- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-101-884/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Pažeidėjas
- A. Ž.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau- ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. 2012 m. kovo 16 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administarcinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodoma, kad A. Ž. 2012 m. kovo 15 d. 20.18 val. Narvydžių k., Skuodo r. sav., vairavo automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 2,06 prom..
Motyvuojamoji dalis
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. iš pradžių aiškino, kad būdamas išgėręs važiavo nuo ženklo „Skuodas“ iki buvusios žmonos namų, manęs, kad žvyruotu keliuku išgėręs gali vairuoti, vėliau aiškino, kad, kad su žmona susitarė susitikti prie ženklo „Skuodas“, jis atvažiavo savo automobiliu „WV Sharan“, abu susėdo į jo mašiną, pasikalbėjo ir parvažiavo prie žmonos namų, sustojo prie tujų, iki kiemo maždaug 10 m, norėjo pasikalbėti su žmona, mašinoje išgėrė alaus ir sidro, alkoholiniai gėrimai buvo jo mašinoje, už sėdynės, pavartojęs alkoholinių gėrimų niekur nebevažiavo, galvojo, kad sūnus jį parveš namo, su žmona dar nebuvo išsiskyrę, savo automobilį galėjo palikti kieme. Atėjus žmonos broliui ir uošvienei, kilo konfliktas. Nebežino, kada sakė policijos pareigūnui M. V. gėręs alkoholinių gėrimų, buvo susijaudinęs.
Liudytojas V. U. parodė, A. Ž. yra buvęs sesers vyras. Įvykus konfliktui, buvo iškviesti policijos pareigūnai, jo mama parašė pareiškimą ir A. Ž. išsivežė, ar A. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus, nematė.
Liudytojas L. Ž. parodė, kad A. Ž. yra jo tėvas. Važiuodamas iš miesto namo į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie Skuodo ženklo pamatė stovintį tėčio automobilį. Jis sustojo, paskui automobiliui pavažiavus, jis važiavo iš paskos, nuo Skuodo iki namų yra apie 3 km. Kokiomis aplinkybėmis tėtis naudojo alkoholinius gėrimus, nežino, su niekuo apie tai nešnekėjo.
Liudytoja J. Ž. parodė, kad su A. Ž. susitiko po darbo, prie ženklo „Skuodas“. Kalbėjosi jo automobilyje, tuo metu A. Ž. išgėręs nebuvo, alkoholinių gėrimų nė vienas nevartojo, ji pasijuto blogai ir paprašė parvežti ją namo, prie tujų sustojo, kiek ilgai kalbėjosi, nežino. Tada A. Ž. išgėrė alkoholio, siūlė ir jai, kiek išgėrė, nežino. A. Ž. pradėjo bartis su jos mama, įvyko konfliktas. Policijos atvykimo fakto neprisimena.
Liudytojas M. V. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog kad (duomenys neskelbtini) kaime vyksta konfliktas, atvykus į įvykio vietą, A. Ž. konfliktavo su uošviene ir dar vienu vyriškiu, kurio pavardės neprisimena. Prie įvažiavimo į kiemą prie gyvatvorės stovėjo automobiliai „Audi“ ir „VW Sharan“. „Audi“ automobilyje sėdėjo mergina, automobilyje „VW Sharan“ vairuotojo vietoje sėdėjo A. Ž., automobilio gale - moteris. Sodybos savininkė ir jos sūnus nurodė, kad A. Ž. atvažiavo automobiliu neblaivus ir įvyko konfliktas, buvo parašytas pareiškimas policijai. A. Ž. pasisodinus į tarnybinį automobilį, jis neigė vartojęs alkoholį, po to sakė, kad gėrė alaus ir sidro, apklausiamas sakė, kad išgėrė alkoholio ir po to nuo pasienio atvažiavo iki uošvės. Aiškino, kad „aš tą kelią pats esu išpylęs, ar negaliu važiuoti“. J. Ž. buvo neblaivi, nesiorientavo aplinkoje, ją į kambarį nuvedė sūnus. Buvo matyti, kad A. Ž. yra neblaivus: jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Apžiūrėjus automobilį buvo vienas tuščias plastikinis butelis, alaus butelių nebuvo. Mano, kad per 10 minučių girtumo požymiai nebūtų pasireiškę. A. Ž. buvo nuvežtas į policijos komisariatą, jam nustatytas girtumas ir patalpintas išblaivinimui. A. Ž. sūnus buvo atvažiavęs „Audi“ automobiliu, A. Ž. automobilis buvo iš priekio, sūnaus - iš galo. Sūnus bandė sakyti, kad jis atvairavo tėvo automobilį „Sharan“. A. Ž. pasakė, kad jis pats atvažiavo. Sūnaus draugė paaiškino, kad A. Ž. sūnus jai sakęs, jog „tėvas yra girtas“.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Blaivumo patikrinimo testu 2012-03-15 20:18:56 A. Ž. nustatytas vidutinis girtumas (2,06 prom.) (b.l. 9). Šio fakto A. Ž. neginčija, tačiau neigia vairavęs automobilį po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus. A. Ž. paaiškinimą, kad alkoholinius gėrimus – alaus ir sidro, buvusios jo automobilyje už sėdynės – gėrė jau parvežęs iki namų žmoną, paneigia policijos pareigūno M. V. parodymai, kuriais nustatyta, kad nuvykus į įvykio vietą A. Ž. sėdėjo automobilyje „VW Sharan“ vairuotojo vietoje, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas, apklausiamas sakęs, kad išgėrė alkoholio ir po to nuo pasienio atvažiavo iki uošvės (b.l. 33). Šie parodymai sutampa su paties A. Ž. bylos nagrinėjimo pradžioje duotais parodymais, kad, išgėręs alkoholinių gėrimų, važiavo žvyruotu keliu (b.l. 24). Pareigūno parodymais taip pat nustatyta, kad A. Ž. automobilis buvo apieškotas, jame rastas tik vienas tuščias plastikinis butelis, alaus butelių nebuvo (b.l. 33). Liudytojos J. Ž. parodymais, kad, susitikus prie ženklo „Skuodas“, A. Ž. buvo blaivus, jie mašinoje tuomet alkoholinių gėrimų negėrė, teismas nesivadovauja, nes, atsižvelgiant į tai, kad ji jaučia nepatogumą dėl to, kad jos artimieji kilus konfliktui iškvietė policijos pareigūnus, A. Ž. buvo priverstas išeiti iš darbo, jos parodymai vertintini kaip siekimas padėti išvengti A. Ž. administracinės atsakomybės. Tai, jog pati J. Ž. parodė, kad neprisimena policijos atvykimo fakto, į klausimą, kada ji su A. Ž. gėrė alkoholinius gėrimus, negalėjo aiškiai ir tiksliai atsakyti, patvirtina pareigūno parodymus apie tai, kad ji buvo neblaivi, nesiorientavo aplinkoje, dėl ko darytina išvada, kad J. Ž. nelabai prisimena tą vakarą buvusių įvykių seką.
Remiantis liudytojo M. V. parodymais bei byloje ištirtais rašytiniais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo vairavimo, blaivumo testu, tarnybiniu pranešimu, darytina išvada, kad kad A. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Skiriant administracinę nuobaudą A. Ž., atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau administracine tvarka nebaustas (ATPK 27 straipsnis, 30 straipsnis, 30² straipsnis, 33 straipsnio 2 dalis). Jam skirtina sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pripažinti A. Ž. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 330 straipsniu asmuo laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą, arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.
INFORMACIJA: Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6030) ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, visos arba dalies baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.