- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- 2-716-604/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01390-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- I. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas, Ernestas Bušmovičius
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui V. D. dėl leidimo atlikti pastato rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Ieškovė M. S. pateikė teisme ieškinį prašydama išduoti jai leidimą atlikti gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdomos dalies (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus pagal rekonstravimo projektą Nr. PP 18-05 MS be atsakovo V. D. sutikimo; priteisti iš atsakovo V. D. visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. D. pateiktu atsiliepimu su ieškovės reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateiktu atsiliepimu ieškovės M. S. ieškinį prašo nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir byloje esančia medžiaga.
Trečiasis asmuo I. S. atsikirtimų ieškinio reikalavimams nepateikė, palaiko ieškinio reikalavimą.
Ieškovė M. S. ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad gyvena daugiabučiame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame name ieškovei priklauso butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. D. priklauso butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o trečiajam asmeniui I. S. - butas Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuris yra prie gyvenamojo namo, yra padalintas ir priskirtas kiekvienam butui, nustatyta jo naudojimosi tvarka. Gyvenamasis namas, kuriame ieškovė gyvena, yra avarinės būklės, todėl jo rekonstrukcija yra būtina, tačiau atsakovas dėl namo būklės pagerinimo geruoju susitarti nenori. Todėl ieškovė priversta dalį gyvenamojo namo, kuris jai priklauso, tvarkyti pati. Trečiasis asmuo I. S. sutinka, kad namui rekonstrukcija yra būtina. Nurodė, kad butą ji paveldėjo iš savo motinos V. M.. Dar motinai esant gyvai, buvo išduotas statybos leidimas ir atsakovo motinos O. D. sutikimas, pagal kurį turėjo būti pastatyta nauja tvora, įvestas vandentiekis, namas turėjo būti apmūrytas plytomis, perdengtas naujas stogas, pristatyta veranda. Dalį šių darbų ieškovė atliko jau po savo motinos mirties, statybos darbus pradėjo 2015 metais: išrinko seną verandą, pastatė naują verandą ir įrengė pamatus prie namo, tačiau baigėsi leidimo galiojimas ir ieškovė nespėjo jo pratęsti. Norėjo įteisinti statybas, tačiau atsakovas atsisakė ieškovei išduoti sutikimą pastatyti priestatą ir įrengti pamatus prie namo bei atlikti kitus statybos darbus, būtinus jai priklausančio buto rekonstrukcijai. Dėl statybų buvo teismas, kuris suteikė galimybę jas įteisinti. Ieškovės prašymu UAB „Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“ 2018 m. gegužės mėn. parengė pastato rekonstravimo projektą Nr. PP 18-05 MS. Apie planuojamus rekonstravimo darbus atsakovas per ieškovės atstovą buvo informuotas raštu su pridedamais dokumentais, kadangi statybos leidimui gauti yra būtinas jo sutikimas. Tačiau iš atsakovo jokio atsakymo nesulaukė. Todėl ji priversta kreiptis į teismą, kad gautų teismo leidimą atlikti savo namo dalies rekonstravimo darbus pagal parengtą rekonstravimo projektą be atsakovo sutikimo. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimas pasiekiamas laisva valia, derinant savo interesus ir veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Ieškovė nori rekonstruoti ir įteisinti jai priklausančią namo dalį: pastatyti priestatą, kuriame bus katilinė, ir įrengti atskirą įėjimą į ieškovei priklausančią namo dalį. Šiuo atveju atsakovo teisės nebus pažeidžiamos, nes ieškovė siekia atlikti jau pastatyto priestato rekonstrukcijos darbus, o ne statyti naują statinį.
