Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijaus Rauckio,

nuteistajam M. V. (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis) ir jo gynėjui advokatui Jeroslav Los,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. ir nukentėjusiosios L. P. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1) V. L. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista laisvės apribojimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, V. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigota atlyginti nukentėjusiajai L. P. 416,66 Eur turtinę žalą. Paskirta laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. L. palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o po nuosprendžio paskelbimo panaikinta skirta kardomoji priemonė – periodinis registravimasis policijos įstaigoje.

2) I. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (B. L. turto vagystė) ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams, BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas A. Š. atžvilgiu) ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių, BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas L. P. atžvilgiu) ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė I. L. paskirta terminuotas laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes iš dalies sudedant ir I. L. paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 8 punktu, I. L. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad I. L. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant turi atlikti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams; I. L. įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai L. P. 416,66 Eur turtinės žalos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką I. L. įskaičiuotas laikas, jo išbūtas sulaikyme nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. Pradėjus vykdyti bausmę, naikintina I. L. skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.

3) M. V. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (A. S. turto vagystė) ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 7 mėnesiams, BK 178 straipsnio 2 dalyje (S. Č. turto vagystė) ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams, BK 178 straipsnio 2 dalyje (B. L. turto vagystė) ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 178 straipsnio 2 dalyje (B. L. turto vagystė bendrininkaujant ) ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams, BK 180 straipsnio 1 dalyje (A. Š. plėšimas) ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių, BK 178 straipsnio 1 dalyje (V. R. turto vagystė ) ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 180 straipsnio 2 dalyje (L. P. plėšimas) ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, M. V. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (A. S. turto vagystė) ir 180 straipsnio 2 dalį (L. P. plėšimas) subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė M. V. paskirta terminuotas laivės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši subendrinta bausmė ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė M. V. paskirta terminuotą laivės atėmimą 3 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. V. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. V. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laikas, jo atbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. M. V. skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. M. V. iki bausmės vykdymo pradžios palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai: A. S.– 1 696 Eur sumai, šią sumą išieškant iš M. V.; S. Č. – 6 746 Eur sumai, šią sumą išieškant iš M. V.; B. L. – 697,60 Eur sumai, 44,20 Eur išieškant iš M. V., likusią ieškinio sumą 653,40 Eur išieškant solidariai iš M. V. ir I. L.; V. R. – 50 Eur, šią sumą išieškant iš M. V.; A. Š. – 348 Eur sumai, šią sumą išieškant solidariai iš M. V. ir I. L..

Nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies 1 250 Eur sumai, šią sumą išieškant lygiomis dalimis – po 416,66 Eur – iš M. V., I. L. ir V. L., likusioje dalyje šis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies 200 Eur sumai, šią sumą išieškant solidariai iš M. V. ir I. L., likusioje dalyje šis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies 3 000 Eur sumai, šią sumą išieškant solidaria iš M. V., I. L. ir V. L., likusioje dalyje šis ieškinys atmestas.

Automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Reagavimo skyriaus teritorijoje (duomenys neskelbtini), po nuosprendžio įsiteisėjimo konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn, laikiną šio automobilio nuosavybės teisės apribojimą paliekant iki šio automobilio konfiskavimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo naikintinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. L. piniginėms lėšos užsienio valiuta: 500 Belgijos frankų ir 3 JAV doleriams, saugomiems (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (kvitas AVPK Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šios piniginės lėšos grąžintinos I. L..

Iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo paliktas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui:

– M. V. turtui: piniginėms lėšoms sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, 11 387,60 Eur sumai, visiškai apribojant nuosavybės teises, turto saugotoju paskiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“; piniginėms lėšoms sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, 11 387,60 Eur sumai, visiškai apribojant nuosavybės teises, turto saugotoju paskiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“; piniginėms lėšoms sąskaitoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)bankas, 11 387,60 Eur sumai, visiškai apribojant nuosavybės teises, turto saugotoju paskiriant (duomenys neskelbtini) banką;

– I. L. turtui: piniginėms lėšoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, 11 387,60 Eur sumai, visiškai apribojant nuosavybės teises, leidžiant laisvai disponuoti 354 Eur suma, turto saugotoju paskiriant AB „(duomenys neskelbtini)“ banką; piniginėms lėšoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, 11 387,60 Eur sumai, visiškai apribojant nuosavybės teises, turto saugotoju paskiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“; piniginėms lėšoms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini)bankas, 11 387,60 Eur sumai, visiškai apribojant nuosavybės teises, turto saugotoju paskiriant AB (duomenys neskelbtini) banką;

