- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- ATP-111-290/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-09-04 apie 22.10 val. Liepų al., Lančiūnavos k., Kėdainių r. vairavo automobilį ,,Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. A. G. veika buvo kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimu A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) skundžia šį Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują, kuriuo A. G. būtų pripažintas kaltu padarius ATPK 126 str. 5 d. numatytą pažeidimą bei skirta straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.
Šalies argumentai
Skunde Institucija nurodo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas naikintinas dėl šių priežasčių: sustabdytas A. G. pareigūnams sukėlė įtarimų, kad gali būti apsvaigęs nuo narkotinių priemonių, požymius pareigūnai nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose, patikrinimui pristatytas į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur vairuotojo šlapime rasta amfetamino ir metamfetamino, o paimtame kraujo ir šlapimo mėginyje dar ir opijatų, kokaino, kokaino metabolitų, kanabinoidų, benzodiazepinų. Institucija nurodo, kad teismo posėdžio metu nebuvo aiškintasi apie tai, iš kur A. G. mėginiuose atsirado šių narkotinių medžiagų, kadangi A. G. nurodė, kad vartojo tik džiovintos žolės. Apklaustas specialistu gydytojas nurodė, kad amfetamino reakcija paprastai veikia tik 6-8 valandas, todėl, Institucijos teigimu, A. G. melavo teigdamas, kad vartojo tik žolės. Institucija pažymi, kad vairuotojai į gydymo įstaigą pristatomi narkotikų testui atlikti tik esant pagrįstiems įtarimams, kad vairuotojas yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ką patvirtino A. G. surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas. Atsižvelgiant į visa tai, Institucijos manymu, A. G. turėjo būti baudžiamas už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 5 d.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį, kyla tam, kas vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi tik fakto, kad asmuo buvo vartojęs psichiką veikiančių medžiagų atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti nepakanka – turi būti nustatyta, jog asmuo buvo nuo psichiką veikiančių medžiagų apsvaigęs.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, nebuvo įrodyta. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. paaiškino, kad narkotines medžiagas vartojo pirmadienį, o sustabdytas buvo penktadienį, mano, kad vairavimo metu apsvaigęs nebuvo. Patruliai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad sustabdžius A. G. vairuojamą automobilį, vairuotojo elgesys, veiksmai ir bendravimas sukėlė įtarimų, kad jis gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl pristatė jį į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių narkotikų testui atlikti. Iš pateikto į bylą Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (b.l. 5, 23) matyti bei aktą surašęs gydytojas, posėdžio metu apklaustas speciaistu, parodė, kad tam tikrų fiziologinių požymių, kad A. G. galėjo vairuoti apsvaigęs, patikrinimo metu buvo, tačiau tai galėjo būti nulemta jo susijaudinimo, kas galėjo įtakoti ir tyrimo rezultatus. Apžiūros akte konstatuota, kad A. G. veikla ritmiška, odos gleivinės rausvos, seilėtumo nestebima, eisena tiesi, judesius atlieka tiksliai, vyzdžiai vidutinio pločio, jis į šviesą reaguoja, yra orientuotas ir situacijoje susivokia, jo dėmesys atmintis ir mąstymas nepakitę, kalba gyva. Specialisto išvadoje Nr. T-N-2423/15(01) nustatyta, kad A. G. kraujyje rasta amfetamino ir metamfetamino, o opijatų, kokaino, kokaino metabolitų, kanabinoidų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio šalpime nerasta (b.l. 6). Minėta išvada paneigia Institucijos apeliacinio skundo argumentus. Specialistas teismo posėdyje teigė, kad žmogaus organizme narkotinių medžiagų pėdsakai išlieka 2-4 paras, tačiau, kaip ir nurodo Institucija savo skunde, reakciją amfetaminas paprastai veikia tik 6-8 valandas (atskirais atvejais iki 36 valandų), o metamfetaminas iki dvigubai ilgiau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. G. teigė vartojęs narkotines medžiagas prieš 4 paras, o specialistu apklaustas gydytojas paaiškino, kad remiantis išvada bei apžiūros metu nustatytais duomenimis – nėra pakankamai duomenų nuspręsti, kad vairuodamas A. G. buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kad dėl ko būtų negalėjęs vairuoti.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad minėtos aplinkybės neįrodo A. G. apsvaigimo ginčijamo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną A. G. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka pagrįstoms išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Todėl įvertinus tai, kad specialių žinių turintis asmuo, atlikęs oficialią medicininę apžiūrą, A. G. apsvaigimo požymių neįžvelgė, kad jokių kitų patikimų objektyvių duomenų dėl jo apsvaigimo nėra, apylinkės teismo išvada, jog A. G. veiksmuose nenustatyti visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 5 d. sudėties požymiai, laikytina pagrįsta. Kadangi asmens kaltė negali būt grindžiama prielaidomis, o visi neaiškumai privalo būti aiškinami traukiamo atsakomybėn asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. G. atžvilgiu dėl ATPK 126 str. 5 d. numatyto pažeidimo nutraukta pagrįstai.
Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutarė:
palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.