Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-05-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-159-1122/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
II-159-1122/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00727-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
K. N., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-159-1122/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00727-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gegužės 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei,dalyvaujant pareiškėjui K. N.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų skyriaus vyriausiajai specialistei Virginijai Bartkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-1032-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų skyriaus vyriausiosios specialistės Virginijos Bartkevičienės 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-1032-2019 (toliau – ir Nutarimas) K. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 30 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. liepos 11 d. 10.42 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 8 punkto ir 1 priedo 332 punkto reikalavimus. Nutarime nurodyta, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. liepos 9 d. pasirašyto įsakymo Nr. A30-1407/19 „Dėl leidimo organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento G. N. inauguracijos iškilmes“ 3.1 punktą nuo 2019 m. liepos 10 d. 22 val. iki 2019 m. liepos 13 d. 6 val. buvo draudžiama statyti automobilius šiame punkte nurodytose gatvėse, kurių sąraše nurodytos ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Pagal informaciją iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ už automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) stovėjimą mėlynojoje zonoje mokėta nuo 2019 m. liepos 11 d. 10.23.07 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 14.48.35 val. (b. l. 2).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. N. (toliau – ir Pareiškėjas) 2020 m. sausio 28 d. pateikė skundą (Vilniaus miesto savivaldybėje gautas 2020 m. sausio 30 d.), kuriuo prašo panaikinti jam skirtą baudą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad gavo pranešimą dėl administracinio nusižengimo. Įvykį puikiai atsimena ir kategoriškai nesutinka. Po to įvykio sureagavo iškart ir skambino į viešosios tvarkos skyrių vos tik grįžęs prie automobilio (darbo diena apie 15.15 val.), tačiau nei vienu oficialiai skyriaus nurodytu telefonu niekas neatsiliepė. Taip pat su paaiškinimu kreipėsi raštu (laiškas prisegtas), tačiau iki šios akimirkos jokio atsakymo negavo (b. l. 9).

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2020 m. sausio 23 d. nutarimą (ROIK19108431388) Nr. SAVAD-13-ANR_N-1032-2020 (A11-424/20(1.1.56-ADB) nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad 2019 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-1407/19 „Dėl leidimo organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento G. N. inauguracijos iškilmes“ 3.1 punkte nurodyta, kad „nuo 2019 m. liepos 10 d. 22.00 val. iki liepos 13 d. 6.00 val. draudžiama statyti automobilius [...] (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės [...]“. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teigtina, kad administracinio nusižengimo protokolas K. N. surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, o atsakomybėn traukiamo asmens kategoriškas nesutikimas nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirti sankcijos už padarytą nusižengimą ribose (b. l. 23-24).

