Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jo atstovui advokato padėjėjui Ž. K., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotam atstovui T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), K. R., K. R. sav., administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016-09-06 apie 20.45 val. jis, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (kairė pusė), 300 kilometre, Klaipėdos r., vairuodamas UAB „Gintauta“ priklausantį krovininį automobilį „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Pongratz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 5000,00 Eur vertės lengvąjį automobilį „C. C.“ su latviškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be krovinio įsigijimo ar gabenimo dokumentų. Tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. K. pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą, paaiškino visas įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, jog paprašytas draugo D. Č., kuriam priklauso gabentas automobilis ir kuris neturi teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonės, kuria galima transportuoti automobilį, pirmą kartą transportavo nevažiuojantį automobilį „C. C.“ remontuoti į Klaipėdą, vėliau atgal į Kauną. Paaiškino, jog neturėjo su savimi gabenamo automobilio įsigijimo dokumentų, nes net nenutuokė, kad reikia juos turėti. Automobilio įsigijimo dokumentai buvo likę Kaune. Automobilis priklauso jo draugui D. Č., kuris automobilį įsigijo Latvijoje, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta Latvijoje, buvęs savininkas transporto priemonę išregistravo, o Lietuvoje jos priregistruoti negali, nes automobilis nevažiuojantis ir negali dalyvauti viešajame eisme. Gabentos transporto priemonės vertę nurodė apytiksliai 5000 Eur, muitinės pareigūnai nežinojo kokia vertė, todėl jai patikrinti peržiūrėjo skelbimus. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta vertė 2000 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Ž. K. paaiškino, jog E. K. pripažįsta padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau padarytas pažeidimas yra formalus, E. K. pateikė visus įrodymus, kad kuo greičiau išnagrinėti bylą teisme, jis nuoširdžiai gailisi, darbe charakterizuojamas gerai, todėl prašo E. K. paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytas sankcijoje baudos minimumas. Kadangi automobilio savininkas yra ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o D. Č., todėl transporto priemonė turi būti grąžintina savininkui ir negali būti konfiskuota.

Institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas T. B. paaiškino, jog E. K. gabeno automobilį be įsigijimo dokumentų, todėl turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pateikti byloje dokumentai įrodo, jog transporto priemonės savininkas – D. Č., tačiau tai, kad dokumentai pateikti šiuo metu nešalina paties pažeidimo ir pažeidimas yra baigtas, vien todėl, kad nebuvo prekių gabenimo dokumentų. Automobilio vertę 5000,00 Eur buvo nurodęs pats E. K., o iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog automobilis pirktas už 2000,00 Eur. Tačiau šiuo atveju automobilio vertė nekeičia veikos kvalifikavimo. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad E. K. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, todėl prašo skirti sankcijoje numatytą baudą, o dėl transporto priemonės konfiskavimo, ar grąžinimo, teismo nuožiūra.