– V. L. turtui: piniginėms lėšoms sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas, 11 387,60 Eur sumai, visiškai apribojant nuosavybės teises, leidžiant laisvai disponuoti 300 Eur suma, turto saugotoju paskiriant AB (duomenys neskelbtini) banką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.5. M. V. ir I. L., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą ir kitaip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą: 2022 m. spalio 1 d., apie 20.30 val., prie garažų masyvo, esančio prie (duomenys neskelbtini), M. V. sustabdžius vairuotą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo kartu važiavo I. L. bei A. Š., I. L., išlipęs iš automobilio, atidaręs automobilio galines duris, už striukės pagriebęs ant galinės sėdynės sėdėjusį A. Š., jėga ištempė A. Š. iš automobilio ir pargriovė aukštielninką ant žemės, atsiklaupęs kojos keliu ant A. Š. krūtinės ir prispaudęs jį prie žemės, taip atimdamas galimybę jam priešintis, iš A. Š. striukės kišenių pagrobė A. Š. 4 Eur vertės piniginę su joje buvusiais 200 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 9C 64G Gray“ 140 Eur vertės, nepilną pakelį cigarečių „Winston“ 4 Eur vertės, tuomet M. V. sudavė ne mažiau 3 smūgius, I. L. sudavė ne mažiau 2 smūgius rankomis ir kojomis gulinčiam A. Š. į įvairias kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešinio antakio srityje, dešinio skruosto srityje, kairio momens srityje, dešinės akies viršutiniame voke ir taip veikdami bendrininkų grupėje, nukentėjusiajam A. Š. padarė 348 Eur turtinę žalą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.6. M. V. 2022 m. spalio 2 d., apie 19.45 val. iš kiemo prie namo (duomenys neskelbtini) pagrobė 400 Eur vertės V. R. priklausančią savadarbę automobilinę priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajam V. R. padarė 400 Eur turtinę žalą.

1.7. M. V., I. L., V. L. (ankstesnė pavardė – V.), veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė įsibrovę į patalpą esant šiomis aplinkybėmis: iš anksto susitarę ir turėdami tikslą įsibrauti į patalpą bei pagrobti svetimą turtą, 2022 m. spalio 3 d., apie 2 val., nuėjo prie jiems svetimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), V. L. likus kieme prie gyvenamojo namo stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų daromam nusikaltimui, M. V. ir I. L. išdaužus namo lango stiklą ir pro langą įsibrovus į namą, V. L. įsibrovus į namą pro I. L. iš vidaus atidarytas namo duris, M. V. panaudojo fizinį smurtą prieš namo gyventoją L. P. ir atėmė jai galimybę priešintis – pagriebė L. P. už rankų ir ištempė ją iš virtuvės į holą, nuo tempimo L. P. pargriuvus ant pilvo ant grindų, atsiklaupė ir laikė ją kojų keliais nugaros bei pečių srityse stipriai spausdamas prie grindų, lipnia juosta užklijavo jo veiksmams besipriešinančios L. P. akis ir burną bei, bandant surišti rankas, pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip atėmus galimybę L. P. priešintis, M. V., I. L. ir V. L. apieškojo kambarius ir bendrais veiksmais pagrobė 1 250 Eur vertės svetimą turtą – L. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A13“ 167 Eur vertės, 24 vnt. sidabrinių stalo įrankių komplektą 100 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 434 Eur vertės, kito televizoriaus valdymo pultelį 20 Eur vertės, „Gucci“ prekės ženklo šaliką 400 Eur vertės, benzininį pjūklą „Stihl“ 129 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai L. P. padarė 1 250 Eur turtinę žalą.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. prašo peržiūrėti jam paskirtą bausmę ir ją sumažinti arba paskirti tokią bausmę, kokia buvo paskirta kitiems nuteistiesiems.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. V. ir jo gynėjas advokatas Jaroslav Los prašė peržiūrėti nuteistajam M. V. paskirtą bausmę ir ją pakeisti. Nuteistojo I. L. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašė nukentėjusiosios L. P. skundą atmesti, kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino patirtos neturtinės žalos dydį, apimtį ir priteisė teisingą neturtinę žalą. Nuteistosios V. L. gynėja advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė prašė skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą ir nukentėjusiosios skundo netenkinti, nes byloje nėra jokių pagrįstų duomenų leidžiančių svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos didinimo. Prokurorė Vitalija Šalčiuvienė prašė tiek nuteistojo M. V., tiek nukentėjusiosios L. P. apeliacinius skundus atmesti, motyvuodama tuo, kad bausmė nuteistajam M. V. individualizuota tinkamai, o nukentėjusiajai L. P. priteista neturtinė žala yra adekvati įvykdytai nusikalstamai veikai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. ir nukentėjusiosios L. P. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl M. V. paskirtos bausmės

6. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl M. V. paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžių matyti, kad apylinkės teismas įvertino apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, keturi tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir vienas tyčinis sunkus nusikaltimas. Atsižvelgė į M. V. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis teistas penkis kartus, paskutinįjį kartą 2020 m. Ir nors bausmę pagal šį nuosprendį jis yra atlikęs, tačiau nuteistojo daromos nusikalstamos veikos (plėšimai, vagystės, sveikatos sutrikdymai) yra dėsningas jo elgesio padarinys. Pirmos instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad M. V. administracine tvarka baustas du kartus, paskirtų baudų nesumokėjęs. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino apelianto skunde akcentuojamą aplinkybę, kad jis dėl visų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino ir gailisi, taip pat nustatė ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y., kad jis nusikalto būdamas recidyvistu bei tris nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmos instancijos teismas M. V. skyrė pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas bausmės dydžius žymiai mažesnius už sankcijose numatytą šios bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais visiškai sutinka ir pažymi, kad akivaizdu, jog M. V. padaryti teisės pažeidimai nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantui anksčiau taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas teigiamos įtakos neturėjo ir jis šias nusikalstamas veikas įvykdė neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos, o tai aukštesniojo teismo vertinimu tik parodo nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptarta bei įvertinusi tai, kad nuteistasis M. V. savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, po bausmės atlikimo daro analogiškas nusikalstamas veikas, siekdamas finansinės naudos, daro išvadą, jog švelninti nuteistojo teisinę padėtį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad nuteistajam M. V. tiek bausmės rūšies, tiek jos dydžių parinkimą lėmė jo paties veiksmai, tai yra išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdis, paskatas bei pasekmes, taip pat M. V. asmenybę, jo aktyvų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, daro išvadą, jog apelianto nusikalstami polinkiai taikius jam švelnesnes bausmes nagrinėjamu atveju nebus pakeisti. Teismas spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta priimant skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendį.

9. Pagal suformuluotą apelianto prašymo esmę taip pat matyti, jog jis prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą ar bent bausmės dalį atidėti.

10. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

11. Kaip matyti iš įstatymo nuostatos, taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kiekvienu atveju teismas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę vertina individualiai atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenį charakterizuojančius duomenis.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek M. V. padarytos uždraustos veikos, tiek už jas paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sudaro formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo pagrindą, tačiau vien to nepakanka spręsti, jog M. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti taikius dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip jau minėta, M. V. praeityje teistas penkis kartus. 2015 m. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir 2021 m. lygtinis paleidimas pozityviems nuteistojo M. V. elgesio pokyčiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuo priešingo teisei elgesio jo nesulaikė. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už septynias teisei priešingas veikas, niekur nedirba, skirtų baudų už administracinius nusižengimus nemoka, sistemingai daro turtinio ir smurtinio pobūdžio numatytas nusikalstamas veikas. Ir nors dėl visų nusikalstamų veikų jis prisipažino, taip pat, kaip pats nurodė turi registruotą gyvenamąją vietą ir įsidarbinęs dengtų priteistas žalas, tačiau vien tai nesudaro besąlyginio pagrindo nuteistajam M. V. taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Būdamas laisvėje nuteistasis M. V. jau ne kartą turėjo galimybes nebenusikalsti, įsidarbinti ir dorai gyventi, tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Būtent sistemingas apelianto elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikius M. V. dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju net ir dalinio laisvės atėmimo bausmės atlikimo nepakaktų M. V. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl nukentėjusiajai L. P. priteistos neturtinės žalos

13. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

14. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiajai L. P. iš nuteistųjų solidariai 3 000 Eur neturinės žalos iš jos prašomų 100 000 Eur, įvertino pačios nukentėjusiosios L. P. nurodytas aplinkybes, kad vykdant plėšimą jokio fizinio skausmo ji nejuto, jokie smūgiai jai suduoti nebuvo, sužalojimų ji nepatyrė, tik keliais buvo prispausta prie grindų, jai lipnia juosta buvo užklijuota burna, akys, plaukai, kaklas dėl ko nukentėjusioji patyrė išgąstį, šoką ir po to sekusius dvasinius išgyvenimus (1 t., b. l. 109–121; 5 t., b. l. 24–30). Atsižvelgė į liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad greitosios pagalbos nukentėjusioji atsisakė, skausmais nesiskundė (5 t., b. l. 80–83). Įvertino ir įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašus, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji L. P. greitosios pagalbos atsisakė bei nurodė, jog jos „kumščiais nemušė, bet prie žemės prilenkė“ (5 t., b. l. 116–134). Taip pat vadovavosi 2023 m. sausio 4 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nėra priežastinio ryšio tarp nukentėjusiosios L. P. nurodytų aplinkybių dėl jos pargriovimo ant grindų bei jos prispaudimo kojų keliais prie grindų ir pateiktuose medicininiuose dokumentuose nustatytų diagnozių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) liga. (duomenys neskelbtini) nepakankamumas. (duomenys neskelbtini) nepakankamumas) (5 t., b. l. 63–64). Ir nors nukentėjusioji su tuo nesutikdama apeliaciniame skunde tvirtina, kad jos sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini) prakiurimas ir (duomenys neskelbtini)) buvo įtakoti būtent šio žiauraus nusikaltimo, tačiau byloje esantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, to nepatvirtina. Apeliantės apygardos teismui pateikta Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizė (13 t., b. l. 173) buvo įvertinta 2023 m. sausio 4 d. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau priežastinis ryšys nustatytas nebuvo. Pateiktame 2023 m. birželio 8 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodama, kad po užpuolimo L. P. tapo nesavarankiška, apsunkinto judėjimo, jaučia stuburo skausmą, sutriko koordinacija (13 t., b. l. 172), tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad joks sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajai L. P. po įvykdytos nusikalstamos veikos nustatytas nebuvo. Todėl aukštesniojo teismo nuomone, pirmos instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pakankamai įsigilino į baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus medicininius duomenis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tinkamai įvertino neturtinės žalos pasekmes bei nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegija neabejoja, kad šis įvykis įtakojo nesaugumo jausmo susiformavimą bei nukentėjusiosios baimę likti vienai, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas priteisdamas neturinę žalą šias aplinkybes jau įvertino. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos bylą nagrinėjant apylinkės teisme nukentėjusioji nenurodė, o apeliaciniame skunde akcentuojami šeimos narių patiriami nepatogumai, nesudaro pagrindo neturinę žalą didinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nenustačius priežastinio ryšio tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios netrukus po įvykio patirtų sveikatos sutrikimų nėra pagrindo nukentėjusiosios L. P. civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir jai papildomai priteisti 97 000 Eur. Pirmos instancijos teismo nukentėjusiajai L. P. priteista 3 000 Eur neturtinė žala yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms.

16. Į bylą yra pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. P. (190 Eur), nuteistajai V. L. (116,67 Eur), nuteistajam I. L. (75 Eur) ir nuteistajam M. V. (306,67 Eur).

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti gynėjus nuteistiesiems M. V., V. L. ir I. L., numatė imperatyvus reikalavimas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje, pažymint, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip jau minėta, nuteistiesiems M. V., V. L. ir I. L. gynėjai buvo paskirti teismo nutartimi esant imperatyviam reikalavimui dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos procese, be to, nukentėjusiosios L. P. apeliacinis skundas šiuo atveju atmestas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir dėl nukentėjusiajai teiktos antrinės teisinės pagalbos, iš nuteistųjų M. V., V. L. ir I. L. nepriteistinos. Pažymėtina, kad šioje byloje apeliacinis procesas vyko ne tik dėl nukentėjusiosios L. P., bet ir dėl nuteistojo M. V. apeliacinio skundo, ir nors nuteistojo apeliacinis skundas taip pat atmestas, atsižvelgiama į tai, kad M. V. nedirba, yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, iš jo priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiajam, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo M. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. V. ir nukentėjusiosios L. P. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir dėl nukentėjusiajai teiktos teisinės pagalbos, iš nuteistųjų M. V., V. L. ir I. L. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.