Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-466-287/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
2-466-287/2013
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00393-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Ieškovas
D. A.
Atsakovas
S. A.
Civilinė byla Nr.2-466-287/2013m.Teisminio proceso Nr.2-31-3-00393-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 78; 78.2; 78.2.1; 99; 99.3; 99.5; 99.7; 113; 113.1; 116; 116.1; 116.4; 125; 125.1. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant ieškovui D. A.,nedalyvaujant atsakovei S. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei S. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. A. savo ieškinį palaikė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 11 d. teismo sprendimu buvo patvirtinta jų su atsakove sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią jis įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. A. periodinėmis išmokomis po 400,00 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės. Su atsakove santuoką nutraukė bendru sutarimu ir jis sutiko, kad mokės išlaikymą sūnui po 400,00 litų kas mėnesį. Dabar nori, kad būtų sumažintas priteistas išlaikymas, nes jam atsirado papildomų išlaidų, kadangi atsakovė nevykdo jų sutarties dėl solidaraus kreditų grąžinimo, pardavus butą (po santuokos nutraukimo jie kurį laiką dar gyveno kartu), dar liko skolos už butą, už internetą, dar buvo paimta kreditinių kortelių. Jis visas skolas moka vienas, nes viskas buvo paimta jo vardu, be to, nenori, kad skolos būtų perduotos antstoliams. Su atsakove jis bandė susitarti, kad ji geruoju sutiktų sumažinti priteistą išlaikymą vaikui, nors ne sezono metu, nes jo darbas yra sezoninis, tačiau tai buvo tik jų žodinis pokalbis, raštu pasiūlymo jis nebuvo surašęs, ir atsakovė nesutiko. Dar jis nuomojasi butą ir žiemos metu jam yra daugiau papildomų išlaidų už komunalinius patarnavimus. Jis dirba AB „D.“ jau šeši metai, jo darbo užmokestis nesikeitė, tačiau priklauso nuo sezono, sezono metu gauna didesnį, gauna priedus. Išlaikymą sūnui jis mokėjo po 400,00 litų, o nuo šių metų sausio mėnesio moka po 300,00 litų. Tačiau jis davė ir duoda pinigų papildomai, nuperka sūnui reikalingų daiktų, bet atsakovė neduoda jam jokių raštelių ir jis negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų. Prašo sumažinti priteistą išlaikymo dydį nuo 400,00 litų mokamų periodinių išmokų kas mėnesį iki 200,00 litų periodinių išmokų.

Atsakovė S. A. į teismo posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, prieštaravimų ieškiniui nepateikė, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, nebuvo atvykusi nei į parengiamąjį teismo posėdį, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, kadangi bylos procesiniai dokumentai jai įteikti, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, įteikus teismo šaukimą (CPK 246 str., 31, 33, 40, 44, 48 b. l.).

Iš D. A. gimimo liudijimo (3 b. l.) matyti, kad jis yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir jo tėvai yra D. A. ir S. A..

Iš ištuokos liudijimo (4 b. l.) matyti, kad D. ir S. A. santuoka nutraukta 2010-12-13.

Iš pažymos apie šeimos sudėtį (5 b. l.) matyti, kad D. A. šeimos neturi.

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-11-11 sprendimo nuorašo (6-7 b. l.) matyti, kad ieškovas D. A. su atsakove S. A. santuoką nutraukė bendru sutikimu ir sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas šiuo sprendimu patvirtino ir pagal kurią D. A. įsipareigojo gera valia teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 litų.

Iš DNB banko pažymų (8, 53 b. l.) matyti, kad D. A. 2008 ir 2009 metais buvo suteikti kreditai, kuriuos jis moka be jokių pradelsimų.

Iš AB „D.“ pažymų ir Sodros duomenų (9, 10-11, 18-19, 38 b. l.) matyti, kad D. A. yra mokamas nepastovus darbo užmokestis, bet priklausomai nuo dirbto laiko ir kad, palyginus su 2010 metais, nėra sumažėjęs.

Iš nuomos sutarties, mokėjimų už komunalinius patarnavimus pranešimų ir nuomotojo rašto (20, 21-26, 54 b. l.) matyti, kad D. A. ir R. S. yra išsinuomoję iš J. L. butą, už kurį atsiskaito laiku ir įsiskolinimų neturi.

Iš banko „Swedbank“, AB pažymos (50-52 b. l.) matyti, kad D. A. nuo 2011-01-21 iki 2012-11-10 kas mėnesį mokėjo S. A. alimentus po 400,00 litų, 2012-12-10 mokėjo 200,00 litų ir nuo 2013-01-09 iki 2013-09-10 mokėjo po 300,00 litų.