Atsiliepimas
Atsakovas V. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, teisme paaiškino, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas-gyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovas geranoriškai atsisako duoti sutikimą ieškovei atlikti jos namo dalies rekonstrukciją bei jokio atsakymo į ieškovės siųstą prašymą nepateikė. Tvirtina, kad tokie ieškovės teiginiai yra melagingi. Atsakovas nėra gavęs iš ieškovės nei žodžiu, nei raštu jokių prašymų ar pranešimų dėl namo dalies rekonstrukcijos darbų atlikimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė siuntė pranešimus neregistruotu paštu, pridedamuose kvituose nėra nurodomas ne tik korespondencijos gavėjas, bet ir pastarosios siuntėjas. Todėl neatmetama galimybė, kad ieškovės atstovas išsiuntė savo asmeninę korespondenciją, adresuotą ne atsakovui, o kitiems adresatams. Be to, ieškovė pranešimus siuntė tuomet, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose buvo nagrinėjamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys, kuriuo teismo buvo prašoma įpareigoti ieškovę pašalinti savavališko statybos padarinius. Todėl 2017-11-21 pranešimu ieškovė siekė gauti atsakovo sutikimą dėl neteisėtos statybos įteisinimo, o ne dėl jai priklausančio buto rekonstravimo darbų atlikimo. Analogiškai antru pranešimu neinformuodama atsakovo ieškovė nusprendė iš karto kreiptis į teismą bei melagingai nurodė, kad atsakovas atsisako geranoriškai suteikti sutikimą buto rekonstravimo darbų atlikimui. Taip pat ieškovė nurodo, kad daugiabutis namas reikalauja rekonstrukcijos, nes yra avarinės būklės. Ieškovė kreipėsi pagalbos į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją dėl daugiabučio namo stogo būklės įvertinimo, nes per stogą vanduo patekdavo į namo vidų. Namą apžiūrėję Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos specialistai konstatavo vandens patekimo į namo vidų priežastį (stogo bloga būklė), tačiau siekiant nustatyti namo techninę būklę, pasiūlė atlikti statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę. Šiuo siūlymu ieškovė nepasinaudojo, bet užsakė UAB „Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“ pastato rekonstravimo projektą. UAB „Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“ pagal ieškovės užsakymą parengė rekonstrukcijos projektą, kuriame nurodė projekto tikslus: pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akto reikalavimus panaikinti savavališkai įrengtus pamatus žemės sklype (kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini), projektuojant statyti priestatą, pakeisti pastato išorinius matmenis, pakeisti esamą išplanavimą, pakeisti stogo konfigūraciją (sujungus priestato stogą), įrengti holą, sanitarinį mazgą, katilinę, o esamą tambūrą a1/m projektuojama griauti. Taip pat nurodoma pastaba, kad atliekant priestato ir stogo ardymo/įrengimo darbus būtina suderinti su kaimyninio buto savininke I. S. darbo eigą ir darbų atlikimo terminus. Pažymėjo, kad ieškovė visiškai neįrodė kreipimosi į teismą pagrindo, kadangi vienuose ieškovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose kalbama apie ieškovės keliamas problemas dėl daugiabučio namo stogo, o iš ieškovės pateikto rekonstravimo projekto seka, kad siekiama panaikinti savavališkai įrengtus pamatus žemės sklype (kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini) bei statyti priestatą prie buto, tuo pačiu pakeisti pastato išorinius matmenis, pakeisti esamą išplanavimą, pakeisti stogo konfigūraciją (sujungus priestato stogą), įrengti holą, sanitarinį mazgą, katilinę, sugriauti esamą tambūrą a1/m. Taigi, tarp pateiktų dokumentų bei ieškinyje nurodytų teiginių dėl neva namo avarinės būklės nėra jokio ryšio. Visiškai neaišku, ką bendro turi ieškovės pateiktame projektavimo plane numatyti darbai su stogo pagerinimo darbais, kuriems yra reikalingas atsakovo sutikimas. Be to, ieškovės pateiktame projektavimo plane iš viso nėra nurodymo dėl atsakovo pritarimo projektuojamiems darbams gavimo būtinumo. Pagal Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas stogo keitimas net nereikalauja rekonstrukcijos, nes priskiriamas prie pastato remonto darbų, todėl nesuprantamas yra ieškovės užsakymu parengtas buto rekonstravimo projektas, kuriame nurodyti rekonstravimo darbai yra visiškai nesusiję su namo stogo remonto darbais. Ieškovės kreipimosi į teismą tikslas – nepatenkinama stogo būklė yra nesusijęs su teismui pateiktu UAB „Šalčininkų architektūros ir dizaino studijos“ parengtu rekonstravimo projektu. Papildomai paaiškino, kad ieškovė siekia įteisinti neteisėtai pastatytus statinius. Dėl rekonstrukcijos darbų ieškovė su atsakovu visiškai nebendravo. Gavo paštu vieną ieškovės pasiūlymą. Gal ir būtų davęs sutikimą, jei ieškovė su juo būtų bendravusi. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės vykdoma rekonstrukcija pažeidžia bendro gyvenimo taisykles, namas yra senas, todėl vykdoma rekonstrukcija gali padaryti žalos. Ieškovė ketina statyti tvorą, todėl jis negalės laisvai vaikščioti aplink namą.
Trečiasis asmuo I. S. paaiškino, kad neprieštarauja gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, kadangi namas yra avarinės būklės. Ieškovės projekto pasiūlymams taip pat neprieštarauja. Paaiškino, kad naujos verandos vietoje buvo sena medinė veranda. Projektas buvo padarytas ir statybos leidimas buvo gautas dar esant gyvai atsakovo motinai O. D.. Naujos verandos statybai buvo gautas atsakovo motinos sutikimas. Tuo metu ieškovė statybą atidėjo ir praleido leidimo galiojimo terminą. Po termino pabaigos ieškovė pradėjo darbus, atsakovas parašė skundą savivaldybei dėl neteisėtų statybų. Buvo sudaryta komisija, kuri nurodė, kad statybos leidimas yra pasibaigęs. Kadangi su atsakovu buvo ginčas dėl žemės naudojimo tvarkos, todėl dėl priešiškų santykių sutikimo atsakovas nedavė.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, kad gauto skundo pagrindu atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2015-10-08 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą, kuriuo nustatė, kad M. S., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pristatydama apie 7,44 m ilgio, 3,08 m pločio, 3,60 m aukščio priestatą jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatydama apie 6,38 m ilgio, 2,75 m pločio, 0,30 m aukščio pamatus atsakovui V. D. bei trečiajam asmeniui I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant statinio rekonstrukcijos darbus yra būtina turėti leidimą rekonstruoti statinį, tačiau tokio dokumento M. S. neturėjo ir iki šiol neturi. 2015-10-08 ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o 2016-02-01 - privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2016-03-23. Pagal ieškovės prašymą privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas iki 2016-06-23. Tačiau privalomojo nurodymo iki nustatyto termino pabaigos ieškovė neįvykdė, todėl Inspekcija kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017-09-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-146-371/2017 Inspekcijos ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė leisti M. S. iki 2018-09-01 teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pamatus, esančius (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); jeigu per šį nustatytą terminą teismo įpareigojimas bus neįvykdytas, tokiu atveju M. S. įpareigota per tris mėnesius nuo 2018-09-02 nugriauti savo lėšomis priestatą prie gyvenamojo namo ir pamatus bei sutvarkyti statybvietę; M. S. neįvykdžius šio įpareigojimo, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir pamatus bei sutvarkyti statybvietę M. S. lėšomis; ieškinio dalies dėl baudos M. S. skyrimo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1169-345/2018 Inspekcijos apeliacinį skundą tenkino ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendimą pakeitė: ieškinį tenkino, leido M. S. iki 2019-05-01 teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pamatus, esančius (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); jeigu per teismo nustatytą terminą teismo įpareigojimas bus neįvykdytas, įpareigojo M. S. per tris mėnesius nuo 2019-05-02 nugriauti savo lėšomis priestatą ir pamatus bei sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, įpareigojo M. S. sumokėti 30 Eur baudą į Inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovei leista iki 2019-05-01 teisės aktų nustatyta tvarka siekti įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus. Taip pat pažymėjo, kad Inspekcija vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, todėl yra suinteresuota, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai. Dėl sutikimų statinio rekonstrukcijai davimo/nedavimo pagrįstumo nesprendžia ir komentuoti negali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei M. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso butai Nr. 1 ir Nr. 4 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys 4 butų gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Likę du minėto gyvenamojo namo butai nuosavybės teise priklauso šiems asmenims: butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovui V. D., butas Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – trečiajam asmeniui M. S.. Prie daugiabučio gyvenamojo namo yra du žemės sklypai, skirti daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimui: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausantis ieškovei M. S., bei žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausantis atsakovui V. D. (557/842 dalys) ir trečiajam asmeniui I. S. (285/842 dalys). Teismo sprendimu nustatyta šio žemės sklypo naudojimosi tvarka. Kadangi namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis, butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą pastato bendro naudojimo objektams priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).
