Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-535-92-2012

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00433-2011-9

2012 m. gegužės 11 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. (epizodas dėl N. J. priklausančio turto pagrobimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. (epizode dėl N. I. priklausančio turto pagrobimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. (epizode dėl R. P. priklausančio turto pagrobimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. (epizode dėl R. M. priklausančio turto pagrobimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta J. K. galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. ir 9 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-01-12, Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir J. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė- 2 (dveji) metai ir 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir I. G. ir R. S., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad kartu su R. S. 2011 m. rugsėjo 18 d., apie 19 val. 20 min., tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, laiptinėje, užpuolė ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją N. J., t.y. R. S. iš už nugaros rankomis sugriebus N. J. už kaklo ir viena ranka užspaudus jai burną ir taip atėmus galimybę priešintis, J. K. pagrobė iš nukentėjusiosios rankų jai priklausantį polietileninį maišelį, kuriame buvo nukentėjusiajai N. J. priklausantys akiniai 200 litų vertės, piniginė 10 litų vertės su joje buvusia 20 litų kupiūra, ir iš ausies ištraukė, ir taip pagrobė, auksinį auskarą, 500 litų vertės, ir tokiais savo bendrais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai N. J. 730 litų turtinę žalą.

Taip pat J. K. nuteistas už tai, kad kartu su I. G. ir R. S., 2011 m. rugsėjo 21 d., apie 14 val. 00 min., tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, namo, esančio (duomenys neskelbtini) Visagine, laiptinėje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją N. I., t.y. R. S. iš už nugaros rankomis sugriebus N. I. už kaklo ir viena ranka užspaudus jai burną ir taip atėmus galimybę priešintis, J. K. išsegė, ir taip pagrobė, iš N. I. ausų auksinius auskarus, 150 litų vertės, o I. G. greitai apieškojo nukentėjusiosios su savimi turėtą maišelį su prekėmis ir jos darbužių kišenes, ir tokiais savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai 150 litų turtinę žalą.

Taip pat J. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 23 d., apie 14 val. 45 min., tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, namo, esančio (duomenys neskelbtini) Visagine, laiptinėje, iš nukentėjusiosios R. P. rankų ištraukė ir taip atvirai pagrobė nukentėjusiajai R. P. priklausantį polietileninį bevertį maišelį, kuriame buvo piniginė 20 litų vertės, su joje buvusiais 175 litais grynųjų pinigų, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. P. 195 litų turtinę žalą.

Taip pat J. K. nuteistas už tai, kad kartu su R. S., 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 17 val. 30 min., tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, laiptinėje, užpuolė ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. M., t.y. J. K. ir R. S. smogė kumščiu nukentėjusiajai į nugarą, dengė rankomis jos veidą ir akis, ir taip atėmę jai galimybę priešintis, iš nukentėjusiosios rankų ištraukė, ir taip pagrobė, nukentėjusiajai priklausančią rankinę 120 litų vertės, kurioje buvo nukentėjusiajai R. M. priklausantys 2300 rusiškų rublių (ekvivalentas 2011-09-24, 182,26 Lt), piniginė 10 litų vertės su joje buvusiais 480 litų grynųjų pinigų, akiniai 20 litų vertės, apyrankė 300 litų vertės, ir tokiais savo bendrais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. M. 1112,26 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistasis skundu neginčija veikos kvalifikacijos, ginčija jam paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. K., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas laikėsi LR BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į J. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytos keturios nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai; į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (J. K., darydamas nusikaltimus siekė savanaudiškų tikslų-darydamas nusikaltimus norėjo užsidirbti pinigų pragyvenimui), į nusikalstamų veikų stadiją (J. K. padaryti nusikaltimai yra baigti), į kaltininko asmenybę (J. K. niekur nedirba, nesimoko, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, nėra susietas stipriais socialiais ryšiais su šeima, anksčiau yra baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus). BK 180 str. 1 d. sankcija numato dvi alternatyvias bausmės rūšis: areštą ir laisvės atėmimą iki šešerių metų. Apylinkės teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos dydį nustatė ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, artimą šios bausmės minimumui (aštuoni ir dešimt mėnesių). BK 178 str. 2 d. sankcija numato keturias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą, laisvės apribojimą ir laisvės atėmimą iki šešerių metų. Apylinkės teismas paskyrė griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių, bet jos dydį vėlgi nustatė artimą šios bausmės rūšies minimumui – aštuonis mėnesius.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad J. K. teistas. Kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos, už kurias J. K. yra nuteistas šiuo nuosprendžiu,, padarytos dar iki priimant nuosprendį pirmojoje byloje – visas veikas, už kurias J. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2011 metų rugsėjo mėnesį, o pirmasis nuosprendis priimtas 2012-01-12. Taigi tokiu atveju J. K. laikomas neteistu. Akivaizdu, kad apylinkės teismas, nors ir nurodė šią aplinkybę nuosprendyje, tačiau neatsižvelgė į ją skirdamas bausmę. Be to, atsižvelgtina, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje ši aplinkybė nėra akcentuojama. Taigi ši aplinkybė tik charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir esminės reikšmės priimant nuosprendį neturėjo, yra šalintina iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės ir aprašomosios dalių nekeičiant nuosprendžio.

Pirmosios instancijos teismas nepripažino J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). J. K. savo kaltę pripažino dėl dviejų epizodų (plėšimai N. J. ir N. I. atžvilgiu), dėl kitų dviejų – iš dalies. Byloje nenustatytas ir nuoširdus gailėjimasis – nenustatyta, kad nuteistasis išgyventų dėl padarytų veiksmų, kritiškai vertintų elgesį ir panašiai. Taip pat jis nepadėjo išaiškinti nusikalstamų veikų. Taigi apylinkės teismas pagrįstai nenustatė J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p. Pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė - kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Sprendžiant BK 62 str. 2 d. taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Byloje nenustatyta nė viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vadinasi, J. K. byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. 2 d.

Be to, kolegija pažymi, kad BK 62 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistojo skundo argumentai, kad jis turi motiną ir brolį, kurie yra neįgalūs ir be jo pagalbos negali išsiversti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Taigi apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų švelninti jam bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendį ir pašalinti iš jo įžanginės ir aprašomosios dalių teiginį, kad J. K. anksčiau buvo teistas.