Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2014-06-18 pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas – 2013-08-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., taikytas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai kiekvieną mėnesį po 20 valandų dirbti visuomenės labui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014-03-25),

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis 2013 metų vasarą, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje, pasinaudodamas K. D., bejėgiška būkle dėl mažametystės, žinodamas, jog ji yra jaunesnė nei keturiolikos metų amžiaus, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis glostė jos krūtinę, pilvą, lytinius organus, tarpą, esantį tarp lytinių organų ir kojos, kojas, tokiu būdu atliko mažametės K. D. tvirkinimo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė yra įrodyta jo paties parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, paaiškino, kad kuo yra įtariamas, suprato, pagal jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę jis kaltu prisipažįsta pilnai ir sutinka, jog jis atliko veiksmus savo sugyventinės V. I. dukros K. D., kuri 2013 m. vasarą buvo 9 metų amžiaus, atžvilgiu, kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą. Jam apie tai nesmagu kalbėti, nenori to detaliai pasakoti, tačiau viskas buvo taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Dėl savo tokių veiksmų jis gailisi. Pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesį priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą jam paskirtą bausmę - 4 mėnesius viešų darbų - yra atlikęs. Sutinka, kad procesas šioje byloje būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 92).

Nukentėjusioji K. D. liudytojo apklausos metu (2013-11-05) parodė, kad viskas vyko 2013 m. vasarą, kada tiksliai, ji neprisimena, bet žino, kad jau buvo pabaigusi antrą klasę, buvo vasaros atostogos, jau galėjo būti praėjęs vienas vasaros atostogų mėnuo, kai namuose buvo likusi ji, jos sesuo A. B., kuriai yra 6 metai, sesuo E., kuriai yra vieneri metai, brolis E., kuriam vasarą buvo 3 metai. Mama V. I. buvo išvažiavusi į kursus, o jos sugyventinis V. G. girtas miegojo namuose. V. G. namuose, kuriuose jie gyveno su broliu sesėmis ir mama, yra du kambariai. Ji pažaidė su sesėmis ir pavargo, todėl nuėjo pamiegoti. Miegoti ji atsigulė tame kambaryje, kuriame žaidė su sesėmis, o V. G. miegojo kitame kambaryje. Matė, kad V. G. miegojo apsirengęs marškinėliais, be rankovių, ir šortais. Tuo metu buvo maždaug 14 valanda. Miegoti ji atsigulė su drabužiais, t.y. su apatiniais drabužiais, geltonos spalvos megztuku ir rožinės spalvos ilgomis sportinėmis kelnėmis. Per miegus ji pajuto, kad ją kažkas neša, tačiau nesuprato, kas vyksta, neprabudo. Kai prabudo, ji gulėjo kitame kambaryje esančioje lovoje, t.y. toje, kurioje tuomet, kai ji žaidė su sesėmis, miegojo V. G.. Ji buvo su visais drabužiais, su kuriais buvo atsigulusi pamiegoti, t.y. su apatiniais, geltonos spalvos megztiniu ir rožinės spalvos ilgomis sportinėmis kelnėmis. Kai ji gulėjo V. G. lovoje, per miegus juto, kad kažkas pakėlė jos megztinį ir marškinėlius, kuriuos buvo apsirengusi, ir „grabaliojo“ jai pilvą. Tačiau ji atsimerkusi nebuvo ir nematė, kas jai „grabaliojo“ pilvą. Taip pat juto, kad jai kažkas pakėlė sportinių kelnių klešnes, kaip ji vadina „kiškas“, ir „grabaliojo“ jos kojas iki kelių ir aukščiau, iki pat kojų viršaus. Kojinių nenuavė. Kai ji atsibudo, sportinių kelnių, kurias ji vilkėjo, „kiškos“ buvo pakeltos maždaug iki kelių, o megztinis ir apatiniai marškinėliai buvo tvarkingai užleisti ant sportinių kelnių gumos, pakelti nebuvo. Kad kas nors jai miegančiai butų numovęs sportines kelnes, apatines kelnaites, nejuto. Kai ji atsibudo V. G. lovoje, jo nebuvo, nes buvo išėjęs į darbą, kadangi jis į darbą išeidavo 18 val. Nors ji per miegus ir nematė, kas ją nunešė į V. G. lovą, kas pakėlė sportinių kelnių „kiškas“ ir „grabaliojo“ jos kojas, kas pakėlė megztinį ir apatinius marškinėlius, tačiau mano, kad V. G., kadangi namuose nebuvo daugiau suaugusių vyrų, kurie galėtų ją pakelti ir nešti. Apie tai, kad V. G. ją „grabaliojo“, ji mamai nesakė, nes nenorėjo. Taip V. G. elgėsi šį vieną kartą, niekada nėra nurengęs jos drabužių, nuogos ar su drabužiais „grabaliojęs“. 