Liudytojas D. Č. teismo posėdžio metu parodė, jog gabentas be įsigijimo dokumentų automobilis „C. C.“ priklauso jam. Pirko iš Latvijos piliečio 2015 m. rugsėjo mėn. Latvijoje išregistravo, o kadangi automobilis nevažiuojantis, negali registruoti Lietuvoje, todėl bando automobilį suremontuoti. Paprašė draugo E. K. automobilį nugabenti į Klaipėdą ir pargabenti į Kauną, pats jos negabeno, nes neturi teisės vairuoti tokios kategorijos automobilio ir negalėjo pats jos gabenti. Nepagalvojo įduoti E. K. automobilio įsigijimo dokumentus, jie liko Kaune. Transporto priemonę įsigijo už 2000 Eur, nes ji buvo nevažiuojanti.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą be pačio E. K. paaiškinimų ir prisipažinimo dėl padaryto pažeidimo, liudytojo parodymų, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai: 2016-09-06 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. MD-LM00P-70930507-16/1(LM06)-1479, ROIK: 16061276156, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas Nr. MD-LM00D-70930406-16, 2016-09-06 E. K. paaiškinimas, nuotraukos, automobilio „C. C.“ su latviškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentai pateikti teismo posėdžio metu ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių–užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trylikos iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (krovinio) konfiskavimu. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ pastaboje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami asmenys, gabenantys šio kodekso 163² straipsnyje nurodytas prekes, taip pat fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes bei fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ir aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio taikymą, yra suformavęs taisyklę, jog Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnis pavojinga veika laiko prekių gabenimą be dokumentų nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių prekes gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi; šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu, ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia, taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (nagrinėjant bylą teisme ir t.t.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.N16 – 266/2007, Nr.N14-1220/2006, Nr.N62-2364/2010). Todėl šiuo atveju tai, jog E. K. – bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė gabentos transporto priemonės „C. C.“ su latviškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentus – negali būti pagrindu pripažinti, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 3 d., sudėties, kadangi minėtų dokumentų, gabendamas krovinį ir patikrinimo metu, jis su savimi neturėjo.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad E. K. padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, kadangi nustatyta, kad jis gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje krovinį, kurio vertė viršijanti trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto pažeidimo prisipažino, dėl jo padarymo gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

E. K. padarė vieną administracinį teisės pažeidimą prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje, dėl pažeidėjo veiksmų nebuvo padaryta kokia nors didesnė žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarka. Padarytas pažeidimas nėra tyčinis, nes automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti vėliau. E. K. administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus anksčiau nebaustas, tačiau yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei už pažeidimą valdymo tvarkai, nors baudą sumokėjo, tačiau nuobauda dar galiojanti. Įvertintina ir administracinė atsakomybėn traukiamo E. K. asmenybė – įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą (Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnis).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą minimalią baudą, tačiau teismas nenustatė išimtinių pažeidimo padarymo sąlygų ar aplinkybių, kurias įvertinus įstatyme nustatytos minimalios baudos paskyrimas aiškiai pažeistų proporcingumo reikalavimą, užtikrinant, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos būtų teisinga pusiausvyra. Pažymėtina, jog vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmens nurodytos aplinkybės, jog jis nepagalvojo, jog reikia turėti transporto priemonės, kurią pakrautą gabeną, dokumentų, dėl pažeidimo nuoširdžia gailisi, savaime nėra laikytina ypatingos, suteikiančios pagrindą švelninti įstatyme numatytą baudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, jog šio teisės pažeidimo padarymas asmenims užtraukia baudą su prekių (krovinio) konfiskavimu. Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnis nustato, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus nurodytus atskiruose minėto kodekso straipsniuose kaip išimtis, o Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnis šiose išimtyse nenurodytas. Neginčijamai nustačius, jog šioje byloje krovinys (automobilis) priklauso ne krovinį gabenusiam E. K., o fiziniam asmeniui – D. Č., kuris automobilį įsigijo iš Latvijos piliečio A. K., Latvijoje išregistravo, tačiau Lietuvoje negali jo priregistruoti, nes jis nevažiuoja (teismo posėdžio metu pateikė automobilio įsigijimą patvirtinančius dokumentus), todėl atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą automobilio konfiskavimas netaikytinas ir krovinys grąžintinas savininkui (ATPK 286 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą E. K. paskirtina ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda be prekių (krovinio) konfiskavimo (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis). Teismo vertimu paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, dera su teisingumo principo reikalavimais ir yra pakankama, norint pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

nutaria:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, E. K. skirti administracinę nuobaudą – 1013,00 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą be prekės (krovinio) konfiskavimo.

Išaiškinti E. K., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą ROIK numerį 16061276156, įmokos kodą 1001.

Nedelsiant grąžinti pagal daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą Nr. MD-LM00D-70930406-16 paimtą lengvąjį automobilį „C. C.“ su latviškais valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtam jo savininkui ar valdytojui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.