Iš trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepime išdėstytų aplinkybių, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-146-371/2017 bei Vilniaus apygardos teismo 2018-10-23 nutartimi civilinėje byloje e2A-1169-345/2018 konstatuotų faktų matyti, kad trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai 2015-10-08 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą, kuriuo nustatė, kad ieškovė M. S., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pristatydama apie 7,44 m ilgio, 3,08 m pločio, 3,60 m aukščio priestatą jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatydama apie 6,38 m ilgio, 2,75 m pločio, 0,30 m aukščio pamatus atsakovui V. D. bei trečiajam asmeniui I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-10-08 ieškovei surašytas savavališkos statybos aktas, o 2016-02-01 - privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2016-03-23. Vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2016-06-23. Ieškovei privalomojo nurodymo neįvykdžius, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Vilniaus apygardos teismas 2018-10-23 nutartimi civilinėje byloje e2A-1169-345/2018, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-146-371/2017 pakeitė, ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį patenkino bei leido atsakovei (ieškovei nagrinėjamoje byloje) M. S. iki 2019-05-01 (imtinai) teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pamatus, esančius (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); jeigu per teismo nustatytą terminą teismo įpareigojimas bus neįvykdytas, tokiu atveju įpareigojo M. S. per tris mėnesius nuo 2019-05-02 nugriauti savo lėšomis priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pamatus, esančius (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę; M. S. per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, įpareigojo M. S. sumokėti 30,00 Eur baudą į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
Pareikštu reikalavimu ieškovė M. S. siekia įgyvendinti teismo jai suteiktą teisę įteisinti jau esamą gyvenamosios paskirties pastato nuosavybės teise valdomos dalies - buto rekonstrukciją. Tam ieškovė kreipėsi į UAB „Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“, kuri parengė gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdomos dalies (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. PP 18-05 MS (projektinį pasiūlymą), pagal kurį numatyti šie sprendiniai: pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos savavališkos statybos akto reikalavimus projektuojama panaikinti savavališkai įrengtus pamatus žemės sklype (kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini), projektuojama statyti priestatą prie ieškovės valdomos dalies -buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu pakeisti pastato (gyvenamojo namo) išorinius matmenis, pakeisti esamą išplanavimą, pakeisti stogo konfigūraciją (sujungus priestato stogą), įrengti holą, sanitarinį mazgą, katilinę, esamą tambūrą a1/m projektuojama griauti. Taigi, rekonstrukcijos projektu planuojama keisti bendrųjų pastato konstrukcijų parametrus, todėl toks pakeitimas turi būti suderintas su bendraturčiais. Kadangi atsakovas, kaip daugiabučio gyvenamojo namo dalies (buto) savininkas bei namo bendro naudojimo patalpų ir pagrindinių namo konstrukcijų bendraturtis, prieštarauja daugiabučio namo dalies rekonstravimo įteisinimui, tokia jo pozicija yra išreikšta tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisme duotuose paaiškinimuose, ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos teisės į daugiabučio dalies rekonstrukciją įgyvendinimo nesant atsakovo, kaip bendraturčio, sutikimo.
Atsakovo 2019-07-02 pareiškime dėl dokumentų prijungimo ir pridėtoje fotolentelėje nurodoma aplinkybė, jog pareikštu ieškiniu ieškovė siekia įteisinti ne projektuojamą rekonstrukciją, o realiai jau atliktus savavališkos statybos padarinius, nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšminga. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė savavališkai atliko gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai, nes ieškovės teisė įteisinti rekonstrukciją yra pripažinta Vilniaus apygardos teismo 2018-10-23 įsiteisėjusia nutartimi ir negali būti atsakovo ginčijama.
Teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, jog Vilniaus apygardos teismo 2018-10-23 nutartimi nustatyto rekonstrukcijos įteisinimo termino pabaiga (iki 2019-05-01 imtinai) yra absoliutus ieškinio atmetimo pagrindas. Pažymėtina, kad ieškinį M. S. teisme pareiškė 2018-12-20, tai yra neilgai trukus po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, prieš tai ėmėsi veiksmų ginčą išspręsti taikiai, procese elgėsi tinkamai ir procesu nepiktnaudžiavo, byloje nėra duomenų, kad procesas nagrinėjamoje byloje būtų užsitęsęs dėl ieškovės kaltės. Todėl užsitęsus teismo procesui, kuriuo ieškovė siekia įteisinti rekonstrukciją, ieškovė turi galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise prašyti teismo nutarties įvykdymą atidėti.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Kaip minėta anksčiau, jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – įteisinti savavališką rekonstrukciją, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato teisės normos. Bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
Kaip nurodė atsakovas atsiliepime ir savo paaiškinimuose, vienas iš pagrindinių jo atsikirtimų argumentų yra tas, kad ieškovė apie parengtą projektinį pasiūlymą namo dalies rekonstrukcijai įteisinti jam tinkamai nepranešė, tokiu būdu pažeisdama bendradarbiavimo pareigą. Teismo posėdyje atsakovas yra nurodęs, jog gal ir būtų išdavęs ieškovei sutikimą namo dalies rekonstrukcijai, jei ieškovė būtų su juo bendradarbiavusi. Su šiuo argumentu teismas neturi pagrindo sutikti. Kartu su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, siekė gauti atsakovo sutikimą namo dalies rekonstrukcijai bei du kartus (2017-11-21 be projektinio pasiūlymo ir 2018-12-03 su projektiniu pasiūlymu) išsiuntė atsakovui pasiūlymus dėl sutikimo gavimo. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas rašytinis atsakovo informavimo būdas, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, yra racionalus ir protingas. Ieškovė pateikė pašto kvitus, kurių datos sutampa su siūlymų datomis, todėl yra didesnė tikimybė, kad pranešimai atsakovui vis tik buvo išsiųsti negu neišsiųsti. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino faktą, jog vieną iš siūlymų buvo gavęs. Kita vertus, net jei ir daryti prielaidą, jog atsakovas ieškovės pranešimų negavo, teismo vertinimu, ieškovės vykdoma rekonstrukcija atsakovui vis tik buvo tinkamai išviešinta. Tokia išvada darytina dėl to, kad ieškovė siekia įteisinti jau egzistuojančią rekonstrukciją, kuri buvo pradėta vykdyti dar esant gyvai jos motinai, todėl atsakovas, gyvendamas su ieškove viename daugiabučiame name, atliktus bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijos darbus galėjo įvertinti realiai. Iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-146-371/2017 nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad dėl ieškovės pastato dalies rekonstrukcijos tuometiniai namo bendraturčiai bendradarbiavo ir anksčiau: ieškovės motinai V. M. 2000-04-03 buvo leista rekonstruoti jai priklausančią namo dalį, buvo parengtas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektas, suderintas su vyr. architektu, gautas kaimynės O. D. (atsakovo motinos) sutikimas vykdyti rekonstrukciją, ieškovės motinai būnant gyvai buvo pradėti statybos darbai ir užlieti pamatai, po motinos mirties ieškovė 2015 metais pastatė priestatą, prieš tai buvo nugriautas senas priestatas, kuris buvo be pamatų ir sumūrytas naujas pastatas ant pastatytų pamatų. Iš 2004-04-28 O. D. sutikimo matyti, jog ji sutinka, kad jos kaimynė M. S. prie jai priklausančio pastato, esančio Nepriklausomybės g. 13-1, Šalčininkai, pristatytų verandą, uždengtų stogą, įvestų vandentiekį, apmūrytų esamas sienas plytomis, pastatytų tvorą jai priklausančiame žemės sklype, sutikimas patvirtintas 2004-04-28 Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarės Žanos Bžuškevič. Taigi, šių aplinkybių atsakovas negalėjo nežinoti. Reiktų įvertinti ir tai, kad ieškovė pateikė į bylą statybų projektavimo srities specialistų - UAB „Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“ parengtą rekonstravimo projektą Nr. PP 18-05 MS (projektinį pasiūlymą), kuris atsakovui buvo pateiktas ne tik su 2018-12-03 išsiųstu rašytiniu pasiūlymu, bet kartu ir su ieškiniu, negana to, atsakovui 2019-01-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir atsakovo atstovo prašymu nustatytas (pratęstas) pakankamai ilgas terminas atsiliepimui pateikti.
