Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

išnagrinėjusi J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ savininkės, administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R., būdama individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ savininkė ir žinodama, kad įmonė turi mokestinę nepriemoką, kuri 2016-06-08 sudarė 15610,56 Eur, per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-02-29 atsiskaitydama su įmonės kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. reikalavimus dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo,

t. y. padarė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: J. R. paaiškinimu teisme, kad kalta padariusi pažeidimą iš esmės prisipažįsta, gaudama pajamas stengėsi pirmiausia sumokėti darbuotojams darbo užmokestį, nes jai tai pirmenybė. VMI kelis kartus rašė raštus, prašė išdėstyti įsiskolinimo sumokėjimą, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. VMI rašto neskundė. Buvo pradėtas kolekcijos siuvimas, jei nebūtų susimokėjusi už patalpas, būtų neįgyvendinusi darbų. Įmonėje dirba 6 asmenys. Jei jiems nemokėtų, jie netektų darbo. Norėjo gauti daugiau pajamų ir būtų sumokėjusi mokesčius. Todėl pripažįsta, kad nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos ir pirma mokėjo žmonėms pinigus, tačiau tai darė dėl susiklosčiusios sudėtingos finansinės situacijos. Prašo baudos dydį mažinti (b. l. 50-51); institucijos, pateikusios pareiškimą dėl bylos iškėlimo, atstovo A. P. paaiškinimu teisme, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atliko individualios (duomenys neskelbtini) namai operatyvų patikrinimą. Patikrinimo metu buvo aiškintasi, kaip įmonė atsiskaito valstybės biudžetui ir ar yra vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais. Buvo tikrintas laikotarpis nuo 2015-11-01 iki 2016-02-29. Nustatyta, kad įmonės skola 2015-12-01 302,69 eurai, o jau 2015-12-31 įsiskolinimas buvo 5866,28 eurai. Kaip matyti iš pateiktų banko išrašų, įmonė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, būtent iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2015 m. gruodį iš Vokiečių g. esančio bankomato buvo išgryninta 850 eurų, buvo sumokėti nuompinigiai 2015-12-31, UAB „Bitė Lietuva“ sumokėta 29.66 eurai, 2015-12-01 yra įsigytas pirkinys, t. y. buvo daromi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, bet ne su valstybe. Įmonė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, atsiskaitė su kitais kreditoriais, todėl J. R. padarė administracinį teisės pažeidimą. Praktikoje yra galimybė pateikus prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis laikotarpiui, kodėl šiuo atveju buvo atsisakyta išdėstyti – atsakyti negali (b. l. 58-59); pareiškimu dėl bylos iškėlimo ir operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.(23.30-08) FR1042-2921 ir priedais prie jos, kurie patvirtina, kad J. R. individualios įmonės patikrinimas buvo pradėtas 2016-03-10, o baigtas 2016-04-08. Tikrinta buvo kasos ir banko dokumentai, atskaitingų asmenų atsiskaitymai už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-02-29. Iš operatyvaus patikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad, vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė buvo teikiama ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. reikalavimai, o pažeidimo faktą liudija banko žiniaraščio išrašai, banko sąskaitos išrašai, VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenų išrašai apie įmonės prievoles ir jų įvykdymą. Pagal VMI prie FM pateiktus dokumentus, banko sąskaitoje įmonės pajamos per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-02-29 sudarė 26609,86 Eur, o išlaidos sudarė 26610,50 Eur iš jų: 13597,18 Eur (52 proc. nuo visos išlaidų sumos) įmonės savininkės atlikti mokėjimai, grynųjų pinigų išėmimas, 3660,64 Eur (13 proc. nuo visos išlaidų sumos) sumokėta tiekėjams, 5282,00 Eur (20 proc. nuo visos išlaidų sumos) sumokėta atlyginimams, 3354,01 Eur (12 proc. nuo visų išlaidų sumos) mokesčiai Sodros biudžetui, 716,67 Eur (3 proc. nuo visos išlaidų sumos) - kitos išlaidos. Laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-02-29 iš bendrovės sąskaitos pagal VMI prie FM nurodymą nuskaityta į valstybės biudžetą 1153,30 Eur suma, tačiau tai ne savanoriškai sumokėta suma, o lėšos, nuskaitytos iš įmonės sąskaitos pagal VMI prie FM nurodymą (įmokos kodas 8230) (b. l. 4-31); IĮ Riasnoj mados namai mokestines prievoles patvirtinančiu išrašu iš VMI sistemos (b. l. 54-56); VMI 2016-05-02 raštu Nr. 923.1-08)-RNA-13298, kuriuo užfiksuota, kad Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-04-27 buvo gautas pakartotinis IĮ R. M. namai prašymas, kuriame prašoma 13.203,33 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą išdėstyti iki 2016 m. spalio 30 d. Rašte VMI J. R. išaiškina, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau - per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį, o prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi būti pridėti dokumentai, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė. J. R., pateikdama tokio pobūdžio prašymą VMI, įstatymo reikalavimų nevykdė ir dokumentų, kurie patvirtintų finansinės būklės sunkumą ir yra reikalingi prašymo nagrinėjimui (metinė pelno mokesčio deklaracija už 2016 metų I ketvirtį; dokumentai, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas; pateikta negaliojanti ir pilnai neužpildyta Fizinių asmenų anketa; turimos sutarties su UAB Citadele banku dėl gautų kreditų kopija; įmonės sąskaitos išrašas iš „Swedbank“ AB už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki prašymo teikimo dienos, banko sąskaitos išrašas, kasos knygos kopija ir kt.) nepateikė, dėl ko pastarosios prašymas nebuvo patenkintas (b. l. 57).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais).

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas išnagrinėjęs bylą neturi pagrindo nesutikti su institucijos atstovo byloje pateiktais duomenimis ir teisme išsakytais argumentais, kad J. R., būdama individualios įmonės vadove, pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. J. R. teiginiai, kad sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto, iš esmės nėra neteisinga, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė J. R. nuo atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) str. l d. neatleidžia. Pastarosios vadovaujama įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais pažeisdama CK 6.930¹ str. 1 d. reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą. CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ str. 3 d.). Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ str. 1 d. yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

J. R. ir pati neneigė, kad įmonėje yra finansinių problemų, trūksta apyvartinių lėšų. Kad bendrovė negalės atsiskaityti su visais kreditoriais laiku, I. R. puikiai suprato, todėl akivaizdu, kad I. R., kaip bendrovės vadovė, įmonės lėšomis turėjo disponuoti itin atsakingai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-02-29, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, pirko prekes, taip pat, nesilaikydama eiliškumo, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, o byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad laikini finansiniai sunkumai vis tik buvo konstatuoti, apie juos J. R. buvo žinoma, todėl tų finansinių sunkumų laikotarpiu ji privalėjo vykdyti Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nuostatas, bet to nedarė sąmoningai.

J. R. atsakomybę lengvina, kad iš esmės prisipažino padariusi pažeidimą, dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir motyvus (rūpinimąsi savo įmonės darbuotojais, esantį įmonėje apyvartinių lėšų trūkumą), į tai, kad visgi J. R. norėjo išspręsti klausimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir dėl to kreipėsi į VMI, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, o dėl VMI atsakyme galimai esančių netikslumų, kurie galėjo nulemti neigiamą VMI sprendimą, ji toliau niekur nesikreipė, į J. R. šeimyninę ir turtinę padėtį, į tai, kad ji administracine tvarka nebausta, todėl esant jos atsakomybę vienai lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais jai skirtina mažesnė nuobauda negu numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. R. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir pritaikius (duomenys neskelbtini) str. skirti 500 (penkių šimtų) Eur baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.