- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-37-354/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01543-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo E. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 7 d. 8 val. 35 min. Marijampolės rajono savivaldybėje, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 66 kilometre vairavo automobilį ,,DAF FT XF105.460“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARBH-0012, metrologinės patikros sertifikato Nr. 1401071, paklaida ± 0,02 promilės, jam nustatytas 0,61 promilės girtumas – lengvas girtumo laipsnis), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. G. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams, o kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliantas skunde pažymi, kad jis teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, nurodė aplinkybes ir netikėtas sąlygas, kurioms esant padarė pažeidimą. Teigia, kad tokį elgesį pasirinko siekdamas atlikti savo darbo funkcijas bei pareigas ir klaidingai, bet nuoširdžiai būdamas įsitikinęs, kad iš vakaro gertas alkoholis nebeturi jokios įtakos jo reakcijai. Be to, nurodo, kad darbdavio reikalavimas išvykti iš ryto, o ne po pietų, kaip jam buvo nurodyta iš vakaro, buvo netikėtas ir jis negalėjo atsisakyti važiuoti, nes būtų rizikavęs prarasti darbą, kurį vis tiek prarado.
Taip pat apeliantas nurodo, kad netekęs tesės vairuoti jis ir jo šeima patiria ypač didelius sunkumus, kenčia niekuo dėti mažamečiai vaikai. Apeliantas mano, kad teismas, skirdamas nuobaudą, nepakankamai atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kad yra teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio, yra vedęs, auginantis mažametį vaiką, šeimoje buvo vienintelis iki pažeidimo padarymo dirbantis ir šeimą išlaikantis asmuo.
Pasak apelianto, šie įrodymai leidžia teigti, jog administracinė nuobauda – teisės vairuoti atėmimas minimaliam Lietuvos Respublikos ATPK sankcijoje numatytam terminui, yra neadekvati ir neatitinkanti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nuobaudos skyrimo tikslų, o taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų ir mano, kad nuobaudos skyrimo tikslai būtų pasiekti skiriant tik nuobaudą.
Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos numato, kad atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes bei į kitas įstatyme nenurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu į E. G. apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą, nes E. G. skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima taikyti LR ATPK 30¹ str. normas, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti nuobaudos sumažinimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniu skundu E. G. iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad įvykio dieną darbdaviui priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, esant nustatytam lengvam girtumo laipsniui (0,61 promilės), kad dėl to policijos pareigūnai jį nušalino nuo transporto priemonės vairavimo ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. 1 d. (1–6; 7–8 b. l.). Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, ko neginčija ir apeliantas, prašydamas tik neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Kitaip tariant, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliuoja į ATPK 30¹ str. numatyto instituto taikymą jo atžvilgiu.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad E. G. yra nubaustas už ATPK 126 str. 1 d. numatytojo pažeidimo padarymą. ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimu, nustačius vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis anksčiau yra padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.), įvertinus, kad jis per metus nėra baustas už tos pačios rūšies teisės pažeidimą, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, šeiminę padėtį (vedęs, šeimoje auga mažamečiai vaikai), darbo santykius (bedarbis), apeliantui buvo paskirta administracinio įstatymo sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą, iš esmės atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes – jokių naujų aplinkybių nenurodė ir apeliantas savo skunde, ir detaliai, argumentuotai pasisakė dėl galimybės taikyti E. G. atžvilgiu jo teisinę padėtį lengvinantį institutą, įtvirtintą ATPK 30¹ str.
Iš tikrųjų, galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad į šį teisės institutą ir apeliuoja E. G.. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas E. G. atžvilgiu nėra pagrindo.
Tai, kad E. G. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir kitos teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės (teigiama buvusio darbdavio charakteristika), aišku, teismo buvo įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, skiriant minimalias nuobaudas. Kita vertus, apeliantui nustatytas 0,61 promilės girtumo laipsnis, konkrečiu atveju, negali būti laikomas tik nežymiai viršijančiu leistiną girtumo normą – 0,4 promilės, kas byloja apie pakankamai pavojingą padaryto pažeidimo pobūdį. Byloje yra duomenų, kad E. G. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ profesionaliu vairuotoju ir teisė vairuoti transporto priemones jam buvo būtina darbo funkcijoms vykdyti, kad dėl šios specialiosios teisės atėmimo jis prarado darbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į ką savo skundu itin apeliuoja E. G., tačiau to nepakanka, kad jam būtų taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir atitinkamai švelninama jo teisinė padėtis.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. E. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Maža to, apeliantui, vykdančiam savo tiesiogines darbines funkcijas, vairuojant darbdaviui priklausančią transporto priemonę, buvo nustatytas 0,61 promilių girtumas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (skiriant tik baudą) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Apeliacinio skundo argumentais E. G. akcentuoja tai, kaip netekus jam teisės vairuoti transporto priemones pablogės jo šeimos gerovė, tačiau šiuo atveju būtina pažymėti, kad tokios aplinkybės atsirado tik dėl jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – E. G., pirmosios instancijos teismo skirta nuobauda yra proporcinga padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą, kaip skundu prašo apeliantas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą ir E. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.