2013 m. vasarą, vieną mėnesį prieš rugsėjį, kada tai buvo, neprisimena, vakare, kai mama buvo išėjusi sliekauti, ji nuėjo į kambarį, kuriame gulėjo V. G.. Jis paėmė jai už rankos ir įstūmė ją į savo lovą. Ji buvo apsirengusi pižamą, t.y. marškinėlius trumpomis rankovėmis ir ilgas kelnes. Ji su V. G. pažiūrėjo televizorių, tačiau ji jį neužilgo išjungė, kadangi jai greitai nusilpsta akys. Ji liko miegoti V. G. lovoje visą naktį, nes jis ją laikė už rankos. Ji su V. G. gulėjo lovoje, kai jis jai numovė pižamos kelnes iki kelių ir ranka jai „grabaliojo“ ten, kur „sysioja“. V. G. ten, kur „sysioja“, „grabaliojo“ neilgai, gal pusvalandį, po to, atsikėlė, o ji slapčia pabėgo į savo kambarį. Daugiau V. G. jos nėra „grabaliojęs“. V. G. kitų sesių „negrabalioja“. V. G. jai sakė, kad jei ji kam nors pasakys, kad jis ją „grabaliojo“ ir smurtavo prieš ją, tai jis nuskriaus E., E. ir A. (b.l. 34-35). Nukentėjusioji K. D. liudytojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (2013-11-14) parodė, kad 2012-2013 metų žiemą jos mama V. I. pradėjo draugauti su V. G.. Tada ji, mama, dvi sesės ir brolis išėjo gyventi pas V. G. į. V. G. kartais išgeria, bet ne dažnai. Jai buvo nutikę, kad ji, atsigulusi savo kambaryje, kur miegojo su sesėmis, pabudo kitur. Kaip viskas vyko, ji nelabai prisimena, ji nelabai prisimena, ką pasakojo, kai buvo apklausiama policijos pareigūnų, tačiau tvirtina, jog tada pasakojo tiesą. Kaip viskas vyko, ji pasakoti nenori. Kodėl nenori pasakoti, pasakyti nenori. V. G. yra grasinęs, jis sakė, jog jei ji kam pasakys, jis užmuš E., E. ir A., tas grasinimas yra susijęs su tuo, ką ji pasakojo tyrėjai. Ji V. G. labai išsigando. Kadangi buvo ir tokių dalykų, kad V. G. mušdavo jos seseris ir brolį, tai ji tikrai tikėjo, kad V. G. juos gali nuskriausti (b.l. 43-47). Nukentėjusioji K. D. liudytojo papildomos apklausos metu (2014-05-30) parodė, kad ji nelabai jau prisimena, kurias kūno vietas lietė V. G., daug laiko praėjo. Pilvą lietė apnuogintą. Kai liesdavo pilvą, V. G. nesakydavo nieko, jis tylėjo (b.l. 65-67).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-24/2014 nurodyta, jog K. D. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu K. D. yra konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, kurios yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės ir darbo apsaugos ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ K. D. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio K. D. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų, t.y. tiriamajai 2014-02-11 buvo konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą, kurios yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių. K. D. gali duoti parodymus, tačiau jos daugiau apklausti, jai toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose nerekomenduojama. K. D., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius bei amžiaus ypatumus bei situacines aplinkybes, negalėjo (ir negali) suvokti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės (t.y. esmės), todėl negalėjo adekvačiai tiems veiksmams priešintis. K. D. žinios lytiškumo tema iki byloje nagrinėjamo įvykio buvo teorinės ir atitinkančios jos amžių. K. D. galėjo ir (gali) teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes (išorinę jų pusę), jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus. K. D. parodymai yra realistiški, atitinka jos žodyną bei gyvenimo patirtį, pakankamai gausūs detalėmis, juos pakankamai nuosekliai pakartoja. K. D. intelektiniai gebėjimai atitinka statistinį amžiaus vidurkį, ji labai gerai orientuojasi jai suprantamose socialinėse situacijose. K. D. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis į įtaigumą), dėl kurių ji negalėtų teisingai suprasti konkrečių faktinių reikšmingų byloje aplinkybių (išorinę įvykių pusę) ir duoti apie tai parodymus. K. D. byloje nagrinėjamu laikotarpiu mėgino paveikti įtariamasis, tačiau visa tai nepaveikė jos duodamų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodyta, jog K. D. papasakojo: „...jis pradėjo gert, mamą girdyt, mamą mušt, mane grabaliot, į lovą vestis, kai mama sliekaudavo. Praėjusią 2013 m. vasarą mama išėjo sliekauti, aš nuėjau miegoti. Miegojau, jaučiau, kad mane kažkas suka, neša. Jis nunešė mane į savo lovą kitame kambary. Paguldė ant lovos. Nenurengė. Lietė ranką užkišęs už pižamos per triusikėlius ten, kur darau pisių. Aš gulėjau užsimerkusi... kad viską žinočiau, aš apsimetu, kad miegu. Man įdomu. Buvo įdomu, bet labai nemalonu..“, „..Keturis kartus buvo. Neatsimenu, kaip buvo. Tam pačiam kambary, kaip ir pirmą kartą. Naktį. Miegančią nešdavo, aš atsipalaiduodavau, kad jis galvotų, kad aš miegu. Drąsią patikdavo vaidint. Tada savo lovoj grabaliodavo toj pat vietoj. Niekam daugiau negrabaliodavo. Pilvą per pižamą grabaliodavo..“, „...Pasiguldė į savo lovą ir pradėjo grabalioti. Liesti krūtinę, kur daroma sysę. Jausmas nemalonus. Buvau apsirengusi treningines kelnes, megztuką. Pisių lietė - per kelnaites, pilvą - per maikutę. Lietė ir va šitaip darė (liesdama rodomuoju pirštu stalą, pirštuku atlieka sukamuosius judesius, lyg keliskart pieštų apskritimą)... tardytojai ne taip pasakiau -susimaišiau, kad pasakiau jai 2 sykius, o buvo 4..nuogą kūną lietė paskutinį kartą - kulnis, iki kelių. Glostė... Dar lietė šalia pisiaus - tą tarpą lietė (piešinyje rodo, jog tarpas- tai vieta tarp lytinių organų ir kojos). Čia tą paskutinį kartą lietė...“. Akto tiriamojoje dalyje taip pat yra pažymėta, jog K. D. nurodė, kad 2013-11-14 per apklausą „buvo daug žmonių, tas teisėjas, aš gėdijausi sakyti“ (b.l. 58-64).

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. K. liudytojo apklausos metu parodė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio, kada V. G. išvijo iš savo namų jos dukrą V. I. su vaikais, šios duktė K. D. gyvena pas ją. V. I. sugrįžo gyventi pas V. G., o K. D. liko gyventi pas ją, paaiškindama, kad nenori gyventi su mama ir jos sugyventiniu. Su mama ji norėtų gyventi, jei nebūtų namuose V. G.. Maždaug prieš dvi savaites laiko, 2013 m. spalio mėnesio viduryje, K. D. jai papasakojo, kad, kai mama išvažiuodavo vakarais sliekauti, V. G. ateidavo pas ją į lovą ir ją glamonėdavo. Ji klausė, kodėl ši niekam apie tai nepasakė, K. D. atsakė, kad V. G. jai buvo prigrasinęs, jog jei ji kam nors apie tai, kad jis ją glamonėja, papasakos, tai jis nuskriaus brolį ir seseris. Ji detaliau K. D. neklausinėjo, kaip V. G. ją glamonėjo, ši pati apie tai nesakė. Taip pat K. D. nesakė, kiek kartų ją V. G. glamonėjo. Tik pasakydama, kad glamonėjo, rankomis perbraukė per savo klubus, šlaunis ir pasakė, kad čia glamonėjo (b.l. 78). Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. K. liudytojo papildomų apklausų metu parodė, kad jos namuose apsigyvenus anūkei K. D., jie parvežė ir jos drabužius. Ar tarp šių drabužių buvo geltonos spalvos megztinis, ji pasakyti negali, nes į tai neatkreipė dėmesio. Gyvendama jos namuose, K. D. geltonos spalvos megztinio nedėvėjo, rožinės spalvos sportines kelnes, ilgomis klešnėmis K. D. į jos namus atsivežė ir šiuo metu turi, tačiau jos daug kartų jau yra skalbtos. Visi K. D. drabužiai, kurie buvo atvežti iš V. G. namų, tiek viršutiniai, tiek apatiniai, daug kartų yra skalbti, dalis jų buvo sudeginti. Ji kaip nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą civilinio ieškinio nereiškia, kadangi turtinė žala nepadaryta, o moralinės žalos ji pinigine išraiška nevertina (b.1.79, 80).

Liudytoja J. A. parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. 13 d. arba 14 d. jo sesers V. I. duktė K. D., gim. (duomenys neskelbtini), lankėsi su jos mama D. K. pas ją svečiuose. K. D. atrodė užsidariusi, liūdnesnė nei būdavo anksčiau. Jai buvo žinoma, kad V. I. vasarą, kuriuo tiksliai laikotarpiu, nežino, su savo penkiais vaikais gyveno pas D. K., tačiau rugpjūčio mėnesio pabaigoje vėl grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), pas sugyventinį V., kurio pavardės nežino. Dėl kokios priežasties V. I. buvo apsigyvenusi pas D. K., ji nežinojo, nes su V. I. visiškai nebendrauja, kadangi ji veda asocialų gyvenimo būdą, girtauja. V. I. su keturiais vaikais sugrįžus gyventi pas V., K. pareiškė norą gyventi pas močiutę D. K.. Dėl kokios priežasties K. D. nepanoro gyventi su mama ir jos sugyventiniu, ji nepaaiškino. Tačiau atvykus K. D. pas ją į svečius, ji klausė jos, kodėl ji nenori grįžti gyventi pas mamą. K. D. jai paaiškino, kad ją mamos sugyventinis V. muša. Už ką, ar dažnai V. ją muša, K. D. jai nepaaiškino. Ji jos paklausė „ar tikrai?“ . K. D. paaiškino, kad ne dėl to nenori gyventi kartu su mama ir jos sugyventiniu V.. Tuomet ji jos toliau klausė, dėl ko ji nenori gyventi su mama ir jos sugyventiniu. K. D. atsakė, kad „V. prie manęs lenda“. Ji jos paklausė, kaip V. prie jos lenda. K. D. atsakė, kad rankomis liečia jos sėdmenis, krūtinę, tačiau ji, vengdama, kad V. neliestų jos sėdmenų, krūtinės, kartais sugebėdavo pabėgti nuo jo į lauką. Taip pat K. D. jai sakė, jog V. jai grasino, sakydamas, kad, jei ji neleis jam liesti jos sėdmenų, krūtinės, jis muš mažesnius jos brolį ir seseris. K. D. nesakė, ar V. lietė jos sėdmenis, krūtinę per drabužius, ar juos nurengdavo. Kiek kartų, kokiomis aplinkybėmis, kada V. lietė jos sėdmenis, krūtinę, K. D. nesakė. Kur tuo metu, kai V. liesdavo jai sėdmenis, krūtinę, būdavo mama bei kiti kartu gyvenę vaikai, K. D. nepasakojo. Visą tai papasakojusi, K. D. pradėjo verkti ir jos prašė, kad ji niekam apie tai nepasakotų. Daugiau ji jos neklausinėjo ir apie tai, ką jai papasakojo K. D., ji tą pačią dieną pasakė D. K., kuri kreipėsi į pareigūnus (b.l. 81-82).

Liudytoja V. I. parodė jog nuo 2012-09-12 ji gyvena kartu su V. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šį butą nuomoja. Kartu su V. G. veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Pradėjus gyventi kartu su V. G., kartu apsigyveno ir 5 jos vaikai. Dar trys jos vaikai po jos skyrybų 2007 m. liko gyventi pas tėvą. Butas, kuriame ji apsigyveno kartu su V. G. ir šiuo metu gyvena, yra 1,5 kambario. Viename kambaryje gyvena ji kartu su V. G. ir E. I., o antrajame kambaryje gyvena likusieji vaikai, išskyrus K. D., kuri nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio gyvena pas močiutę D. K.. 2013-07-25 jos sugyventinis V. G. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla. Po šio smurto atvejo V. G. ją su visais penkiais vaikais išvijo iš buto, ji gyveno pas D. K.. Su sugyventiniu V. G. ji susitaikė 2013 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir kartu su L. D., A. B. D., E. I., E. I. sugrįžo gyventi kartu su V. G.. K. D. liko gyventi pas D. K., paaiškinusi, kad nenori grįžti gyventi pas V. G.. Ji klausė K. D., kodėl ši nenori grįžti gyventi pas V. G., ji jai paaiškino, kad jai nepatinka, jog ji susitaikė su V. G., daugiau nieko neaiškino. Su K. D. ji nebendrauja. Ji niekada nėra mačiusi, kad V. G. būtų vartojęs smurtą jos vaikų atžvilgiu, nei vienas iš vaikų nėra jai skundęsis, kad V. G. juos būtų mušęs. Apie tai, kad V. G. būtų atlikęs kokius nors tvirkinamuosius, seksualinio prievartavimo veiksmus jos dukrų atžvilgiu, jai nėra žinoma. Ji pati tokių jo veiksmų nėra pastebėjusi. Miega visuomet skirtinguose kambariuose, t.y. viename ji, V. G. ir E. I., o antrajame kambaryje – L., A. ir B. D., E. I. ir, kol gyveno kartu, miegodavo K. D. (b.l. 83-84).

Specialisto išvadoje Nr. G1035/13 (09) užfiksuota, jog K. D. kūne sužalojimų nėra. Kadangi K. D. ginekologinės apžiūros atsisakė, todėl apžiūrėti jos lytinius organus nebuvo galimybės (b.l. 72).

Specialisto išvadoje Nr. pG5/143 (09) užfiksuota, jog K. D. kūne ir lytiniuose organuose sužalojimų nėra, mergystės plėvė nesužalota, todėl galima teigti, kad ji lytinių santykių neturėjusi (b.l. 77).

Visi aukščiau išdėstyti bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, yra pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, kurie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis V. G. 2013 metų vasarą, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, lovoje, pasinaudodamas K. D., bejėgiška būkle dėl mažametystės, žinodamas, jog ji yra jaunesnė nei keturiolikos metų amžiaus, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis glostė jos krūtinę, pilvą, lytinius organus, tarpą, esantį tarp lytinių organų ir kojos, kojas, tokiu būdu atliko mažametės K. D. tvirkinimo veiksmus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014-03-25).

Kaltinamojo veika prokuroro pareiškime užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu yra kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014-03-25) visiškai teisingai: V. G., žinodamas, jog K. D. yra jaunesnė nei keturiolikos metų amžiaus, mažametės K. D., atžvilgiu atliko tvirkinimo veiksmus; ne mažiau kaip keturis kartus rankomis glostė jos krūtinę, pilvą, lytinius organus, tarpą, esantį tarp lytinių organų ir kojos, kojas.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo V. G. padaryta veika priskirtina tyčiniams apysunkiems nusikaltimams, tai baigtas nusikaltimas.

Kaltinamasis teistas – 2013-08-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (b.l. 98-99, 102-104), administracine tvarka nebaustas (b.l. 106), VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro apskaitoje dėl psichikos bei priklausomybės ligų neįrašytas (b.l. 97). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus 2013-11-07 rašte, reg. Nr. 64-56-S-13809, nurodyta, jog V. I. šeima 2002-11-05 dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais buvo įrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 31-33).

Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam V. G. gali būti skiriamos bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant teismo įpareigojimus: per bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose ir neatlygintinai per 9 mėnesius išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d.). Paskirti teismo įpareigojimai atitiks bausmės paskirtį, sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam 2013-11-12 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-94), – kuri, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (BPK 119 str., 139 str.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktiniai diskai su nukentėjusiosios K. D. apklausų vaizdo įrašais, esantys vokuose byloje (b.l. 46, 67) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014-03-25) ir nubausti 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo bausme, skiriant teismo įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose ir neatlygintinai per 9 mėnesius išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant teismo įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose ir neatlygintinai per 9 mėnesius išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinius diskus su nukentėjusiosios K. D. apklausų vaizdo įrašais, esančius vokuose byloje, – palikti saugoti byloje.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo nuorašo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė