- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-771-361-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00468-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- R. U.
- Kategorijos
Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00468-2011-8
2012 m. spalio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė, subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendį atlikta bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. U. nuteistas už tai, kad 2011-04-15, apie 23.30 val., prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai grupe su G. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, priėjo prie A. Š., sėdėjusio automobilyje „Mercedes-Benz 190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė automobilio dureles ir spyrė A. Š. į veidą bei paėmęs jį už striukės ištraukė iš automobilio. Tuo metu G. K. stovint šalia ir taip nukentėjusiajam sukuriant bauginančią situaciją, pareikalavo A. Š. duoti jam savo pinigus. A. Š. atsisakius, R. U. kumščiu trenkė A. Š. į dešinį šoną, nuo to A. Š. suklupo ant žemės ir tuo metu R. U. iš jo rankos pagrobė 289 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2730 Classic“ su jame buvusia atminties „Micro SD“ IGb 50 litų vertės, SIM „Tele2“ SIM kortele, kurios nukentėjusysis materialiai nevertina, po to nukentėjusysis pats atidavė R. U. ir turėtus 50 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. U. prašo perkvalifikuoti veiką iš BK 180 str. 1 d. į savavaldžiavimą ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad jam A. Š. buvo skolingas, ir A. Š. patvirtino, jog pats atidavė pinigus, niekas neatėmė. Nesutinka, kad nusikalto bendrininkų grupe, kadangi tik jis vienas kalbėjo su A. Š., tai patvirtino ir nukentėjusysis. Apeliantas pripažįsta, kad paėmė mobilųjį telefoną, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam, tačiau A. Š. žala yra atlyginta, jis pretenzijų nebeturi.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo veiką iš plėšimo į savavaldžiavimą, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusysis buvo skolingas ir pinigus atidavė pats. Tačiau nėra pagrindo tenkinti tokį apelianto prašymą.
Pagal BK 294 straipsnio 1 dalies dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padaro didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Jei savavaldžiaujant panaudota psichinė ar fizinė prievarta nukentėjusiajam ar jam artimam asmeniui, veika kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė nesiejama su didelės žalos padarymu asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
R. U. neneigia, jog pavartojo smurtą prieš A. Š., tačiau teigia nieko neatėmęs, o nukentėjusysis, būdamas skolingas, pinigus atidavė pats. Tačiau tokie apelianto paaiškinimai neįtikinantys ir vertintini tik kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę. Dėl versijos apie tariamą skolą R. U. nebuvo nuoseklus, pavyzdžiui, pirmą kartą apklausiamas kaip įtariamasis apie jokias skolas nieko neužsiminė, vėlesnėje apklausoje teigė, jog A. Š. jam skolingas, tačiau nesakys, už ką, nieko konkretaus apie tariamą skolą apeliantas negalėjo papasakoti ir teisme. Nukentėjusysis taip pat nenurodė, jog būtų skolingas R. U.. Be kita ko, tiek R. U., tiek A. Š. teigė, jog vienas kito iš anksčiau nepažinojo, taigi neįtikėtina, jog tarp vienas kito nepažįstančių asmenų staiga būtų atsiradę kokie nors teisėti ir pagrįsti turtiniai įsipareigojimai vienas kitam, kita vertus, nukentėjusysis pripažino, jog tą vakarą buvo vartojęs alkoholio, todėl jokių derybų dėl tariamų skolų su neblaiviu asmeniu netgi neturėjo būti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra jokio realaus pagrindo manyti, jog R. U. būtų siekęs atgauti iš nukentėjusiojo kokią nors skolą, taip įgyvendindamas savo ginčijamą ar pripažįstamą teisę, todėl apelianto veikoje nėra savavaldžiavimo požymių. Tačiau smurto vartojimas prieš asmenį, siekiant gauti pastarojo turtą, visiškai atitinka plėšimo nusikaltimo, už kurį ir nuteistas R. U., sudėtį. R. U. pripažino sudavęs A. Š. ir paėmęs A. Š. telefoną bei pinigus, tačiau teisinasi, kad pinigų niekas neatėmė, o nukentėjusysis juos atidavė pats. Nors A. Š. teisme iš tikrųjų nurodė, kad pats davė pinigus R. U., tačiau taip pat pripažino, jog tai padarė po to, kai jam buvo suduota į veidą, į šoną, taigi nukentėjusysis turtą atidavė ne savo valia, o po smurto pavartojimo, taip pat teigė, kad R. U. paėmė telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. atpažino R. U. kaip asmenį, kuris prieš jį vartojo smurtą bei apiplėšė, nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusysis norėtų apkalbėti apeliantą ar būtų suklydęs, kadangi abu patvirtino, jog vienas kito nepažinojo. Taigi byloje esančių ir teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia spręsti apie R. U. tyčios kryptingumą – pavartojant smurtą užvaldyti A. Š. turtą, o tai atitinka plėšimo nusikaltimo požymius.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog nusikalto bendrininkų grupe, kadangi tik jis vienas kalbėjo su A. Š., tai patvirtino ir pastarasis. Tačiau bylos duomenys leidžia spręsti, kad R. U. nusikaltimą padarė ne vienas, o su kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvuota, kodėl pripažįstama, jog R. U. veikė su bendrininkais. Nors apeliantas pabrėžia, kad su nukentėjusiuoju bendravo tik jis, tačiau faktinės bylos aplinkybės rodo, jog be R. U. įvykio vietoje buvo ir daugiau asmenų, be kita ko, to neneigia ir apeliantas. A. Š. taip pat nuo pat tyrimo pradžios teigė, jog R. U. buvo ne vienas, priėjo trise, iš nuotraukos atpažino asmenį, buvusį šalia ir stebėjusį situaciją, todėl kėlusį baimę. Nors, kaip matyti, aktyviausias nusikaltimo dalyvis iš tikrųjų buvo R. U., tačiau įstatymas ir nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK straipsnio, šiuo atveju BK 180 str., dispozicijoje. Kiti bendrininkai, būdami šalia, stebėdami įvykį, matydami agresyvų apelianto elgesį ir nieko dėl to nedarydami, nukentėjusįjį baugino, aiškiai leido suprasti, kad priešintis neverta. Taigi bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad R. U. nusikalto ne vienas, o bendrininkų grupe.
R. U. apeliaciniame skunde taip pat prašo sušvelninti skirtą bausmę. Tačiau kolegija nemano, jog apeliantas nubaustas per griežtai. Apeliantas praeityje ne kartą teistas, naują tyčinį, savanaudišką, smurtinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnę nusikalstamą veiką. Tokiu savo elgesiu R. U. rodo, jog išvadų iš savo ankstesnio elgesio nedaro, taisytis nenori, todėl jam pagrįstai skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Nors apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. Š. žala yra atlyginta, jis pretenzijų nebeturi, tačiau nuosprendyje ši aplinkybė yra pripažinta atsakomybę lengvinančia ir į ją pakankamai atsižvelgta skiriant bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Skirdamas bausmę R. U., apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, todėl laikyti skirtą bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo R. U. apeliacinį skundą atmesti.