Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas L. J. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su patikslintu skundu, prašydamas:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių už valstybės išperkamą turtą atkūrimo būdo – atlyginimo pinigais – teisėtumo ir atlyginimo dydžio pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo NŽT vilkinant atkurti nuosavybės teises pareiškėjui.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir dėl to, jog žemės grąžinti natūra buvusioje vietoje nėra galimybės.

Bylos duomenys patvirtino, jog Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 02-01-5598 ir 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 9730 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. J. (miręs) į jo tėvo P. J. nuosavybės teise valdyto (duomenys neskelbtini), 0,0476 ha žemės sklypo dalį – 0,0114 ha, nuspręsta perduoti neatlygintinai nuosavybėn J. J. įpėdiniams bendros dalinės nuosavybės teise 0,0455 ha naudojamo žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0114 ha (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypo dalies indeksuota vertė (koef. 1,6) – 3 288,67 Lt).

Be to, Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 9730 buvo nurodyta, jog nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį, t. y. į likusios negrąžintos žemės 0,0362 ha dalį bus atkurtos vėliau pagal Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422.

Minėta išvada buvo parengta pareiškėjo L. J., mirusio J. J. įpėdinio, 2009 m. balandžio 22 d. prašymo pagrindu, kuriuo pareiškėjas prašė parengti išvadą į (duomenys neskelbtini)kadastro vietovę dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo už minėtą negrąžintos žemės dalį – 0,0362 ha.

Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. balandžio 30 d. apskaičiavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės išperkamos 0,0362 ha žemės kainą – 1 737,60 Lt ir dėl šio 0,0362 ha žemės ploto buvo parengta Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvada Nr. 2422 dėl lygiaverčio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, ji išsiųsta į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių.

NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. Ž8-420 Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvada Nr. 2422 buvo pakeista ir vietoj 1 738,00 Lt žemės vertės buvo įrašyta 6 527,00 Lt suma, vietoj (duomenys neskelbtini)seniūnijos nurodytas (duomenys neskelbtini) miestas.

Pareiškėjas L. J. 2012 m. gruodžio 12 d. pateikė NŽT Kretingos skyriui prašymą Nr. 14FP-2535, kuriame paprašė suteikti naują lygiavertį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o už likusį neatkurtą plotą išvadą persiųsti į Kauno miesto skyrių, taigi pareiškėjas, atstovaudamas savo teisėms nuosavybės teisių atkūrimo metu, pats išreiškė valią, kad išvada būtų grąžinta NŽT Kauno miesto skyriui.

NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. kovo 20 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-771 informavo pareiškėją apie išvados grąžinimą ir nepanaudotą 0,0066 ha likutį ir paprašė pateikti skyriui prašymą dėl tolesnio išvados Nr. 2422 vykdymo.

NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. gegužės 20 d. gavo pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą, kuriame pareiškėjas nurodė pagal 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 už 0,0066 ha likusios žemės kompensuoti pinigais.

NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. spalio 29 d. parengė pažymą nurodydamas, kad yra parengtas sprendimo projektas atkurti nuosavybės teises J. J. už likusią negrąžintą žemę – 0,0066 ha – atlyginant pinigais (0,0066 ha žemės vertė, indeksuota koef. 1,6 – 147,00 Eur).

NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-130-(14.8.2.) neatkurti nuosavybės teisių J. J. (miręs) vardu pagal Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 į šioje išvadoje nurodytą žemės plotą – 0,0066 ha (nominali vertė 1 192,00 Lt / 345,00 Eur).

Pažymėtina, jog buvusio žemės savininko P. J. įpėdiniui J. J. (miręs) Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 9730 buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo P. J. nuosavybės teise valdyto (duomenys neskelbtini), 0,0476 ha žemės sklypo dalį – 0,0114 ha, nuspręsta perduoti neatlygintinai nuosavybėn J. J. įpėdiniams bendros dalinės nuosavybės teise 0,0455 ha naudojamo žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0114 ha. Taigi nuosavybės teisės į 0,0114 ha žemės dalį buvo atkurtos perduodant lygiavertį naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį. Perduodamo lygiaverčio žemės sklypo vertė buvo apskaičiuota 3 288,67 Lt.

