Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-176-962/2015 ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo (institucija, teikianti išvadą byloje – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas 2015-03-27 pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus. Nurodo, kad pagal pateikiamą 2014-12-31 ūkininko R. M. ūko balansą turtas nėra sumažėjas, o kaip tik yra matomas ūkio veiklos apimčių didinimas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas realizuoja savo turimus guvulius, tačiau iš pateikto balanso aiškiai matyti, kad tai yra klaidinanti informacija. 2014-12-31 balanse matyti, kad praėjusiais finansiniais metais gyvuliai ir kiti gyvūnai buvo vertinami 436 434 Lt, o šiais finansiniai metais jie yra vertinami 492 901 Lt. Tai patvirtina ir Prienų rajono savivaldybės administracijos išduota pažyma, kurioje atsispindi gyvulių skaičiaus proporcingas augimas kiekvienas metais, t. y. 2014 m. buvo 162 galvijai, o 2015 m. – 163 galvijai. Ūkio apimties didėjimą rodo ir tai, kad ženkliai padidėjo deklaruoti skaičiai. Taigi galima pagrįstai teigti, kad ne tik, kad gyvuliai nėra realizuojami, tačiau jų apimtys per vienerius metus yra pastebimai padidėjusios.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 144 str. 1 dalį teismas prieš nutardamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones privalo prima facie (preliminariai) įvertinti ieškinio pagrįstumą, ir tik nustatęs, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas, spręsti, ar egzistuoja realios grėsmės, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi nepakankamai. Vienas iš esminių principų, kuriais teismas turi vadovautis parinkdamas ir skirdamas laikinąsias apsaugos priemones, yra ekonomiškumo principas. Jis iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas 2015-01-08 nutartį, neteisingai preliminariai įvertino iškilusią grėsmę dėl galimai ieškovei palankaus sprendimo priėmimo ir vykdymo bei netinkamai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, taip pažeisdamas jų taikymo paskirtį ir funkcijas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad yra pakankama tikimybė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju (jeigu ieškovės ieškinys būtų tenkinamas) teismo sprendimo dalyje dėl santuokinio turto padalijimo, piniginės kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo bei nepilnamečių vaikų išlaikymo įvykdymas gali pasunkėti, nes ieškinio suma yra didelė, be to, atsakovas nuo 2014-02-01 iki 2014-12-09 realizavo 60 galvijų, kurių vertė – keli šimtai tūkstančių litų, tokiu būdu galimai siekdamas sumažinti santuokoje įgyto turto masę, ir, ieškovės teigimu, per vaikus nuolat grasina ieškovei, kad ji liks be jokio turto ir neturės jokių galimybių įrodyti, kad šalys turi dalintino turto. Ieškovė, teigdama, jog atsakovas, 2014-02-01 palikęs šeimą ir išėjęs gyventi su kita moterimi, ruošdamasis santuokos nutraukimui, realizuoja ūkiui priklausančius daiktus, tai grindė vien tik 2014-12-09 išrašu iš ūkinių galvijų registro Nr. 8152 (t. 1, b. l. 31–62).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas ruošdamasis skyryboms realizuoja ūkiui priklausančius daiktus ir taip mažina ūkio vertę. Šis ieškovės argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi nepateikti jokie duomenys apie parduotus kilnojamus ar nekilnojamus daiktus. Teismas šiuo atveju vadovavosi tik ieškovės prielaidomis ir teiginiais be įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kas, už kiek ir kokiu laikotarpiu buvo parduota. Tokie teiginiai negali būti laikomi tinkamai pagrįstais ir įrodytais.

Ieškovės teigimu, atsakovas per laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-12-09 yra realizavęs 60 galvijų, kurių vertė yra keli šimtai tūkstančių litų. Kadangi laikotarpis, per kurį buvo realizuoti gyvuliai, nėra trumpas, t. y. beveik vieneri metai, todėl šiuo atveju skuba neįžvelgtina. Be to, visuotinai žinoma ir pripažinta aplinkybė, kad verčiantis gyvulininkyste yra būdinga atitinkama veiklos specifika, pasižyminti atitinkamų gyvulių realizavimu, kai jie pasiekia tam tikrą amžių ir svorį. Šiuo atveju, atsakovo teigimu, tokia veikla ir buvo plėtojama. Tai, kad gyvulių skaičius ūkyje nesumažėjo, nes yra parduodamas tik toks skaičius gyvulių, kurį kompensuoja natūralus galvijų prieaugis, taip siekiant gauti pelną, patvirtina gyvulių ūkio registras, kurio 2015-01-01 duomenimis buvo įregistruoti 163 galvijai, praėjusiais 2014 metais – 162 galvijai, o 2013-01-01 metų duomenis buvo įregistruota 147 galvijai. Taigi aiškiai matomas galvijų skaičiaus didėjimas, o ne mažėjimas. Tokie veiksmai, atsakovo teigimu, yra įprastinė procedūra, siekiant išlaikyti turimą galvijų bandą ir gauti norimą pelną, be to, galvijų skaičius, kurį vienu metu ūkininkas gali turėti, yra ribojamas pagal jo turimus išteklius ir naudojamų patalpų dydį; galvijų banda yra išlaikoma optimaliausiame dydyje, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Ūkininkui atlikus nurodytus veiksmus yra gaunamas atitinkamas pelnas, o neatlikus šių veiksmų ūkis patiria nemažus nuostolius, nes galvijai nebus realizuoti už pačią aukščiausią rinkoje esančią kainą ar apskritai nebus realizuojami dėl savo prarastos prekinės išvaizdos ir reikiamų savybių neatitikimo. Atsakovo valdomo ūkio didžiojoje knygoje, kurioje nurodomi ūkio veiklos rezultatai, atsispindi, kad ūkyje pagaminamo pieno procentas 2014 m. išaugo 30 %. Pagal deklaruotus pasėlių plotus dirbamos žemės plotas buvo padidintas iki 60 hektarų. Logiška, kad jeigu galvijų skaičius mažėtų, toks pieno pagaminimo procento išaugimas būtų fiziškai neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atitinkamas veiklos vykdymas ir nurodytų galvijų realizavimas traktuotinas kaip ūkio vertės mažinimas. Atsakovo teigimu, kurio ieškovė nepaneigė, tokiais veiksmais buvo siekiama didinti pelną ir plėsti veiklą, o ne atvirkščiai – mažinti ūkio veiklą. Teismas nutartyje nevertinęs jokių papildomų galvijų realizavimo aplinkybių, o tik patį pardavimo faktą, nevertindamas gyvulių pardavimo tikslo ir siekių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, padarė klaidingas išvadas, kad atitinkamas veiklos vykdymas ir nurodytų galvijų realizavimas traktuotinas kaip ūkio vertės mažinimas.

Sutiktina su atsakovu, kad jis niekaip negalėjo vykdyti ieškovės nurodytų neteisėtų veiksmų ir dėl to, kad atsakovui 2008, 2011, 2013 metais buvo skirta Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau NMA) parama (tai patvirtinantys išrašai yra pridedami). Gavęs šią paramą atsakovas remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities (gyvulininkystės sektorius) įgyvendinimo taisyklėmis asmuo gavęs paramą įsipareigoja pagal minėtų taisyklių 26.2.1 ir 26.2.2 apdrausti už paramą įsigytą turtą ir mažiausiai 5 m. neperduoti ir neperleisti šio turto valdyti kitiems ašmenims. Pažymėtina, kad, remiantis minėtų taisyklių 43.2 punktu, ūkininkas gavęs paramą įsipareigoja didinti sąlyginių gyvulių vienetų skaičių, o šios pareigos nevykdymą numatomos baudos. Už kiekvienus metus, kuomet yra vykdomas paramos programoje numatytas projektas, ūkininkas, remiantis minėtų taisyklių 26.2.3 punktu, privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą NMA numatyta tvarka bei pati NMA nuolatos kontroliuoja ūkininką ir už nustatytų pareigų nesilaikymą ar pažeidimus skiria dideles baudas. Kadangi atsakovą nuolatos tikrina atitinkamos atsakingos valstybinės institucijos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra betikslė priemonė, kuri pertekliniai suvaržo atsakovo turtą ir teises bei jo verslo plėtrą, nepaliekančios ne tik galimybės normaliai funkcionuoti, tačiau nesuteikiančios netgi galimybės vykdomam verslui pasyviai funkcionuoti. Atsakovui uždraudus bet kokius piniginių lėšų pervedimus iš ūkio banko sąskaitos tretiesiems asmenims, ūkyje laikomi galvijai nebegalės būti tinkamai prižiūrimi dėl elektros, pašarų, vandens bei veterinarijos paslaugų trūkimo, dėl ko gyvūnai patirs žiaurų ir nepateisinamą elgesį, o atsakovui galimai būtų skiriamos atitinkamos baudos tiek iš NMA, tiek iš gyvūnus saugančių ir jų priežiūros kontrolę vykdančių subjektų. Teisminis procesas gali užtrukti ilgai, dėl ko patirtos žalos ne tik nebus galimybės kompensuoti, bet ir atstatyti į buvusią padėtį. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti abiejų šalių interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai.

Be to, konstatuotina, jog šiuo atveju teismas ne tik, kad netinkamai įvertino ieškovės nurodomus grėsmės šaltinius ir pasekmes kitai šaliai, tačiau tinkamai neįvertino ir pačių ieškinio reikalavimų ir jų preliminaraus pagrįstumo.

Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė prašo neturtinės žalos atlyginimui priteisti 20 000 Lt (5 792,4 Eur) kompensaciją dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei; po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti visą nekilnojamąjį 229 530 Lt (66 476,48 Eur) ir kilnojamąjį turtą (išskyrus automobilį Ford Focus, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė prašo priteisti jai), kurį sudaro 324 000 Lt (93 836,89 Eur) vertės transporto priemonės, ūkyje 2014-12-09 užfiksuoti 164 ūkiniai gyvūnai 517 550 Lt (149 892,8 Eur) vertės ir žemės ūkio kooperatyvo ,,Pienas LT“ pajiniai įnašai 93 910,28 Lt (27 198,29 Eur) vertės, o jai iš atsakovo priteisti 582 495,10 Lt (168 702,24 Eur) kompensaciją; dviejų vaikų išlaikymui priteisti po 600 Lt (173,77 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Vadinasi, ieškovė prašo priteisti viso 616 859,10 Lt (582 495,10 + 20 000+ 600 Lt x 2 vaikai x 12 mėn.).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ūkio vertė ir kito atsakovui priklausančio turto vertė yra 1 164 990,20 Lt (337 404,48 Eur), būtent už kurios ½ dalį ji prašo priteisti 582 495,10 kompensaciją, tačiau ji nepateikia įsipareigojimų (paskolų) ir sąnaudų, kurias patiria ūkis vien tik tam, kad egzistuotų. Pagal 2014-09-30 sąnaudų ataskaitą (t. 2, b. l. 69, bylos Nr. 2-176-962/2015 dalis) ūkininko R. M. ūkis per vieną mėnesį turi vidutiniškai išlaidų už 43 949,56 Lt (395 546 / 9). Visiškai pritartina atsakovui, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir negalint padengti šių minėtų išlaidų, skolos bei delspinigiai kaupsis ypatingai greitai, ūkis, nebesugebėdamas jų padengti, bus priverstas bankrutuoti, be to, neperkant pašaro, mineralų, neturint net kuro pakrauti galvijams, juos pamelžti, ūkis apskritai negali gyvuoti nė dienos. Atsakovo argumentais ir pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovo ūkis turi nemažus kreditorinius reikalavimus, 2014-09-30 duomenimis sudariusius net 403 397 Lt (t. 2, b. l. 70, bylos Nr. 2-176-962/2015 dalis). Įvertinus atsakovo ūkio įsipareigojimus kreditoriams, kurie tuo atveju, jei atsakovo ūkis tarp šalių būtų dalijamas, taip pat turi būti padalijami, konstatuotina, jog kaip preliminariai pagrįsta galėtų būti vertinama ne visa ieškovės prašoma jai priteisti turto (pinigų) vertė (616 859,10 Lt), o vertė, paskaičiuota išminusavus įsipareigojimų ½ dalį ir sudaranti 415 160,6 Lt (616 859 – 201 698,5).

