Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1813-431/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-03
Bylos Nr.
2S-1813-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21252-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
UAB „Senamiesčio svečių namai“
Suinteresuotas asmuo
V. M.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1813-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21252-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo V. M..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Senamiesčio svečių namai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879, kol bus išspręstas skundas dėl antstolio 2013-05-31 patvarkymo teisėtumo. Nurodė, kad pripažinus antstolio 2013-05-31 patvarkymą neteisėtu, o per tą laikotarpį pradėjus akcijų realizavimo procesą, nenustačius jų kainos, būtų apsunkintas būsimos teismo nutarties įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-12 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879.

Teismas nustatė, jog antstolis vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012-03-15 vykdomąjį dokumentą – nutartį dėl hipoteka ir įkeitimu užtikrintos 3.089.567,64 Lt skolos, 9 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, išieškojimą nukreipiant į įkeistą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pagal CPK 558 str. 1 ir 2 d., išieškojimas laikomas pradėtu hipotekos teisėjui priėmus nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėjus skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-15 nutartis yra įsiteisėjusi ir pagal CPK 18 str. yra privaloma, ir turi būti vykdoma. Iš šių nuostatų seka, kad kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Taigi antstolis, siekdamas užtikrinti operatyvų teismo sprendimų vykdymą, pradėjo vykdymo veiksmus. Taigi teisinio pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus nėra. Teismas taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad šiuo metu yra paduotas skundas dėl 2013-05-31antstolio patvarkymo teisėtumo, savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-21 nutartį ir prašymą dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 sustabdymo išnagrinėti iš esmės: UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašymą tenkinti – stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą stabdyti vykdymo veiksmus tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kadangi: 1) ginčijamas antstolio patvarkymo, kuriuo UAB „Alovė“ akcijos, priklausančios UAB „Senamiesčio svečių namai“ perduodamos kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialas, teisėtumas; 2) vykdant ginčijamą patvarkymą skolininkui bus taikomos atitinkamos sankcijos ir galimai pradedamas vertybinių popierių realizavimo procesas; 3) pripažinus, jog antstolio patvarkymas nėra teisėtas ir patenkinus bendrovės skundą, o tuo tarpu jau pritaikius atitinkamas sankcijas bendrovei ir pradėjus bei užbaigus vertybinių popierių realizavimo procesą, kuris buvo pradėtas galimai neteisėto patvarkymo pagrindu, teismo sprendimas taptų beprasmis arba iš esmės pasunkėtų jo įvykdymas, būtų patirta papildomų nepagrįstų išlaidų, o bendrovė dar patirtų ir nuostolių, dėl tokio galimai neteisėto antstolio patvarkymo įvykdymo. Pirmos instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti reikalavimų, kurie bus patvirtinti galutiniu teismo sprendimu, patenkinimą, taip pat užkirsti žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės. Tai, jog antstolis vykdo jau įsiteisėjusią teismo nutartį, negali reikšti, kad jo veiksmai yra ir pagrįsti, kad jo priimti patvarkymai teisėti. Taip pat tai nėra pagrindas teismui atmesti prašymą dėl vykdymo veiksmų teisėtumo. Pirmos instancijos teismo vienintelis motyvas ir buvo tai, jog antstolis vykdo jau įsiteisėjusią teismo nutartį. Toks motyvas, pareiškėjo manymu, negali būti pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes pagal CPK 510 str. 3 d. teismas vykdymo veiksmus gali stabdyti, o spręsdamas stabdymo klausimą, teismas privalo vadovautis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo atmesti pareiškėjo skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, jog bankui yra įkeistas turtas – 1775 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų – jau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi buvo areštuotas ir perduotas kreditoriui. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turinti vykdomojo dokumento galią. Antstolis V. M. vykdydamas minėtą įsiteisėjusią nutartį, priėmė patvarkymą perduoti kreditoriui 1775 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Todėl, net ir pripažinus antstolio patvarkymą neteisėtu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsiteisėjusi nutartis turės būti vykdoma, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra jokios būtinybės. Priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, tai yra vykdymo sustabdymas, suvaržytų kreditoriaus – banko interesus, todėl būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir ekonomiškumo principai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB “Senamiesčio svečių namai” pateikė skundą dėl antstolio V. M. 2013-05-31 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 ir pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus. Vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012-03-15 išduotą vykdomąjį dokumentą – nutartį dėl įkeistų ir teismo areštuotų kilnojamųjų daiktų – 1775 vienetų paprastųjų vardinių akcijų perdavimo kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui. 2013-05-31 patvarkymu antstolis įpareigojo įkaito davėją UAB “Senamiesčio svečių namai” perduoti kreditoriui įkeitimo lakštu įkeistus ir teismo areštuotus vertybinius popierius – 1775 vienetus paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių emitentas – UAB “Alovė” (b.l. 3).

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo galimybę. Skunde pareiškėjas nurodė, jog hipotekos teisėjo nutartimi UAB „Alovė“ akcijos, kurios priklausė UAB „Senamiesčio svečių namai“, buvo perduotos kreditoriaus Danske Bank žinion, todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo 2013 m. gegužės 31 d. patvarkymu akcijas dar kartą perduoti kreditoriui. Akcijos yra nematerialus turtas, todėl jų perdavimas nėra įforminamas. Pareiškėjas nurodė, jog iš skundžiamo antstolio patvarkymo neaišku kaip ir kokiu būdu turėtų būti perduodami vertybiniai popieriai kreditoriui, jeigu jie teismo nutartimi buvo areštuoti ir jau perduoti kreditoriaus žinion. Be to, nenustačius akcijų rinkos vertės nėra galimybės pradėti vertybinių popierių realizavimą. Pareiškėjo teigimu, antstolio patvarkymas neaiškus, nedetalizuotas ir neįgyvendinamas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012-03-15 nutartis yra įsiteisėjusi, pareiškėjas skunde neginčija, kad UAB “Alovė” akcijos pagal minėtą nutartį turi būti perduotos kreditoriui, tačiau jokiais įrodymais nepagrindžia savo teiginio, jog akcijos jau yra faktiškai perduotos. Ta aplinkybė, jog pareiškėjui nėra aišku, kaip vykdyti antstolio patvarkymą, savaime nesudaro grėsmės pareiškėjo interesams, nes nedraudžia jam kreiptis į antstolį ir prašyti paaiškinti patvarkymo vykdymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš pareiškėjo skundo ir pateiktų įrodymų, negalima daryti išvados, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, jam būtų padaryta žala, ar galimai jam palankios teismo nutarties vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Skundžiamas ir prašomas stabdyti antstolio 2013-05-31 patvarkymas įpareigoja pareiškėją tiesiogiai vykdyti įsiteisėjusią hipotekos teisėjo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad pareiškėjo skundas tikėtinai nepagrindžia jame formuluojamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nustatė, jog teisinio pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė