Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui G. M., išvadą teisme teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. M. pateikė ieškinį atsakovui G. M., išvadą teisme teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini)išlaikymui po 200 Eur periodinių mėnesinių išmokų bei areštuoti pinigines lėšas atsakovo G. M. banko sąskaitose iki civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės tesimo Mažeikių rūmai 2017 m. spalio 31 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas pateikto ieškinio sprendė, jog atsakovas G. M. kas mėnesį skiria savo nepilnametės dukros išlaikymui po 120 Eur bei sumoka komunalinius mokesčius už šeimos gyvenamąją patalpą. Nors ieškovė nurodo, kad tokių lėšų nepakanka nepilnametės dukros išlaikymui, tačiau nepateikė teismui duomenų, kad tokių lėšų nepakanka ir, kad tokias sumas realiai išleidžia vaiko išlaikymui. Kadangi byloje yra duomenys, jog atsakovas gera valia teikia išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, taip pat nėra duomenų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas darė išvadą, jog ieškovė siekia gauti informaciją apie atsakovo turimas pinigines lėšas, tačiau nepateikia jokio pagrindo, dėl ko neareštavus atsakovo piniginių lėšų bankų sąskaitose nebus galima įvykdyti teismo sprendimo, nes iš ieškinio reikalavimo matyti, jog ieškovė siekia, kad šeimos gyvenamoji patalpa būtų priteista natūra jai, o ji išmokėtų atsakovui piniginę kompensaciją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė yra pateikusi teismui prašymą įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis apie jo gaunamas pajamas, turimus kreditorinius įsipareigojimus bei piniginius likučius banko sąskaitose ieškinio pateikimo teismui dienai. Todėl toks ieškovės reikalavimas yra perteklinis ir daugiau informacinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad dar nėra išanalizuoti ieškovės argumentai, neįvertinti byloje esantys įrodymai, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikymas – priteisti išlaikymą po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei piniginių lėšų, esančių atsakovo banko sąskaitose areštavimas, nesant tam realaus pagrindo dėl teismo sprendimo negalimumo įvykdyti jo, būtų bylos išnagrinėjimas iš esmės ir išankstinės teismo nuomonės pareiškimas šioje byloje.Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovui nebeteikiant lėšų vaiko išlaikymui ateityje, ieškovė gali pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau, t. y. bet kurioje proceso stadijoje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. M. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo G. M., nepilnametės dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur periodinių mėnesinių išmokų; areštuoti pinigines lėšas atsakovo G. M. banko sąskaitose iki civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1, 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192 – 3.203 straipsnius. Pagal CPK 144–147 straipsnius teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Apeliantės teigimu, atsakovas kas mėnesį skiria 120 Eur trijų šeimos narių išlaikymui bei sumoka už buto komunalinius patarnavimus, tačiau šių lėšų nepakanka nepilnametės dukros išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir poreikių tenkinimo 2016 m. lapkričio - 2017 m. lapkričio mėn. lentelė neįrodo, kad ieškovė nepilnametės dukros išlaikymui vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 400 Eur, kadangi byloje nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (parduotuvių kasos kvitai ir pan.). Esant duomenims, kad atsakovas kas mėnesį skiria po 120 Eur šeimos išlaikymui bei sumoka už buto komunalinius patarnavimus, darytina išvada, kad atsakovas nuosekliai ir laiku finansiškai remia savo nepilnametę dukrą, prisideda prie vaiko išlaikymo. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas yra minėjęs, jog jo gaunamas darbo užmokestis yra net kelis kartus didesnis nei apeliantės, tačiau šis apeliantės teiginys yra tik deklaratyvaus pobūdžio, neįrodantis realios atsakovo turtinės padėties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad priteisus iš atsakovo 170 Eur laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. M. būtų pažeistas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė siekia gauti informaciją apie atsakovo turimas pinigines lėšas, tačiau nepateikia jokio pagrindo, dėl ko netaikius arešto atsakovo piniginėms lėšoms bankų sąskaitose, nebus galima įvykdyti teismo sprendimo, nes iš ieškinio reikalavimo matyti, jog ieškovė siekia, kad šeimos gyvenamoji patalpa būtų priteista natūra jai, o ieškovė išmokėtų atsakovui piniginę kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur periodinių mėnesinių išmokų bei areštuoti pinigines lėšas atsakovo G. M. banko sąskaitose iki civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos, neįrodė ir nepagrindė šio prašymo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui nebeteikiant lėšų vaiko išlaikymui ateityje, ieškovė gali pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau, t. y. bet kurioje proceso stadijoje.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.