- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- e2YT-6227-454/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01998-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- H. M., J. M., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys H. M., J. M., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirus V. M. visą jo palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti E. M.; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirus E. M. visą jos palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti J. P..
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad iš 2003 m. lapkričio 4 d. archyvo pažymėjimo, ūkinės knygos išrašo, taip pat 2022 m. sausio 24 d. pažymos apie V. M. pastatus matyti, kad vadovaujantis Ariogalos seniūnijos 1998–2002 m. ūkinės knygos Nr. 43 asmenine sąskaita Nr. 1949, tėvo vardu yra užregistruoti statiniai (duomenys neskelbtini) – gyvenamasis namas, kurio bendras plotas yra 88 kv. m., daržinė, tvartas ir viralinė. Duomenys apie statinius taip pat yra nurodyti kadastro registro byloje. Pareiškėja iki savo santuokos gyveno su tėvais būtent toje pačioje vietoje. Net ir išsikrausčiusi gyventi su vyru, padėdavo tėvams ūkyje – augino gyvulius, bulves. Po tėvo mirties motinai priėmus palikimą faktiškai valdant visą tėvo turtą, o po motinos mirties visą palikimą priėmus faktiškai valdyti jai, turtas archyve liko registruotas tėvo vardu. Turtas nebuvo ir iki šiol nėra užregistruotas VĮ Registrų centre. Nei motina, nei ji per įstatymų nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti. Jau prieš tėvo mirtį, 1996 m. birželio 27 d. tėvas jai padovanojo žemės sklypą, ant kurio yra minėtas gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, viralinė, kuris padalijus sklypą 2018 m. balandžio 26 d. turto atidalijimo sutartimi yra įregistruotas VĮ Registrų centras. Po tėvo mirties motina buvo silpnos sveikatos būklės, buvo sukrėsta dėl tėvo mirties, toliau, iš tėvo valdant faktiškai priėmusi palikimą, liko gyventi tėvui priklausiusiame gyvenamajame name. Minėtame gyvenamajame name ji gyveno iki kol pati mirė vos po penkių mėnesių nuo tėvo mirties. Tiek po motinos, tiek po tėvo mirties nei pareiškėja, nei jos broliai H. M. ir J. M. dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė. Pareiškėjai priėmus visą tėvo ir motinos palikimą faktiškai valdyti, minėti broliai pretenzijų į jį neturėjo ir iki šiol neturi. Broliai taip pat nurodė, kad jiems yra žinoma, jog visą tėvų palikimą po jų mirties pradėjus valdyti faktiškai priėmė pareiškėja ir iki šiol valdo, jį prižiūri. Visos šios aplinkybės yra žinomos ir faktiškai perimto valdyti gyvenamojo namo kaimynystėje gyvenančiai M. A. J.. Iš jos rašytinių paaiškinimų matyti, kad ji yra pareiškėjos motinos ir tėvo kaimynė. Jai yra žinoma, kad mirus tėvui ir motinai, kuriuos ji asmeniškai pažinojo, visą jų valdomą turtą pareiškėja perėmė valdyti, iki šiol valdo ir prižiūri. Pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti tėvų palikimą, kadangi yra savo vardu sudariusi elektros sutartį su elektros tiekėju, moka už komunalinius mokesčius, skolų šiai dienai nėra. Tvartą ir gyvenamąjį namą remontavo savo lėšomis, jį prižiūrėjo. Taip pat po motinos mirties turėjo ir puoselėjo šeimos ūkį – augino gyvulius, sodino ir augino bulves, tačiau sąskaitų šiai dienai nėra išlikę. 2021 m. rugsėjo 7 d. gavo pažymą iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kurioje nurodyta, kad 2020 m. birželio 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), tėvui priklausantis gyvenamasis namas sudegė. Šiuo metu minėtam gyvenamajam namui yra reikalinga rekonstrukcija. Taigi, siekiant užregistruoti visą tėvų palikimą ir tinkamai valdyti turtą savo vardu, būtina nustatyti šiuos juridinius faktus, jog: po tėvo mirties visą jam priklausantį palikimą valdymu priėmė motina, o jai mirus visą jos palikimą valdymu faktiškai priėmė pareiškėja. Šiuo atveju tiek motina po tėvo mirties, tiek pareiškėja po motinos mirties, pradėjo valdyti visą palikimą iškart. Pareiškimą pateikti notarui šiai dienai nėra galimybės, kadangi yra praleistas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, o motinai nesant gyvai, ji negali paprašyti atnaujinti praleisto termino. Tokiu atveju vienintelis būdas yra teismo juridinių faktų nustatymas ypatingosios teisenos tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo H. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, argumentais sutinka pilna apimtimi. Pareiškimas yra pagrįstas. Jam yra žinoma, kad mirus tėvui V. M., motina E. M. faktiškai perėmė valdyti visą jo turtą, o mirus motinai, visą tėvų turtą perėmė faktiškai valdyti ir iki šios dienos valdo pareiškėja. Jam yra žinoma, kad minėtu turtu ji nuo pat perėmimo dienos iki šiol rūpinasi, moka mokesčius. Jis į notarą dėl palikimo priėmimo nėra pasikreipęsis. Į visą tėvų paliktą ir šiai dienai pareiškėjos faktiškai valdomą turtą jokių pretenzijų neturi ir į jį nepretenduoja. Prašo patenkinti pareiškėjos pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, argumentais sutinka pilna apimtimi. Pareiškimas yra pagrįstas. Jam yra žinoma, kad mirus tėvui V. M., motina E. M. faktiškai perėmė valdyti visą jo turtą, o mirus motinai, visą tėvų turtą perėmė faktiškai valdyti ir iki šios dienos valdo pareiškėja. Jam yra žinoma, kad minėtu turtu ji nuo pat perėmimo dienos iki šiol rūpinasi, moka mokesčius. Jis į notarą dėl palikimo priėmimo nėra pasikreipęsis. Į visą tėvų paliktą ir šiai dienai pareiškėjos faktiškai valdomą turtą jokių pretenzijų neturi ir į jį nepretenduoja. Prašo patenkinti pareiškėjos pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų V. M. ir E. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. M. ir E. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. M. ir J. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Mirties liudijimai patvirtina, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini), o E. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėja yra mirusiųjų V. M. ir o E. M. dukra.
Iš 2003 m. lapkričio 4 d. archyvo pažymėjimo, ūkinės knygos išrašo, taip pat 2022 m. sausio 24 d. pažymos apie V. M. pastatus matyti, kad vadovaujantis Ariogalos seniūnijos 1998–2002 m. ūkinės knygos Nr. 43 asmenine sąskaita Nr. 1949, pareiškėjos tėvo vardu yra užregistruoti statiniai (duomenys neskelbtini) – gyvenamasis namas, kurio bendras plotas yra 88 kv. m., daržinė, tvartas ir viralinė. Duomenys apie statinius taip pat yra nurodyti kadastro registro byloje. 1996 m. birželio 27 d. tėvas pareiškėjai padovanojo žemės sklypą, ant kurio yra minėtas gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, viralinė, kuris padalijus sklypą 2018 m. balandžio 26 d. turto atidalijimo sutartimi yra įregistruotas VĮ Registrų centras.
Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties pareiškėjos motina iš tėvo valdant faktiškai priėmusi palikimą, liko gyventi tėvui priklausiusiame gyvenamajame name. Minėtame gyvenamajame name ji gyveno iki kol pati mirė vos po penkių mėnesių nuo tėvo mirties. Tiek po motinos, tiek po tėvo mirties nei pareiškėja, nei jos broliai dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, tai patvirtina byloje esantys Testamentų registro išrašai.
Iš pateiktų sutarčių, sąskaitų ir apmokėjimų nustatyta, kad pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti tėvų palikimą, kadangi yra savo vardu sudariusi elektros sutartį su elektros tiekėju, moka už komunalinius mokesčius.
2021 m. rugsėjo 7 d. pareiškėja gavo pažymą iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kurioje nurodyta, kad 2020 m. birželio 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvui priklausantis gyvenamasis namas sudegė. Šiuo metu minėtam gyvenamajam namui yra reikalinga rekonstrukcija.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos broliai H. M. ir J. M. bei pareiškėjos tėvų kaimynė M. A. J. patvirtina pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visas pareiškėjos tėvo V. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), turtas buvo faktiškai priimtas pareiškėjos motinos E. M.. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai E. M., faktiškai visą jos iš tėvo perimtą turtą perėmė ir iki šiol valdo bei juo rūpinasi pareiškėja.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad mirus V. M. visą jo palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti E. M., o mirus E. M. visą jos palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti J. P. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) visą jo palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) visą jos palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Juridiniai faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.