Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-05 · Byla Nr. ATP-185-582/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
ATP-185-582/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-185-582/2015Teisminio proceso Nr. 4-28-3-02115-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-11-21, apie 21.24 val., savo vaikų namuose, kurie gyvena su motina adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu konfliktavo su vaikų motina J. J. mažamečių vaikų J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, ir tokiais veiksmais J. V. elgėsi priešingai vaikų interesais ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu J. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas įspėjimas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde J. V. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Skunde nurodoma, kad jo kaltę Marijampolės rajono apylinkės teismas nutarime grindė tik jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, gimimo liudijimais ir pažyma apie asmens baustumą. Tačiau apeliantas teigia, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pasiaiškino neapgalvotai. Gerai apgalvojęs kaltu nesijaučia, kadangi savo veiksmuose neįžvelgia administracinio teisės pažeidimo požymių. 2014-12-02 rašydamas prašymą Marijampolės rajono apylinkės teismui dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant jis taip pat skubotai priėmė sprendimą, kad yra kaltas padaręs pažeidimą.

Apeliantas pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo savo vaikų namuose, kurie gyvena su motina J. J., tačiau žodžiu su ja nekonfliktavo, nevartojo necenzūrinių žodžių, nešaukė, tarp jų tiesiog vyko dialogas dėl kitų jų nesutarimų. Ginčo metu vaikų tame pačiame kambaryje nebuvo. Byloje nėra nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais apeliantas padarė pažeidimą, nėra įvardinta, kokią žalą ar neigiamą poveikį jis padarė savo vaikams. Iš byloje surinktų įrodymų visumos nėra aišku, kokie veiksmai yra pripažįstami administracinės teisės pažeidimu, nėra nustatytas tų veiksmų pavojingumas ir neapibrėžtos neigiamos pasekmės. Taip pat iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai nesiėmė visų reikalingų veiksmų pažeidimui užfiksuoti – nebuvo nustatyta, kur įvykio metu buvo vaikai, nebuvo tiksliai apibrėžta, kokiais žodžiais ar veiksmais padaryta neigiama įtaka vaikams, nei vienas iš vaikų nebuvo apklaustas, byloje nėra tikslaus J. J. paaiškinimo. Todėl akivaizdu, kad nutarimas priimtas neobjektyviai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, jie buvo vertinami selektyviai parenkant tik apelianto kaltę patvirtinančius įrodymus ir neatsižvelgiant į kitus jo kaltę paneigiančius duomenis. Teismas neatsižvelgė, kad J. J. atvykusiems pareigūnams nurodė, jog apeliantas vaikų akivaizdoje su ja konfliktavo, tačiau tikslių aplinkybių negalėjo nurodyti. Skundo autorius mano, kad J. J. nori jam pakenkti dėl tarp jų esančių įsisenėjusių asmeninių nesitarimų. Be to, kaip matyti iš patrulio T. S. 2014-11-22 tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikrinimo nurodomų aplinkybių, policija buvo iškviesta, nes J. V. namuose girtas triukšmavo, norėjo išvažiuoti automobiliu, bandė užvažiuoti ant pranešėjos, tačiau aplinkybė dėl apelianto neblaivumo nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Pareigūnams atvykus, automobilis stovėjo namo kieme, su juo važiuoti apeliantas teigia neketinęs, įvykio metu buvo blaivus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, byloje nėra ir teismo posėdžio protokolo. Pažymėtina, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme, kai tai daro teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Nesant apylinkės teismo posėdžio protokolo negalima patikrinti apylinkės teisme atlikto įrodymų vertinimo, nes nutarime įrodymai tik abstrakčiai išvardinti, nepasisakyta dėl kiekvieno įrodymo galios, nepateikta argumentų, kodėl vienais įrodymais teismas remiasi, o kitus atmeta. Nors iš bylos duomenų matyti, kad J. V. buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, ir jis teismui pateikė prašymą jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau byloje nėra duomenų, jog į teismo posėdį šioje byloje būtų buvę kviesti kiti asmenys, rašę paaiškinimus, tiesiogiai dalyvavę įvykyje, o jų parodymai gali būti reikšmingi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, patvirtinant ar paneigiant apeliaciniame skunde keliamą versiją dėl konfliktinės situacijos vaikų akivaizdoje nebuvimo. Todėl esant vien tik rašytiniams įrodymams byloje ir neapklausus teisme pažeidimą padariusio asmens ir visų svarbias aplinkybes galinčių paliudyti asmenų (J. J. ir policijos pareigūnų), ypač kai asmuo apeliaciniame skunde iš esmės dėsto priešingą poziciją ir savo kaltę neigia, apygardos teismas neturi galimybės patikrinti, ar skundžiamu nutarimu J. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas pagrįstai.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų įrodymų, visapusiškai neištyrė bei neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių, taip pažeisdamas ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatas ir tiesioginio nagrinėjimo teisme principą. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių skundžiamas nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Pripažinus, jog skundžiamas nutarimas naikinamas dėl proceso įstatymo pažeidimų, apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimą ir grąžinti J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas