- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- 2-90-753/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01786-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Rasai Gelombickaitei
nedalyvaujant pareiškėjai E. S., suinteresuotajam asmeniui E. B. ir suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – E. B. ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims: E. B. ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo Č. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškimas grindžiamas šiais pareiškime išdėstytais bei pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu patvirtintais argumentais: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas Č. S., iki pat mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties atsirado palikimas, kurį sudaro: ½ buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis. E. S. gyveno ten pat, kur ir tėvas, taip pat ir jos motina – buvusi Č. S. sutuoktinė R. S., su kuria pareiškėjos tėvas išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Mirusysis turėjo du vaikus: E. S. ir jos seserį E. S. (B.). Jos yra įstatyminės palikėjo turto paveldėtojos. Po motinos mirties pareiškėja su seserimi E. B. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarą dėl jos turto paveldėjimo ir tik tada sužinojo, kad ½ buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis priklausė Č. S., nors butas buvo įregistruotas tik R. S. vardu. Notaras nurodė, kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl tėvo palikimo priėmimo nustatymo ir išdavė pažymą, nurodydamas, jog po Č. S. mirties paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Šis juridinis faktas reikalingas pateikti notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Po tėvo mirties pareiškėja nesikreipė į notarų biurą, apie tai, kad tėvui priklausė ½ jos motinos vardu registruoto buto, nežinojo. Jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti: gyvendama bute, jį prižiūrėdama, valdydama ir naudodamasi bute esančiais daiktais. Jos priimtą palikimą sudarė: tėvo namų apyvokos daiktai, baldai, namuose laikytos santaupos, technika ir kt. Šį faktą objektyviai patvirtina aplinkybė, jog iki palikėjo mirties su tėvu E. S. gyveno kartu ir po jo mirties tebegyvena tuo pačiu adresu. Visą palikėjo mirties dieną buvusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, tačiau palikimo daliai, atsiradusiai po palikėjo mirties, priimti reikia nustatyti tai patvirtinantį juridinį faktą. Pareiškėjos sesuo pripažįsta jos teisę į palikimo priėmimą, ji jokios tėvo palikimo dalies nepriėmė, be to, Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure sesuo E. B. (S.) 2014 m. sausio 24 d. paveldėjimo teises, priimtas po motinos R. S. mirties, padovanojo E. S..
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo E. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 27, 33). Atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodydama, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, siūlo jį tenkinti (b. l. 29).
Į teismo posėdį neatvyko ir suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą suinteresuotajam asmeniui pranešta tinkamai (b. l. 26, 34). Atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad teismui nustačius, jog yra visos aplinkybės, leidžiančios nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neprieštaraus, kad pareiškimas būtų patenkintas (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos E. S. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos bei suinteresuotuojo asmens E. B. tėvas Č. S. (b. l. 4-5, 10, 11, 12), po kurios mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad Č. S. būtų sudaręs testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. 2 d.). Įstatyminiai įpėdiniai po Č. S. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po Č. S. mirties likusio jo turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš įstatyminių įpėdinių neįformino (b. l. 14). Iš Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro A. B. liudijimo (b. l. 14) matyti, kad po Č. S., mirusio (duomenys neskelbtini), nebuvo pradėta paveldėjimo byla ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėja E. S. nurodė, kad ji tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjos paaiškinimų bei rašytinių įrodymų, matyti, kad faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi po tėvo mirties likusiais jo asmeniniais daiktais, namų apyvokos reikmenimis, gyvenant jam priklausančioje buto dalyje ir kt. Suinteresuotasis asmuo atsiliepime į pareiškimą patvirtino, jog pareiškėja gyveno kartu su tėvu Č. S. iki jo mirties ir po jo mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties E. S. priėmė visą jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (b. l. 29). Įvertinus byloje pareiškėjos paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja E. S. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo tėvo Č. S. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo tėvo palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. yra įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja E. S. priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo Č. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos E. S. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.