Taip pat įvertinus atsakovo argumentus dėl ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo trūkumų, darytina išvada, kad jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kodėl atsakovas atsisako duoti sutikimą, kaip ir kurioje dalyje ieškovės siūlomas rekonstrukcijos projektas pažeidžia jo, kaip vieno iš bendraturčių, teises ir interesus, atsakovas nepateikė. Atsakovo argumentai, kad ieškovė stato kaip nori ir ką nori, kad jos projektas prieštarauja privalomiems statybų reikalavimams, bendro gyvenimo taisyklėms (viešosioms normoms) ir dėl to, kad namas yra senas ir prastos būklės, rekonstrukcija gali padaryti realios žalos, kad jis negalės vaikščioti aplink namą (nors naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta) yra deklaratyvūs bei objektyviai nepagrįsti teiginiai. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus yra pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2009). Be to, atsakovas konkrečiai nenurodė, kokiems viešųjų normų reikalavimams ieškovės projektas prieštarauja, nors iš esmės turėtų įrodinėti, kokios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Pažymėtina, kad nagrinėjamo pobūdžio bylose nėra akcentuojamas pats rekonstrukcijos projekto teisėtumas ir jo atitikimas įstatymų reikalavimams, akcentuojama tai, ar bendraturtis pagrįstai atsisako duoti sutikimą pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė ne kompetentingų institucijų suderintą ir patvirtintą projektą, o projektinį pasiūlymą. Jei tolimesniame rekonstrukcijos įteisinimo procese kompetentingų institucijų būtų nustatyti projektinio pasiūlymo neatitikimai įstatymų reikalavimams, juos ieškovė galėtų pašalinti, nes priešingu atveju leidimas rekonstruoti statinį nebus išduotas, tokiu būdu prarandant galimybę įteisinti savavališką statybą.
Pažymėtina, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia specialistų parengtu projektiniu pasiūlymu, iš kurio turinio matyti, kad jis yra parengtas atsižvelgiant į savavališkos statybos aktą, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-09-19 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018-10-23 nutartį, pateiktame projekte be kitų sprendinių yra projektuojamas ir savavališkai įrengtų pamatų griovimas, aptariama statybos įtaka aplinkai, gyventojams, gretimoms teritorijoms, planuojamas statybinių atliekų tvarkymas, buitinių atliekų šalinimas. Teismo vertinimu, savo motyvuotus prieštaravimus tokiam projektiniam pasiūlymui atsakovas galėjo pagrįsti ir tokią pačią įrodomąją galią turinčiais įrodymais, kaip minėta anksčiau – specialistų išvadomis ar kitais patikimais duomenimis nurodant, kuom pateiktas projektas yra ydingas jo teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Be to, verta pažymėti, kad su vykdoma rekonstrukcija sutinka kitas namo bendraturtis – trečiasis asmuo I. S..
Taigi, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas taip ir nepateikė įrodymų, kad ieškovės ketinama įteisinti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija kaip nors pažeidžia jo, kaip bendrosios nuosavybės objekto bendraturčio, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jam naudotis savo nuosavybe, todėl jo atsisakymas duoti sutikimą įteisinti atliktą rekonstrukciją lieka nemotyvuotas. Tinkamai nemotyvavus savo nesutikimo, atsakovo elgesys laikytinas neatitinkančiu CK 4.75 straipsnio nuostatų, teisingumo protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Todėl teismas ieškinį tenkina visa apimtimi.
Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos sutiekus jiems antrinę teisinę pagalbą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Leisti ieškovei M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdomos dalies (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus pagal UAB „Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“ parengtą rekonstravimo projektą – projektinį pasiūlymą Nr. PP 18-05 MS be atsakovo V. D., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.