Kadangi skundžiama nutarties dalimi, su kuria pats atsakovas atskirajame skunde nurodo sutinkantis, viešame registre yra padarytas įrašas viešame registre dėl perleidimo draudimo 552 141 Lt vertės turto, kurį ieškovė prašo priteisti atsakovui, konstatuotina, jog visa preliminariai pagrįsta ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti 415 160,6 Lt suma yra užtiktina teismo pritaikytu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, prašomo priteisti atsakovui, perleidimo draudimu, kadangi 552 141 Lt suma iš esmės viršija 415 160,6 Lt sumą. Pažymėtina, jog ieškinyje nurodyta atsakovui prašomo priteisti 553 530 Lt vertės turto (229 530 Lt nekilnojamojo turto + 324 000 Lt transporto priemonių) suma sumažinta 1 389 Lt suma, kadangi teismas paliko neareštavęs ieškinyje nurodyto ir atsakovui prašomo priteisti 1 389 Lt vertės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

CPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali taikyti kelias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Akivaizdu, jog teismui padarius įrašą viešame registre dėl perleidimo draudimo 552 141 Lt vertės turto, kurį ieškovė prašo priteisti atsakovui, teismas, papildomai uždraudęs įkeisti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti atsakovo individualios veiklos kilnojamus, nekilnojamus daiktus bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims, atlikti bet kokius mokėjimus iš ūkio veiklos sąskaitų, tokiu būdu pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, kuri yra iš esmės didesnė už ieškinio sumą.

Be to, pažymėtina, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 str. 1 d.), todėl netgi tai, jog bylos nagrinėjimo metu gali būti sumažinta vertė turto, kurį ieškovė prašo priteisti atsakovui, o jai už tą turtą priteisiant iš atsakovo tik kompensaciją, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje pareikšto ieškinio patenkinimui neturėtų jokios reikšmės.

Pritartina atsakovui, jog, negaudamas nustatyto ar fiksuoto atlyginimo, o lėšas pragyvenimui, vaikų išlaikymui ir mokesčių mokėjimui skirdamas iš sąskaitos, kuri skundžiama nutartimi yra areštuota, tokio sprendimo pasėkoje jis negali skirti uždirbtų lėšų savo vaikams, t. y. išlaidos mokyklai, maitinimui, aprangai, sumokėti sąskaitų už būsto, kuriame šiuo metu gyvena su vaikais, išlaikymą, be to, negali pasirūpinti ne tik vaikais, bet ir savimi, skirti atitinkamų lėšų maitinimuisi ir būtinosios savo išlaidoms bei reikmėms. Taigi teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingai didelės ir sukeliančios maksimalią žalą tiek vaikams, gyvenantiems su atsakovu, tiek šeimos turtui, tiek pačiam atsakovui ir jo ūkiui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d., 338 str.)., panaikinant jos dalį, kuria teismas uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurie mažintų atsakovo vykdomos individualios žemės ūkio veiklos (juridinio asmens kodas 1364754) vertę, t. y. uždraudė įkeisti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti aukščiau nurodytos individualios veiklos kilnojamus, nekilnojamus daiktus bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims, atlikti bet kokius mokėjimus iš ūkio veiklos sąskaitų, leidžiant atsakovui iš vykdomos individualios žemės ūkio veiklos piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove reiškiamų reikalavimų ribose.

Kiti atskirojo skundo argumentai nebesvarstytini, kaip nebeturintys reikšmės šios apeliacijos rezultatui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria teismas uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurie mažintų atsakovo vykdomos individualios žemės ūkio veiklos (juridinio asmens kodas 1364754) vertę, t. y. uždraudė įkeisti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti aukščiau nurodytos individualios veiklos kilnojamus, nekilnojamus daiktus bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims, atlikti bet kokius mokėjimus iš ūkio veiklos sąskaitų, leidžiant atsakovui iš vykdomos individualios žemės ūkio veiklos piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove reiškiamų reikalavimų ribose.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.