- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-636-459/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00116-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- VĮ poilsio namams „Baltija“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui VĮ poilsio namams „Baltija“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 441,33 Lt įsiskolinimą, susidariusį dėl netinkamai apskaičiuotos ir mokėtos netekto darbingumo kompensacijos, 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1978-04-21 dirbdama atsakovo filiale „Eglė“ padavėja, patyrė traumą, dėl kurios neteko darbingumo ir tapo neįgalia. Nelaimingo atsitikimo metu jai buvo sužalota kairė koja, todėl po to į ją nebegalėjo remtis, todėl buvo varginama dešinė koja ir stuburas. Ieškovę vis dar kamuoja abiejų kojų skausmai, nuolat tenka lankytis pas gydytojus ir vartoti vaistus, paskutiniu metu būklė prastėja. 2011-05-30 jai atlikta dešinio kelio sąnario endoprotezavimo operacija, nes dėl kairės kojos sužeidimų visą savo svorį perkėlus ant dešinės kojos ir šios kojos sąnariui susidėvėjus turėjo būti operuojama. Po operacijos vaikšto tik ramento pagalba. Po nelaimingo atsitikimo darbe jos savijauta blogėja, paskutiniu metu pasirodžiusios pasekmės – kelio sąnarių sudilimas, stuburo skausmai, didėjančios kliūtys normaliai vaikščioti, kelia jai didelių dvasinių ir fizinių nepatogumų, nepilnavertiškumo ir priklausomumo nuo aplinkinių jausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-12-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei R. V. iš atsakovo VĮ poilsio namų „Baltija“ 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 3 442 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad 2012-06-06 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys ginčo dalį dėl įsiskolinimo, susidariusio dėl netinkamai apskaičiuotos ir mokėtos netekto darbingumo kompensacijos, bei procesinių palūkanų išsprendė taikiai, todėl nutraukė šią civilinės bylos dalį pagal ieškovės R. V. ieškinio reikalavimus atsakovui VĮ poilsio namams „Baltija“ dėl įsiskolinimo ir procesinių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios suteikia pagrindą teismui priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Tuo tarpu nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra valstybės įmonė. Dėl to įvertinęs šalies ekonominę situaciją, atsakovo pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Teismas taip pat įvertino nelaimingo įvykio aplinkybes bei pasekmes, netekto darbingumo lygį, turtinės žalos dydį, šalių kaltę, teismų praktiką panašiose bylose ir ieškovei R. V. atlygintinos neturtinės žalos dydį nuo ieškovės reikalaujamos 100 000 Lt sumažino iki 12 000 Lt.
Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos priteisimo nesutiko, prašė jį pakeisti ir priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai įvertino neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, dėl to priteisė pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nelaimingo atsitikimo metu ieškovės patirtos kojos traumos įtaką ieškovės sveikatai ir likusiam gyvenimui. Apeliantė teigia, kad priteisdamas neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo teismas turėjo įvertinti pakenkimo jai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę, ligos progresavimo tikimybę. Ieškovės vertinimu, aplinkybės, jog ji neterminuotai neteko 40 proc. darbingumo ir negali dirbti, kad jai reikalingas ypatingas režimas, kad ji negali ilgą laiką vaikščioti, stovėti ir sėdėti, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kurios būtų pagrindas priteisti ieškovei 100 000 Lt. Ieškovės nuomone, atsakovo turtinė padėtis negali būti kriterijumi, kuris nulemtų mažesnės neturtinės žalos priteisimą jai. Be to, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai 5 proc. procesinių palūkanų, kurios turėtų būti skaičiuojamas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialines ir proceso teisės normas dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog prašydama priteisti neturtinę žalą ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Dėl to ieškovė privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovės kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir neturtinės žalos patyrimo faktą. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, priteisdamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino nelaimingo įvykio aplinkybes bei pasekmes, ieškovės netekto darbingumo lygį, turtinės žalos dydį, šalių kaltę, teismų praktiką panašiose bylose. Su šiais pirmosios instancijos teismo įvertintais kriterijais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju didelę reikšmę turi įvykio aplinkybės. Pažymėtina, jog ieškovė jaučia diskonfortą dėl 1978 m., darbo metu patirtos traumos. Ekspertizės išvadose be konstatuotinų nemalonių pojūčių taip pat nustatyta, kad nėra objektyvaus pagrindo 1978 m. traumą laikyti 2011-05-30 atliktos operacijos priežastimi. Nustatyta, kad jų ryšys yra atsitiktinis, o chronologiniai medicininiai duomenys rodo, kad degeneracinio pobūdžio pakitimai buvo medikų užfiksuoti sisteminiai, kas nurodo, kad dešinės kojos kelio sąnario distrofiniai-degenaraciniai pakitimai negali būti susieti kaip pasekmė (priežastinė-pasekminė seka) būtent 1978 m. balandžio mėn. patirtos traumos atoki pareikštis. Medikai tai identifikavo kaip individualaus organizmo biologinius amžinius pakitimus. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Toks priežastinio ryšio apibūdinimas teisės doktrinoje laikomas lanksčiu ir reiškia, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Tokiu atveju teismui užtenka nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Nustatant, ar ši priežastis yra pakankama ieškovės patirtai žalai atsirasti, įvertintina tai, kad ieškovei neturtinė žala nebūtų atsiradusi, jeigu ji nebūtų patyrusi traumos darbe 1978 m. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepaisant ekspertizės išvadų, kurios nepagrindžia tiesioginio priežastinio ryšio buvimo, vis dėlto lankstaus priežastinio ryšio doktrina įtvirtinta CK 6.247 straipsnyje leidžia konstatuoti jį buvus. Teisėjų kolegijos vertinimu įvykio aplinkybės, kurios suponuoja priežastinio ryšio šiokį tokį nutolimą nuo atsakovės neteisėtų veiksmų neleidžia padidinti neturtinės žalos atlyginimo ieškovei. Be to, pažymėtina, kad ieškovė patyrė traumą dar 1978 m., kai dar nebuvo neturinės žalos instituto. Vis dėlto konstitucinis principas, jog žala privalo būti atlyginta įpareigoja teismą adekvačiai įvertinus situaciją priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tačiau šis atlyginimas negali būti tokio dydžio, kokio prašo ieškovė. Pažymėtina, jog prašydama 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ji neįvertino aplinkybių, jog nuo įvykio praėjo daugiau nei trisdešimt metų, ekspertizės išvados nepatvirtino, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsirado ieškovės nurodomos pasekmės. Dėl to nėra teisinių sąlygų ir pagrindų priteisti ieškovei tokį neturtinės žalos atlyginimą, kokį būtų galima priteisti esant 40 procentų nedarbingumui, tačiau esant neabejotinai nustatytam priežastiniam ryšiui.
Vis dėlto pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstai ignoravo ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų procesinių palūkanų, kurios turėtų būti skaičiuojamas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo nepriteisti ieškovei procesinių palūkanų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kokios rūšies žala priteisiama, ieškovui prašant procesinių palūkanų, jos turi būti priteistos.
Šios aplinkybės suteikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo priteistos procesinės palūkanos, todėl ieškovės prašomos palūkanos už teismo priteistą 12 000 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-02-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteistinos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti procesines palūkanas už priteistą 12 000 Lt neturtinės žalos sumą. Dėl šios dalies priimti naują sprendimą ir priteisti ieškovei R. V. iš atsakovės VĮ poilsio namų „Baltija“ 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 12 000 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-02-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.