, nepateisina neadekvačios nuteistojo reakcijos, dujų purškimo nukentėjusiajam į akis, tempimo grindimis, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, pažemino jį aplinkinių akivaizdoje.
17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti atlygintinos neturtinės žalos, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl per didelės priteistos neturtinės žalos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo I. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 12 d. nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo I. A. priteista nukentėjusiajam A. S. 118 eurų turtinės žalos atlyginimui ir nuketėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos už sugadintus akinius atlyginimo atmesti.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.