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta, jog Nutarime nurodytu metu ir vietoje stovėjo, atvažiavo apie 10.30 val., kaip visada vadovaudamasis Kelių eismo taisyklėmis, pastatė savo automobilį, stovėjo daug ir kitų automobilių. Išlipęs paėjo iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, apsižiūrėjo, ar nėra stovėti draudžiančių ženklų. Nieko nebuvo. Kadangi pamatė, jog tai mėlyna parkavimo zona, paleido programėlę mokėjimui už stovėjimą ir nuėjo į konferenciją. Kadangi labai retai būna miesto centre, nežino, kur mėlyna, kur raudona parkavimo zona, prieš paleisdamas parkavimosi programėlę, turėjo surasti ženklą, kuris parodytų, kokia tai zona. Grįžęs iš konferencijos, (duomenys neskelbtini) viešbučio, rado lapelį su pranešimu apie pažeidimą. Ir tada ten, prie jo automobilio kampo, jau stovėjo laikinas ženklas stovėti draudžiama. Stacionarus ženklas, kuris nurodė, kad tai mėlyna parkavimo zona ir stovėti galima, buvo užtrauktas juoda plėvele. Kitų automobilių jau nebuvo. Taip pat policija kaip tik pro šalį važiavo, jis paaiškino situaciją, policininkai patarė skambinti į Vilniaus miesto savivaldybę. Pareiškėjas paskambino į savivaldybę trimis numeriais, nurodytais interneto svetainėje, bet niekas neatsiliepė, nors buvo darbo metas. Viešieji portalai ir sukurti tam, kad nereikėtų ieškoti, kur kreiptis, į kurį viršininką, kad būtų „vieno langelio“ principas. 2019 m. liepos 15 d. jis parašė į savivaldybę elektroninį laišką, adresu pazeidimai@vilnius.lt, iš esmės išdėstęs tuos pačius argumentus, prašydamas peržiūrėti tos vietos vaizdo įrašus, bet jokio atsakymo negavo. Iš savivaldybės gavo tik protokolą ir kitus administracinio nusižengimo bylos dokumentus. Tada bendravimas jau vyko, ir susiskambinti pavyko, tačiau jau kitais nurodytais numeriais. Įvykio metu, atvažiavęs ir pastatęs savo automobilį, matė savivaldybės automobilius, kurie prižiūri tvarką, stovėjo palei gatvę, todėl mano, kad tie žmonės ir dėliojo ženklus tuo metu, o po to pažeidimus fiksavo. Apie tai, kad tuo metu vyko prezidento inauguracijos renginiai centre nebuvo atkreipęs dėmesio, tuo metu jam vyko daug svarbesnis renginys (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Po to, jau eidamas, suprato, atsiminė, bet prieš tai tikrai negalvojo, kad čia ta diena. Grįžęs ir radęs pranešimą apie nusižengimą, suprato, kad jis yra silpnoji pusė, todėl savo pirminiame laiške ir prašė peržiūrėti gatvės vaizdo įrašus, o tai rodo, kad jis nemeluoja. Jis atvažiavo vienas, nei tada, nei dabar įvykio liudytojų neturi. Vaizdo įrašai būtų patvirtinę tiesą, tačiau savivaldybė jų neperžiūrėjo, nepateikė atsakymo, neatliko savo darbo, o šiuo metu jų nebėra, todėl pareiškėjas, matyt, turėjo pats viską nufilmuoti, pasiskaičiuoti, susimokėti už viską. Bauda jam nėra didelė, tačiau šiuo atveju po renginio grįžęs prie automobilio su profesoriumi, kurį turėjo vežti į įmonę, radęs pranešimą apie pažeidimą, jautė labai didelę gėdą. Kreipdamasis į prieinamus kanalus, kuriais atsakymo negauna, praranda bet kokią galimybę apsiginti, įrodyti savo teisybę. Šiuo atveju jis padarė viską, kad įrodytų, kad jis buvo teisus. Taigi nepripažįsta, kad Nutarimas skirti jam baudą yra teisingas. Jis jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nevykdo savo pareigų, neatsakinėja į laiškus ir laiku negali surinkti duomenų, jis kentėti neturėtų.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Pabrėžė, kad tuo metu vyko neeilinis renginys, prezidento inauguracijos iškilmės, o tokiam renginiui bei jo pasirengimui taikomi griežti saugumo reikalavimai, todėl buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pasirašytas įsakymas, nuo kada iki kada yra draudžiamas eismas tam tikrose gatvėse, o savivaldybės Eismo organizavimo skyrius, kuris buvo už tai atsakingas, 2019 m. liepos 10 d. 22 val. jau pasirūpino, kad nuo tada būtų negalima ten statyti automobilių, sustatė ženklus, vadovaudamasis to paties įsakymo 3.2 punktu. Buvo pasiteirauta šio skyriaus specialisto, kuris patvirtino, kad tikrai ženklai buvo pastatyti vadovaujantis administracijos direktoriaus įsakymu, t. y. nuo 2019 m. liepos 10 d. 22 val. Įsakyme numatyta, kad apie eismo ribojimus būtų informuojama platformoje VilniusGyvai, savivaldybės interneto puslapyje, Facebook paskyrose ir visais įmanomais tinklais. Tokio renginio metu nesielgiama atsainiai, ir, kaip numatyta, taip ženklai buvo sustatyti. Iš nusižengimo nuotraukų matyti, kad nebuvo automobilių. Gal asmuo nepastebėjo ženklo, o gal sąmoningai nepaisė, bet faktas tas, kad tas laikinas ženklas, apribojantis galimybę ten ne tik stovėti, bet ir sustoti, buvo įrengtas nuo 2019 m. liepos 10 d. 22 val. Todėl protokolas bei Nutarimas yra teisėti ir teisingi. Telefono numeriai, kuriais skambino pareiškėjas, yra Viešosios tvarkos skyriaus, tai ne tas, skyrius, kuris nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, todėl atstovė negali pasakyti, kodėl nebuvo atsiliepta. Elektroninio pašto adresas pažeidimai@vilnius.lt taip pat yra Viešosios tvarkos skyriaus. Šiuo adresu gaunama labai daug įvairių užklausų, gali būti, kad dėl didelės jų gausos ir nebuvo atsakyta pareiškėjui. Raudonos spalvos automobiliai, kuriuos pareiškėjas matė, taip pat yra Viešosios tvarkos skyriaus, jie tuo metu jau turėjo tikrinti, ar buvo laikomasi laikinų kelio ženklų. Tikrai negalėjo būti taip, kad tų ženklų fiziškai nebuvo suspėta pastatyti iš vakaro ir jie buvo statomi ryte. Minėtas renginys susijęs su ypatingo saugumo užtikrinimu. Teigti, kad savivaldybės darbuotojai neatliko pareigų prieš tokį renginį, nėra pagrindo, jie tiesiog taip negalėtų padaryti. Buvo įsakymas, ir jis buvo vykdomas. Jį nėra taip sunku įvykdyti. Ta pati savivaldybė gauna iš karto užduotį. Vidinėje dokumentų valdymo sistemoje informacija suvaikšto greitai. Ženklai negaminami iš naujo, jie naudojami įvairiems renginiams. Pažeidimas buvo užfiksuotas 2019 m. liepos 11 d., o protokolas su nurodymu buvo priimtas tik 2019 m. lapkričio 27 d. dėl didelio kiekio medžiagų, tik 6-8 žmonės surašinėja protokolus, o medžiagų yra labai daug. Kada spėja, tada surašo. Pareiškėjo siųstas laiškas buvo vertintas priimant Nutarimą, tačiau, atsižvelgus į tai, koks įvykis, kokiam įvykiui ruošiamasi, kad tie ženklai buvo pastatyti ir kitų jokių patvirtinimų, išskyrus pareiškėjo žodžius, nebuvo, tai sprendimui neturėjo reikšmingos įtakos. Buvo skirta minimali bauda, vertinama tai, kad žmogus už stovėjimą susimokėjo, pirmą kartą nusižengė, todėl skirtas ne baudos vidurkis, kaip numato kodeksas, o minimali bauda. Bet šiuo atveju nutraukti bylą jo pranešimas tikrai neturėjo įtakos. Vien tai, kad asmuo sumokėjo už parkavimą, nereiškia, kad nusižengimas nepadarytas.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu Nutarimu pareiškėjas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 30 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. liepos 11 d. 10.42 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tokiu būdu pažeisdamas KET 8 punkto ir 1 priedo 332 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

KET 8 punktas, be kita ko, nustato, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti šių taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas šių taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti šiose taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.

KET 1 priedo 332 punkte nurodytas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“, reiškiantis, jog draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra šis kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.

Iš prie pareiškėjui surašyto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 27 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-56777-2019 su administraciniu nurodymu pateiktų 2019 m. liepos 11 d 10.42 val. nusižengimo (duomenys neskelbtini) gatvėje metu darytų nuotraukų matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) (šiuo atveju ginčo dėl to, jog šis automobilis priklauso pareiškėjui K. N., nėra) stovi laikino kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (b. l. 6).

Pareiškėjas savo nesutikimą su jam pritaikyta administracine atsakomybe už minėtą nusižengimą grindžia tuo, jog tuo metu, kai atvyko ir pastatė savo automobilį 2019 m. liepos 11 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, minėto laikino kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ dar nebuvo, todėl, sumokėjęs už stovėjimą vietinę rinkliavą (tai patvirtina byloje esantis apmokėjimo už automobilio stovėjimą išrašas (b. l. 19)), jis paliko automobilį stovėti minėtoje vietoje, o grįžęs apie 15.00 val. jau rado prisegtą pranešimą apie nusižengimą bei stovintį laikinai sustoti draudžiantį ženklą, bei užklijuotą ženklą, informuojantį, kokia parkavimo zona. Jo teigimu, laikini ribojimai įvesti jau jo automobiliui stovint minėtoje vietoje ir mokant už stovėjimą.

Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, ginčas šiuo atveju iš esmės kilo dėl to, kada tiksliai (duomenys neskelbtini) gatvėje laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. liepos 13 d. buvo įrengtas laikinas kelio ženklas ,,Sustoti draudžiama“, draudžiantis transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje šis kelio ženklas buvo įrengtas.

Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. A30-1407/19 „Dėl leidimo organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento G. N. inauguracijos iškilmes“, 3.1 punkto, ,,nuo 2019 m. liepos 10 d. 22.00 val. iki liepos 13 d. 6.00 val. draudžiama statyti automobilius [...](duomenys neskelbtini) gatvės dalyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės [...]“ (b. l. 25-27). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog laikinasis kelio ženklas ,,Sustoti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvėje 2019 m. liepos 11 d. buvo įrengtas teisėtai, t. y. turėjo teisinį pagrindą.

Minėta, byloje esančios pažeidimo fiksavimo metu, t. y. 2019 m. liepos 11 d. 10.42 val., darytos nuotraukos patvirtina, jog automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) (priklausantis pareiškėjui K. N.) (duomenys neskelbtini) gatvėje stovi minėto laikino kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, ar šis kelio ženklas jau stovėjo tuo metu, kai pareiškėjas įvažiavo į šią zoną ir paliko stovėti savo automobilį šioje vietoje. Kaip nurodo pareiškėjas, tai buvo apie 10.30 val., o pagal apmokėjimo už automobilio stovėjimą išrašą apie 10.20 val.

Primintina, jog (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvėje įprastu metu Kelių eismo taisyklės transporto priemonėms sustoti ir stovėti nedraudžia, toje vietoje numatyta ir vietinė rinkliava už transporto priemonių stovėjimą, tačiau nuo 2019 m. liepos 10 d. 22.00 val. iki 2019 m. liepos 13 d. 6.00 val. draudžiamas stovėjimas šioje vietoje transporto priemonėms įvestas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento G. N. inauguracijos renginių organizavimo, todėl laikinas kelio ženklas ,,Sustoti draudžiama“ čia turėjo būti įrengtas jau 2019 m. liepos 10 d. 22.00 val.

Pareiškėjas, kaip minėta, teigia, kad tuo metu, kai jis įvažiavo į šią zoną ir paliko stovėti savo automobilį šioje vietoje, t. y. 2019 m. liepos 11 d. apie 10.20 val., laikinas kelio ženklas ,,Sustoti draudžiama“ dar nebuvo įrengtas. Norėdamas tai įrodyti, pareiškėjas, 2019 m. liepos 15 d. kreipdamasis elektroniniu laišku (adresu: pazeidimai@vilnius.lt), nurodė minėtas įvykio aplinkybes, pateikė savo versiją bei nurodė, kad ją galima patikrinti, kadangi, jo manymu, ta gatvė yra filmuojama visą parą (b. l. 10–12). Atsakymo į šį laišką pareiškėjas negavo. Nagrinėjant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą ir priimant skundžiamą Nutarimą, vaizdo įrašai nebuvo gauti ir peržiūrėti.

Atsakydama į teismo paklausimą dėl toje vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų 2019 m. liepos 11 d. vaizdo įrašų pateikimo, Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad pagal su Telia Lietuva sudarytą sutartį dėl vaizdo stebėjimo kamerų sistemos paslaugų pirkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių viešųjų erdvių vaizdo stebėjimo kamerų įrašai saugomi 60 parų, todėl nėra galimybės pateikti teismo prašomų vaizdo stebėjimo kamerų įrašų (b. l. 43–48).

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, priėmusi skundžiamą Nutarimą, nurodė, kad ji prieš teismo posėdį elektroninius paštu kreipėsi į kolegas, atsakingus už laikinų kelio ženklų įrengimą 2019 m. liepos 10 d. – 2019 m. liepos 13 d., t. y. į Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyrių, ir gavo atsakymą, kad laikinas kelio ženklas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvėje draudžiantis sustoti buvo įrengtas jau 2019 m. liepos 10 d. 22 val., kaip numatė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. A30-1407/19 „Dėl leidimo organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento G. N. inauguracijos iškilmes“, 3.2 punktas, todėl 2019 m. liepos 11 d. apie 10 val. tas ženklas toje vietoje jau buvo įrengtas.

Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, jog šiuo metu objektyviai ir nešališkai nustatyti (t. y. iš vaizdo įrašų), ar 2019 m. liepos 11 d. apie 10 val. laikinas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvėje jau buvo įrengtas, nėra galimybių, nes vaizdo įrašų nebėra. Nutarimą priėmusios institucijos pozicija ta, kad pažeidimas užfiksuotas protokole, prie jo pridėtose nuotraukose, bei kita medžiaga, nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. A30-1407/19 „Dėl leidimo organizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento G. N. inauguracijos iškilmes“ buvo įgyvendintas tinkamai, t. y. laikini kelio ženklai ir eismo ribojimai taip pat ir šio pažeidimo vietoje ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvėje) buvo įrengti laiku ir tinkamai, o pareiškėjo nesutikimas su inkriminuojamu nusižengimu nėra pagrindas naikinti Nutarimą.

Vis dėlto teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 str. 3 d.). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.).

Šiuo atveju iš pareiškėjo teiginių bei jo paties veiksmų galima matyti, jog jis iš tiesų nuo pat įvykio pradžios galimai elgėsi sąžiningai ir automobilio nepaliko stovėti nesilaikydamas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, t. y. nesiekė tyčia pažeisti Kelių eismo taisyklių ir pastatyti savo automobilį neleistinoje vietoje. Visų pirma, kaip teigia pareiškėjas, 2019 m. liepos 11 d. apie 10.30 val. (pagal byloje esantį apmokėjimo už automobilio stovėjimą išrašą tai buvo apie 10.20 val.) pastatęs savo automobilį nurodytoje vietoje jis, išlipęs ir siekdamas sužinoti, kokioje parkavimo zonoje pastatė automobilį, kad galėtų už tai sumokėti vietinę rinkliavą, paėjo šiek tiek toliau iki (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, norėdamas pasižiūrėti, kokie kelio ženklai galioja toje vietoje ir įsitikinti, ar nepastatė automobilio neleistinoje zonoje ir kokia yra parkavimo zona. Taigi, tokiu būdu pareiškėjas, kaip matyti iš nusižengimo metu darytų nuotraukų (b. l. 6), negalėjo nepastebėti būtent ten – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, stovėjusio laikino kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, jei ženklas toje vietoje pareiškėjui atvykus ir pastačius automobilį iš tiesų stovėjo. Antra, pareiškėjas, kaip jis nurodo, įsitikinęs, kad stovėjimas yra galimas, telefonu (apie 10.23 val.) užsakė automobilio stovėjimo vietinės rinkliavos mokėjimą, ką patvirtina byloje esantis apmokėjimo už automobilio stovėjimą išrašas (b. l. 19). Šie jo veiksmai taip pat rodo pareiškėjo sąžiningumą ir jo manymą, jog automobilį pastatė leistinoje vietoje, kurioje, be kita ko, dar galioja ir vietinė rinkliava už automobilio stovėjimą. Galiausiai, grįžęs iš savo renginio, apie 15 val. (pagal byloje esantį apmokėjimo už automobilio stovėjimą išrašą mokėjimas baigtas 14.48 val.) ir radęs prisegtą pranešimą apie pažeidimą taip pat pamatęs ir laikiną kelio ženklą „Sustoti draudžiama“, pareiškėjas, kaip pats nurodo, viešai skelbiamais telefono numeriais iš karto kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių, tačiau niekas neatsiliepė. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas dar po kelių dienų 2019 m. liepos 15 d. elektroniniu laišku (adresu: pazeidimai@vilnius.lt, nurodytu pranešime ant automobilio) vėl kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių, nurodydamas, kad pažeidimo nepadarė ir tai gali patvirtinti toje vietoje esančių vaizdo kamerų vaizdo įrašai (b. l. 10–12). Kaip matyti, atsakymo į šį laišką pareiškėjas taip pat negavo. Gavęs 2019 m. lapkričio 27 d. administracinio nusižengimo protokolą, pareiškėjas dar kartą 2019 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku, siųstu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajai specialistei J. K., nurodė analogiškas aplinkybes, pridėjo ankstesnį savo laišką, o šios specialistės buvo informuotas, jog šios aplinkybės bus vertinamos nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą (b. l. 14–16). Tačiau, kaip matyti, pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo atmestos, neįsitikinus jų tikrumu, Nutarimą grindžiant formaliais pagrindais ir duomenimis, prioritetą teikiant objektyviam automobilio pastatymo neleistinoje vietoje faktui, nors ANK 567 straipsnis įpareigoja institucijos pareigūną, atliekantį administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o nagrinėjančią administracinio nusižengimo bylas instituciją (pareigūną), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 d.). Taip pat pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str. 3 d.). Vis dėlto, kaip matyti, šiuo atveju pareiškėjas aktyviai siekė įrodyti savo nekaltumą, bandydamas įvairiais būdais susisiekti su Vilniaus miesto savivaldybe, tačiau nesėkmingai.

Taigi, nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjas K. N. yra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė neužtikrino visapusiško ir objektyvaus administracinio nusižengimo bylos aplinkybių ištyrimo, juo labiau neužtikrino pareiškėjo teisės gauti atsakymą dėl galimo pažeidimo aplinkybių tyrimo (vaizdo įrašų išreikalavimo ir pan.).

Teismas pabrėžia, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, pagal kurią ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, šiuo atveju kilusios abejonės dėl pareiškėjo K. N. kaltumo vertintinos jo naudai. Bylos aplinkybės nepagrindžia neabejotinos išvados, kad K. N. susiklosčiusioje situacijoje suvokė, kad palieka automobilį neleistinoje vietoje, arba kad jis turėjo ir galėjo tai suvokti. Taigi, visuma teismo aptartų aplinkybių rodo, kad K. N. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, ir jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Todėl jo skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-1032-2020 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimą (ROIK: 19108431388) administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-1032-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną K. N. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė