Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės I. J. B. ir trečiojo asmens J. K. atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. B. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, trečiajam asmeniui J. K. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Ieškovės atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė turtą įgijo santuokoje, bet buvo išreikšta jos valia įsigyti turtą asmenine nuosavybe. Mirusio buvusio sutuoktinio R. A. B. elgesys įrodo, kad jis šio turto nelaikė savo nuosavybe, nereiškė jokių pretenzijų į nuosavybės dalį, tai vertintina, kad jis sutiko ir pripažino, kad šis turtas yra įsigytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisti.

6. Ieškovė I. J. B. ir trečiasis asmuo J. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė I. J. B. ir R. A. B., susituokė (duomenys neskelbtini) rajono CM biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad santuoka įregistruota tarp I. J. B. ir R. A. B. buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) rajono CM biure ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad R. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje, sutuoktinė I. J. B., vaikai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini).

8. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. J. B., įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini). Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai – kiemo statiniai (šulinys, kuro cisterna), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. J. B., įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Statinio priėmimo naudoti aktas, (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini). Dėl aukščiau nurodyto turto (duomenys neskelbtini) sudaryta nuomos sutartis, nuomininkas R. A. B.. Iš (duomenys neskelbtini) Akto valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimui, matyti, kad valstybinė komisija nutarė priimti I. J. B. asmeninį gyvenamąjį namą eksploatacijon, esantį (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos pažymėjimo matyti, kad taryba pažymi, kad pagal įrašą knygose Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. vardu užregistruotas gyvenamasis namas, daržinė, viralinė, sandėlis esantys (duomenys neskelbtini), pastatų įsigijimo būdas – asmeninė nuosavybė. Iš (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. V. liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notarų biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į R. A. B. palikimą, nesikreipė nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai.

9. Iš pateiktų papildomų įrodymų, susijusių su gyvenamojo namo su priklausiniais išlaikymo išlaidomis, matyti, kad I. J. B. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta sąskaita už kamino remonto išlaidas, (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimą už vandens siurblį ir papildomas detales. Iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) I. J. B. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašų matyti, kad antstolis A. B. nuskaitė (duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini) Eur sumas, ieškovė nurodė, kad šios sumos nuskaičiuotos už tiektą elektros energiją ginčo turtui.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

10. Ieškovė teigia, nors ir būdama ištekėjusi už R. A. B. gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Atsakovei iš esmės nepareiškus prieštaravimų, teismas pagal įstatymą turi teisę surašyti sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

11. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (3.87, 3.88 straipsniai). Tačiau tiek SŠK, tiek CK nustato atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK 21 straipsnio 1, 3 dalyse. Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis.

12. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Todėl kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutuoktinis, kuris mano, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

13. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vadinasi, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011; kt.).

14. Todėl sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

15. Vertinant bylos aplinkybes, teismui labiau tikėtina, kad ieškovė I. J. B. ginčo turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Kaip nurodyta prašyme dėl papildomų įrodymų pateikimo, ir pridedamų dokumentų matyti, kad ieškovė namą su priklausiniais prižiūrėjo, nuo pat įsigijimo buvo ir yra sudariusi komunalinių paslaugų tiekimo sutartis, mokėjo mokesčius, remontavo, investavo pinigines lėšas į šį turtą. Ieškovė po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) rūpinosi ir išlaikė turtą, į jį investuodama pinigines lėšas. Ieškovė po santuokos su R. A. B. nutraukimo, (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įsigijo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais. Ieškovė (duomenys neskelbtini) m. sudarė su R. A. B. gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė R. A. B. laikinai valdyti ir naudotis gyvenamuoju namu su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypu esančiais (duomenys neskelbtini).

16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, į tai, kad atsakovė prieštaravimų dėl ieškinio nepareiškė, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, su jomis sutiko, teismas konstatuoja, kad nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais esančiais adresu (duomenys neskelbtini), I. J. B. įgijo iš asmeninių lėšų, turtas viešame registre įregistruotas jos vardu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad R. A. B. būtų aktyviai dalyvavęs valdant turtą ar būtų aiškiai išreiškęs valią jį valdyti, ar būtų reiškęs į jį pretenzijas, priešingai – jis neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog tai nėra I. J. B. asmeninė nuosavybė, juo labiau sudarė (duomenys neskelbtini) m. dėl ginčo turto nuomos sutartį su ieškove, taip išreikšdamas, kad turtas nepriklauso jam, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei tenkintinas, pripažintina, jog gyvenamasis namas su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), yra I. J. B. asmeninė nuosavybė (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovės teises. Atsakovė, kaip valstybės institucija, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus, ieškovės reikalavimų neginčijo, proceso nevilkino. Be to, ieškovės atstovė neprašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

18. Kadangi nagrinėjama byla elektroninė, procesiniai dokumentai šalims buvo įteikiami per EPP, o ieškovei ir trečiajam asmeniui – elektroniniu paštu, valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes tokių išlaidų byloje nėra (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) statinio priėmimo naudoti akto ir (duomenys neskelbtini) apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas– sandėlis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai – kiemo statiniai (šulinys, kuro cisterna), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Įsiteisėjus teismo sprendimui jo patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.