- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- e2-209-1141/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03316-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- D. V., J. G.
- Atsakovas
- I. Š., J. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyriausiajai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiajam, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Dalia Averkienė, Olga Siomina
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei E. M.,
trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui S. M. (S. M.),
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo ieškovų D. V. ir J. G. ieškinį atsakovams J. Š. ir I. Š. dėl kelio servituto panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I
1. Ieškovai D. V. ir J. G. (toliau kartu – ir ieškovai) 2022 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1-11) atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), J. Š. ir I. Š., prašydami pripažinti pasibaigusiais Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2005 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas) nustatytus: 1) 171 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantį) ieškovų žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 36); 2) 526 kv. m ploto kelio servitutą (viešpataujantį) atsakovų J. Š. ir I. Š. (toliau kartu – ir atsakovai) žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 38). Ieškinys priimtas teismo 2022 m. lapkričio 7 d. rezoliucija.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovai į savo Sklypą Nr. 38 važinėja per ieškovų Sklypą Nr. 36, savavališkai elgiasi didindami servitutinio kelio pravažiuojamą plotą. Ieškovai taip pat nurodė, kad ginčijamas kelio servitutas buvo nustatytas dėl to, jog, tikėtina, kad 2005 m. vykstant ieškovų ir kitų sklypų formavimo procesui nebuvo aiškus privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pasak ieškovų, nuo 2005 metų pasikeitus aplinkybėms (atsakovams be jokių kliūčių galint patekti į savo Sklypą Nr. 38 iš valstybinėje žemėje esančio įvažiavimo Vilniaus rajono savivaldybei priklausančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje ties sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)) kelio servitutas tapo nebereikalingas. Ieškovai ieškinyje pažymėjo, kad servitutas negali būti nustatomas, jeigu jis nėra būtinas, o tokiu atveju, kai servitutas yra nustatytas, tačiau jis nebūtinas, toks servitutas gali būti panaikintas. Ieškovai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.135 straipsnio 1 dalį, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų susitarimu. Jeigu minėti savininkai nesusitaria, dėl servituto pabaigos sprendimą priima teismas (CK 4.135 straipsnio 2 dalis).