- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- N-575-3615-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. už tai, kad ji, 2008 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio mieste, vairuodama automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodama 72 km/h greičiu bei stabdoma policijos pareigūnų nesustojo. Taip pat pareigūnai, remdamiesi ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, priverstinai nuvežė jos automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu R. K. buvo pripažinta kalta padarius minėtus pažeidimus ir jai skirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Šalies argumentai
R. K. pateikė skundą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Pareiškėjos nuomone, jos automobilis netrukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, nes stovėjo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje ir jo paimti nebuvo jokio reikalo. Be to, stovėdamas kieme, jis niekaip nepažeidė kitų asmenų teisių.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi patenkino pareiškėjos skundą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimą dėl transporto priemonės – automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) – priverstinio nuvežimo pripažino neteisėtu. Remdamasis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, tik jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Remdamasis byloje esančiais dokumentais, teismas nustatė, kad automobilis buvo pastatytas kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, jis transporto ar pėsčiųjų eismui netrukdė ir negalėjo pažeisti kitų asmenų teisių. Taip pat teismas pažymėjo, kad ATPK 269 straipsnyje numatyta ir nagrinėjama administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė pagal savo paskirtį yra skirta administracinės teisenos užtikrinimui, o ne už pažeidimą paskirtos baudos sumokėjimo užtikrinimui. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas kaip proceso užtikrinimo priemonė taikomas esant ATPK numatytoms sąlygoms, taip pat tais atvejais, kai minėtos priemonės netaikymas sudarytų realią grėsmę, kad jos nepritaikius, procesas taptų negalimas arba būtų nesurinkta pakankamai duomenų administracinio teisės pažeidimo bylai išnagrinėti. Nagrinėjant bylą įrodymų, patvirtinančių tokių aplinkybių buvimą, nepateikta.
III.
Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliantas, remdamasis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, nurodo, kad sąlyga, jog transporto priemonė gali būti nuvežta, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taikytina tik ATPK 132¹ straipsnyje numatytiems pažeidimams, o ne visiems ATPK 269 straipsnio 7 dalyje minimiems straipsniams. Kita vertus, priverstinai nuvežus automobilį, pašalinama bet kokia tiesioginė grėsmė eismo saugumui arba kitų asmenų teisėms. Apeliantas paaiškina, kad R. K., nepaklususi policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įsuko į daugiabučio namo kiemą ir sustojusi bei palikusi transporto priemonę viduryje kiemo važiuojamosios dalies, įbėgo į šalia buvusį namą. Stovintis automobilis trukdė transporto priemonių eismui. R. K. prie vairuoto automobilio atėjo tik pastebėjusi, jog atvyko vilkikas ir transporto priemonė buvo priverstinai nuvežama. Tokie pažeidėjos veiksmai tuo metu kėlė pagrįstų abejonių, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo netrukdys tolesniam administraciniam procesui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnyje pateikta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių sąvoka. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti. Kaip matyti iš šio straipsnio turinio, įstatymų leidėjas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apriboja asmens laisvę ir nuosavybę, t. y. vienas didžiausių asmens teisių. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas ATPK 271 straipsnyje numatė, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba apylinkės teismui.
ATPK 271 straipsnyje numatytos teisenos paskirtis – patikrinti, ar nepažeidžiamos asmens teisės ir laisvės, taikant ATPK normas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N4-026/2006). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje tarpinių priemonių, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, apskundimas numatytas kaip išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią galimi proceso teisės normų pažeidimai įvertinami nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo asmuo pripažįstąs kaltu dėl pažeidimo padarymo ar administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama. Dėl šios priežasties tarpinių procesinių priemonių apskundimas negali būti aiškinamas plečiamai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apribojant asmens laisvę ir nuosavybę egzistuoja būtinybė operatyviai patikrinti, ar valdžios institucijų veiksmais nėra neteisėtai ir nepagrįstai apribojamos tokios asmenų teisės, kaip asmens laisvė, ar teisės nuosavybės srityje, ar nėra būtinybės teismui nedelsiant imtis atitinkamų priemonių šioms teisėms apsaugoti, kol nėra ištirta ar išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-565/2006). Taigi ATPK 271 straipsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą (pvz., grąžinti paimtus daiktus, įpareigoti paleisti sulaikytą asmenį, pašalinti transporto priemonės važiuoklės užblokavimą ir pan.). Jeigu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 straipsnyje numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas (panašios praktikos laikomasi ir kitose bylose, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N4-026/2006, N1-1736/2007 ir kt.). Jeigu asmuo jo atžvilgiu neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos aišku, kad transporto priemonė R. K. yra grąžinta (tą ji pati nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, b. l. 2). Taigi, jos teisės šiuo metu nėra pažeidžiamos, todėl tenkinti skundą nebuvo pagrindo. Taikant proceso užtikrinimo priemonę galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas įstatymų nustatyta tvarka. Esant grąžintai transporto priemonei jos nuvežimo teisėtumo klausimą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo nepagrįstai, todėl, tenkindamas R. K. skundą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – R. K. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.