Teismas, spręsdamas ginčus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aprobuotos praktikos nuostatomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. Senato nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nustatyta, kad teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės normas, turi šiuo principu vadovautis. Taip pat nustatyta, kad teismas, spręsdamas šios kategorijos bylas, turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo, protingumo, nuosavybės neliečiamumo, nesikišimo į privačius santykius, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos teisių teisminės gynybos, tėvų lygiateisiškumo ir kitais principais.

1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių kovencijoje (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.I-983) nustatyti pagrindiniai vaiko išlaikymo principai (3 str.), kiekvieno vaiko teisė turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (27 str. 1 d.), didžiausia atsakomybė tėvams ir kitiems vaiką auklėjantiems asmenims už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą (27 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vai­kų išlai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir intere­sus. Vai­kų po­rei­kiai ir in­te­re­sai yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys iš­lai­ky­mo dy­dį ir formą. Jei tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis leidžia, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas mak­si­ma­liai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dy­dis, jei ne – tai išlai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko po­rei­kius. Pri­tei­siant vaikui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems poreikiams pa­ten­kin­ti pri­pa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­cinis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je surink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mėnesi­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau išlai­ky­mo dy­dis, at­si­žvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, neturė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gyve­ni­mo lygį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos; nuompinigius, dividendus; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius; juridinius asmenis bei jų turtą.

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovo D. A. ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, nes jokių pagrindų, sąlygojančių Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, neatsirado, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškovas dėl priteisto sūnui išlaikymo sumažinimo kreipėsi į teismą, būtent, CK 3.201 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta tokia galimybė, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis sutiko mokėti priteistą sūnaus išlaikymui sumą po 400,00 litų kas mėnesį, nes jie dar kurį laiką gyveno su atsakove kartu, pardavė butą, bet pastaruoju metu jam padaugėjo išlaidų, kadangi atsakovė nevykdo jų pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jam vienam reikia mokėti visus kreditus, reikėjo sumokėti visas atsakovės paliktas skolas už butą, už internetą, be to, ne sezono metu sumažėja jo darbo užmokestis, jis nuomojasi butą, už kurį moka nuomos mokestį ir komunalinius patarnavimus. Šiems savo ieškinio motyvams pagrįsti ieškovas pateikė pažymas iš bankų, iš darbovietės, iš buto nuomotojo, iš kurių matyti, kad jo darbo užmokestis kiekvienais metais nuo 2010 metų ir iki šiol yra skaičiuojamas už dirbtą laiką, yra nepastovus, tačiau panašiai pagal mėnesius tolygiai vienodas, kad kreditai, kuriuos jis moka yra paimti iki santuokos nutraukimo, tai yra, jo turtinė padėtis tiek priimant sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, tiek teikiant teismui ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo yra lygiai tokia pati. Per visą šį laiką ieškovas sūnui priteistą išlaikymą mokėjo reguliariai kas mėnesį ir tik dešimt paskutinių mėnesių yra sumokėjęs mažesnes sumas: vieną mėnesį – 200,00 litų ir devynis mėnesius po 300,00 litų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė dėl to būtų pareiškusi kokias nors pretenzijas. Byloje nustatyta, jog ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, kurią nutraukdami jie laisva valia aptarė santuokos nutraukimo pasekmes, tame tarpe ir sūnaus išlaikymo dydžio klausimą ir jo mokėjimo proporcijas, jas įformino sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas sprendimu patvirtino, ir ieškovas pats sutiko su tokio dydžio išlaikymo mokėjimu nepilnamečiui sūnui. Byloje nenustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis būtų pasikeitusi ar pablogėjusi. Kaip matyti iš aukščiau paminėto teismo sprendimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina (atsakove), todėl visi kasdieniai rūpesčiai dėl sūnaus tenka jai vienai. Be to, pažymėtina, kad ieškovas yra jaunas, sveikas ir darbingas tėvas, daugiau išlaikytinių neturi, todėl jis turi visas galimybes ir pareigą vykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš jo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui.

Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.201 straipsniais, laikantis prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principo, kadangi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys atmestinas.

Kadangi ieškinys atmetamas, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 93 ir 96 straipsniais, iš ieškovo į valstybės pajamas yra priteistinos 11,34 litų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-271, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo D. A. ieškinį atsakovei S. A. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. A. dydžio pakeitimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 11,34 litų (vienuolika litų 34 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė