- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-09
- Bylos Nr.
- P-143-122-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- J. N., A. S., R. D., V. J., S. M.
- Atsakovas
- Panevėžio rajono policijos komisariatui
- Kategorijos
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. N. ir A. S. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-421-552/2005 pagal pareiškėjų R. D., V. J., J. N., S. M. ir A. S. skundus atsakovui Panevėžio rajono policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. D., V. J., J. N., S. M. ir A. S. (toliau – ir pareiškėjai) skundais kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: R. D. – 1 786,01 Lt, V. J. – 1 258,43 Lt, J. N. – 1 260,19 Lt, S. M. – 1 192,03 Lt, A. S. – 1 018,67 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad 2002 – 2004 m. jiems buvo neišmokėta darbo užmokesčio dalis, nes, apskaičiuojant darbo užmokestį, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 53) buvo taikomas indeksavimo koeficientas. Indeksavimo koeficiento taikymą numačiusius teisės aktus Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl jiems turi būti išmokėta nesumokėta darbo užmokesčio dalis.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53, darbo užmokesčio skaičiavimui taikomą indeksavimo koeficientą nustatydavo įsakymais. Vykdant šiuos įsakymus, pareiškėjams nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, jog indeksavimo koeficiento taikymą numatę teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. Teismas pažymėjo, kad pagal teisėje galiojančią įstatymo teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Vykdyti įstatymų nuostatas privalo tiek privatūs asmenys, tiek valstybės valdžios institucijos. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta tik Konstituciniam Teismui, todėl kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Taigi atsakovas negalėjo atsisakyti vykdyti atitinkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir, priimdamas įsakymus dėl indeksavimo koeficiento nustatymo, jis veikė teisėtai. Be to, nėra duomenų, kad atsakovo įsakymai dėl indeksavimo koeficiento nustatymo būtų panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka. Teismas nurodė, kad minėti atsakovo įsakymai buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjų R. D. ir V. J. apeliacinius skundus patenkino. Teismas panaikino Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti šių pareiškėjų skundai, šių pareiškėjų skundus patenkino ir priteisė pareiškėjui R. D. iš atsakovo 1 786,01 Lt, o pareiškėjui V. J. – 1 258,43 Lt.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai R. D. ir V. J. prašė priteisti 2002 – 2004 m. dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Šis reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nelaikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir nesietinas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Teismas pažymėjo, jog darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjams buvo taikomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjams buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jiems buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Taigi išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjams, ir pareiškėjų reikalavimai dėl taikant indeksavimo koeficientą jiems neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti tenkinami. Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjams metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjų teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdami valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl jie turi teisę į dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Teismas pabrėžė, kad, priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Atsakovo pažymos patvirtina, kad pareiškėjui V. J. dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo buvo neišmokėta 1 258,43 Lt, o R. D. – 1 786,01 Lt, t. y. būtent tokios sumos, kokias ir prašė priteisti šie pareiškėjai. Nurodytos sumos ir priteistinos šiems pareiškėjams. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų V. J. ir R. D. skundus atmetė nepagrįstai, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmesti šių pareiškėjų reikalavimai, panaikinama, o jų skundai tenkinami.
IV.
Pareiškėjai J. N. 2006 m. kovo 14 d. ir A. S. 2006 m. kovo 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-421-552/2005 pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktus. Prašymai grindžiami šiais argumentais:
1. Vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo turėjo būti patenkintas. Ši teismo nutartis turi precedentinę reikšmę nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas administraciniuose teismuose.
2. Terminas kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo paminėtos nutarties priėmimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesas atnaujintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Šiuo atveju prašoma atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nurodytais pagrindais.
Prašydami atnaujinti procesą, pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1 -638/2005. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nustato, jog neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: ,,Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Kaip nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio ,,sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje atmesti pareiškėjų J. N. ir A. S. skundai, konstatavus, jog sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, akivaizdžiai prieštarauja išdėstytai administracinių teismų praktikai. Be to, pagal minėtą teismų praktiką, nenuginčyti administravimo aktai negali užkirsti kelio reikalauti priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, nes tokiai teisei įgyvendinti DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Šiomis aplinkybėmis procesas administracinėje byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu, perduodant bylos dalį dėl pareiškėjų J. N. ir A. S. pateiktų reikalavimų iš naujo išnagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 159 str. 2 d.).
Prašymuose atnaujinti procesą pareiškėjai remiasi ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, tačiau materialinės teisės normų, kurių esminis pažeidimas padarytas, nenurodo, todėl pareiškėjų prašymai atnaujinti procesą šiuo pagrindu yra nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atnaujinti procesą administracinės bylos Nr. I-421-552/2005 pagal pareiškėjų R. D., V. J., J. N., S. M. ir A. S. skundus atsakovui Panevėžio rajono policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo dalyje dėl pareiškėjų J. N. ir A. S. skundų.
Perduoti bylos dalį dėl pareiškėjų J. N. ir A. S. skundų Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.