Taip pat J. J. (miręs) NŽT Kretingos skyriaus 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 14S-34 atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko P. J. nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,1107 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste.

Taigi, atkuriant nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) rajone buvo taikomos skirtingos žemės vertės nustatymo metodikos, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn J. J. įpėdiniams bendros dalinės nuosavybės teise 0,0455 ha naudojamo žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0114 ha, buvo taikoma Žemės įvertinimo metodika ir atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,0296 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,1107 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pasitelkta Lygiavertiškumo metodika. Nurodytose metodikose buvo numatyti kitokie žemės vertės skaičiavimo metodai, todėl akivaizdu, jog žemės vertė (duomenys neskelbtini)mieste ir (duomenys neskelbtini) rajone buvo apskaičiuota taikant skirtingus koeficientus ir rodiklius, todėl akivaizdžiai skyrėsi.

Žemės vertė atlyginant pinigais už valstybės išperkamą žemę buvo skaičiuojama taikant Lygiavertiškumo metodiką. Lygiavertiškumo metodikos 3 punkte numatyta, jog pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami prie IV rūšies. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (šios metodikos 1 priedas). Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.), apie tai turi būti įrašyta pažymoje.

Lygiavertiškumo metodikos 4 punkte numatyta, jog valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies – 492,35 Eur už ha; II rūšies – 419,95 Eur už ha; III rūšies – 304,1 Eur už ha; IV rūšies – 188,25 Eur už ha (Lygiavertiškumo metodikos 4.1 p.); miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 1 737,72 Eur už ha (Lygiavertiškumo metodikos 4.2 p.).

Atsižvelgiant į turėto žemės, miško sklypo, vandens telkinio buvimo vietą, valstybės išperkamos žemės ir miško vertei taikomi pataisos koeficientai, kai žemės sklypas yra Vilniuje ir Kaune, taikomas pataisos koeficientas 8 (Lygiavertiškumo metodikos 6.1.1 p.).

Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdomos žemės ir miško vertės apskaičiavimo 2020 m. vasario 5 d. akte Nr. 8NPAŽ-15-(14.8.34) nurodyta atlyginimo pinigais už 0,0066 ha žemės dalį 147,00 Eur suma apskaičiuota teisingai ir pagrįstai, taikant Lygiavertiškumo metodikoje nurodytus rodiklius ir šios metodikos reikalavimus, teisingai apskaičiuojant kitos paskirties žemės miesto vietovėje vertę – 1 737,72 Eur ir taikant pataisos koeficientą – 8. Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdomos žemės ir miško vertės apskaičiavimo 2020 m. vasario 5 d. akte nurodytos 0,0066 ha žemės dalies vertės skaičiavimo klaidų nenustatyta.

Liudytoja R. M., NŽT specialistė, skaičiavusi atlyginimą pinigais už 0,0066 ha žemės dalį, nuosekliai patvirtino, jog žemės vertė atlyginant piliečiui už negrąžintą žemę pinigais skaičiuojama taikant Lygiavertiškumo metodiką pagal joje nustatytus rodiklius. Atlyginant už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiais sklypais mieste ir kaime apskaičiuojama taikant skirtingas metodikas ir skaičiavimo rodiklius, todėl žemės vertė (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) rajone objektyviai dėl metodikoje nurodyto skaičiavimo ypatumų skyrėsi.

Teismas neturi pagrindo abejoti dėl atlyginimo pinigais 147,00 Eur dydžio atkuriant nuosavybės teises J. J. (miręs) į likusią nekilnojamojo turto 0,0066 ha žemės dalį.

Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 8VĮ-130-(14.8.2) buvo panaikinta parengta Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvada Nr. 2422 dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, kuri vėliau NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. Ž8-420 buvo pakeista ir vietoj 1 738,00 Lt žemės vertės įrašyta 6 527,00 Lt suma, vietoj (duomenys neskelbtini)seniūnijos nurodytas (duomenys neskelbtini) miestas.

Kaip minėta, žemės vertė atlyginant piliečiui už negrąžintą žemę pinigais skaičiuojama taikant Lygiavertiškumo metodikos reikalavimus pagal joje nurodytus skirtingus žemės vertės skaičiavimo rodiklius, nei atlyginant už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiais sklypais mieste arba kaime. Todėl NŽT, skaičiuodama valstybės išperkamos žemės dalies vertę pinigais, pagrįstai ir teisėtai 2020 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 8VĮ-130-(14.8.2) panaikino parengtą Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini)seniūnijoje, patikslintą NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. Ž8-420, kadangi skyrėsi atlyginimo pinigais žemės vertės skaičiavimo metodas ir žemės vertė ir kiti žemės vertės skaičiavimo rodikliai.

Todėl įvertinus nurodytus argumentus nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 8VĮ-130-(14.8.2) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. pažymą Nr. 8PAŽ1-154-(14.8.34).

Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 8S-100-(14.8.3), kadangi J. J. įpėdiniai iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. lapkričio 22 d.) numatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., nebuvo išreiškę valios dėl kitokio nei galiojančiame Atkūrimo įstatyme numatyto būdo, kuriuo būtų galima atkurti nuosavybės teises už likusią negrąžintą žemę – 0,0066 ha atlyginant pinigais. Tokiu atveju atkūrimo būdą privalo parinkti institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atsakovė, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai ir teisėtai skundžiamu Sprendimu atkūrė nuosavybės teises J. J. (miręs) į buvusio žemės savininko P. J. valdytą nuosavybės teise 0,0476 ha žemės (duomenys neskelbtini), tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0066 ha žemės atlyginant pinigais – 147,00 Eur, nesant galimybės nuosavybės teises atkurti jos nurodytu būdu – natūra.

Nepanaikinus skundžiamų aktų nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT grąžinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtą J. J. dėl nepanaudotų 0,0066 ha, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui ir žemę grąžinti natūra (duomenys neskelbtini), todėl šis pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas patikslintu skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų 0 centų) neturtinės žalos, atsiradusios dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimo ir dėl neteisėtų aktų priėmimo, atlyginimą.

Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas 2013 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą NŽT Kauno miesto skyriui, prašydamas už nepanaudotą 0,0066 ha žemės dalį kompensuoti pinigais.

NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2645 informavo pareiškėją, kad prašymas pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir atlyginti pinigais už valstybės išperkamą žemę pateiktas po įstatyme numatyto termino, sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais bus priimtas vadovaujantis nustatytu eiliškumu.

Tačiau NŽT Kauno miesto skyrius tik 2019 m. spalio 21 d. parengė pažymą atkurti nuosavybės teises J. J. už likusią negrąžintą žemę – 0,0066 ha atlyginant pinigais (0,0066 ha žemės vertė, indeksuota koef. 1,6 – 147,00 Eur).

Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog piliečių prašymai turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Atkūrimo tvarkos 111 punktas nustato, kad sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikydamosi šiame punkte nustatytų terminų, būtent atkuriant nuosavybės teises kitais būdais (tarp jų atlyginant ir pinigais už valstybės išperkamą turtą) – per 3 mėnesius nuo žemės išpirkimo būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytus faktus, NŽT Kauno miesto skyrius nuo 2013 m. gegužės 28 d., kai 2013 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2645 informavo pareiškėją apie sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais eilę, iki 2019 m. spalio 29 d., kai buvo priimta pažyma dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. J., daugiau nei šešerius metus neatliko jokių veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į likusią nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį atlyginant pinigais. Nuosavybės teisės J. J. į šią žemės dalį buvo atkurtos NŽT Kauno miesto vedėjo 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 8S-100-(14.8.3) už likusią nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį atlyginant pinigais – 147,00 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų atitinkamos institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, taigi žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šiai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog NŽT neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai, turėdama pareigą, numatytą Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir Atkūrimo tvarkos 111 punkte, atkurti nuosavybės teises teisės aktų nustatytais terminais, be jokios objektyvios ir pateisinamos priežasties daugiau nei šešerius metus vilkino atkurti nuosavybės teises buvusio žemės savininko P. J. įpėdiniams į valstybės išperkamo nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį, atlyginant pinigais.

Akivaizdu, jog tokiu nepagrįstu ir neteisėtu neveikimu institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, nesilaikė gero administravimo principo, taip pažeidė teisės aktų garantuojamą itin reikšmingą pareiškėjo teisę – laiku atkurti nuosavybės teises į likusią nekilnojamojo turto dalį, padarydama neturtinę žalą, kurią pareiškėjas apibrėžia kaip patirtus dvasinius išgyvenimus, nerimą, neteisybės jausmą, ir vertina 2 000 Eur dydžio suma.

Tačiau atsižvelgus į tai, kad nuosavybės teisės buvo neatkurtos tik į nedidelę nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį, bei tai, kad teismas nepanaikino skundžiamų administracinių aktų, dėl kurių pareiškėjas taip pat prašė atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo prašoma priteisti 2 000 Eur neturtinė žala mažintina iki 500 Eur sumos, nes, teismo nuomone, būtent neturtinės žalos 500 Eur suma yra teisinga ir proporcinga satisfakcija dėl jo patirtų išgyvenimų NŽT vilkinant daugiau nei šešerius metus atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtos žemės dalį atlyginant pinigais, be to, neturtinės žalos mastą pareiškėjas grindė iš esmės tik žodiniais paaiškinimais.

Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteistinas 500 Eur neturtinės žalios atlyginimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 p.).

Pareiškėjo atstovė advokatė R. S.-L. (2019 m. lapkričio 22 d. atstovavimo sutartis) prašo priteisti iš atsakovės 1 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidas sudaro: 150 Eur už susipažinimą su nuosavybės teisių atkūrimo byla; 150 Eur už atstovavimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje; 200 Eur už skundo administraciniam teismui parengimą; 100 Eur už atskirojo skundo parengimą; 150 Eur už skundo administraciniam teismui papildymą; 100 Eur už atstovavimą teismo posėdžio metu; 200 Eur už skundo tikslinimą ir papildomų rašytinių paaiškinimų parengimą bei 100 Eur už atstovavimą 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymai.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad advokatės nurodomos paslaugos suteiktos klientui, t. y. susipažinimas su nuosavybės teisių atkūrimo byla, atstovavimas institucijoje, skundo teismui parengimas, skundo papildymas, skundo tikslinimas, traktuotinos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą.

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. kovo 12 d., todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 317,60 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 3 294 Eur (1 317,60 x 2,5). Pareiškėjo prašoma 850 Eur (150 + 150 + 200 + 150 + 200) suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą, todėl gali būti priteistina iš atsakovės.

Pareiškėjo atstovė advokatė dalyvavo teismo posėdyje 2020 m. spalio 1 d. (posėdis truko 7 min.), 2021 m. birželio 15 d. (posėdis truko 55 min.), 2021 m. rugsėjo 23 d. (posėdis truko 1 val. 25 min.). Visi teismo posėdžiai užtruko 2 val. 27 min. (Rekomendacijų 10 p.). Teismo posėdžiai vyko skirtingais metais bei ketvirčiais, todėl už atstovavimą teisme galima priteisti maksimali suma yra nuo 279,70 Eur ((1398,5 (2020 m. II ketv.)*0,1)*2) iki 303,48 Eur ((1517,4 (2021 m. I ketv.)*0,1)*2) (Rekomendacijų 8.19, 9 ir 10 p.). Prašoma priteisti 200 Eur (100 + 100) suma už atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina.

Pareiškėjo prašoma 100 Eur suma už atskirojo skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte numatyto dydžio, todėl taip pat gali būti priteista iš atsakovės.

Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, atsižvelgiant į tai, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apskaičiuojamas proporcingai tenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, ir į tai, jog šioje byloje sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai (patenkintas vienas reikalavimas iš penkių), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė 230 Eur (1150/5) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui L. J. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo L. J. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą pareiškėjo L. J. patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui L. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.