- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-457-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00946-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- M. J.
- Išvadą teikia
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-457-538/2012
Teisėja Loreta Bajorinienė (Proceso Nr. 2-43-3-00946-2011-8)
NUTARTIS
2012 m. balandžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J., atstovaujamos įstatyminės atstovės R. J., ieškinį atsakovui M. J., institucija teikianti išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimu priteisto išlaikymo R. J. iš M. J. formą ir priteisti jai išlaikymą turtu, tai yra ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/16 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 30 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius M. J.. Likusią išlaikymo dalį, 63,66 Lt, priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskirti R. J.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės įstatyminė atstovė atsisakė reikalavimo dėl dalies išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukrai išlaikymą teikia nereguliariai, yra susidariusi 620 Lt skola. Atsakovas neleidžia jai su dukra bute ramiai gyventi, nemoka jokių buto mokesčių, nepadeda ruošti šildymui reikalingo kuro. Jai ir dukrai daromas nuolatinis psichologinis spaudimas. Atsakovas naudodamasis savo teise į buto dalį, piktybiškai kenkia dukros sveikatai ir ramybei. Dėl tokio atsakovo elgesio dukra lankosi pas psichologę. Išlaikymo pakeitimas turtu geriausiai atitiks nepilnametės dukros interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-11-24 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš R. J. atsakovui M. J. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 450 Lt išlaidų turto vertintojo paslaugai apmokėti. Priteisė iš R. J. valstybei 9,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad atsakovas priteistą išlaikymą dukrai iš esmės moka reguliariai. Išlaikymo įsiskolinimas nėra didelis ir atsakovas turi galimybę ir teikia išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis ir grėsmės vaiko interesams dėl išlaikymo nekyla. M. J. nuosavybės teise kito gyvenamojo būsto neturi ir nenustatyta, kad turėtų galimybę jį įsigyti, todėl atmetė ieškovės reikalavimą pakeisti priteistą išlaikymą nepilnametei R. J. į išlaikymą turtu. Taip pat nurodė, kad priteisti išlaikymą turtu yra tikslinga tuo atveju, kai toks turtas sistemingai duoda pajamas, kurios gali būti naudojamos vaikui išlaikyti. Nagrinėjamos bylos atveju priteisus šalių nepilnametei dukrai 1/2 dalį dviejų kambarių buto, parduoti šią buto dalį ar ją išnuomoti ir tokiu būdu gauti pajamų praktiškai neįmanoma. Realiai ši buto dalis būtų tik naudojama ir liktų ateičiai, o reikšmės nepilnamečio vaiko išlaikymui neturėtų. Todėl ir dėl šių aplinkybių netikslinga pakeisti išlaikymo formą iš periodinių išmokų į išlaikymą turtu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pakeisti išlaikymo formą iš 250 Lt periodinių išmokų mokėjimo nepilnametei dukrai R. J. iš jos tėvo M. J. į išlaikymą turtu – 1/2 dalį 40 000 Lt vertės buto, nuosavybės teise priklausančio M. J. su tam butui priklausančiais priklausiniais – 1/16 dalimi ūkinio pastato ir 1/16 dalimi viralinės, adresu (duomenys neskelbtini). Turto administratore uzufrukto teise paskiriant nepilnametės dukters mamą R. J.. Netenkinus reikalavimo pakeisti išlaikymo formą nepilnametei dukrai, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų išspręstas klausimas dėl vaiko teisės į ramią aplinką ir poilsį. Nurodo, kad atsakovas minėtame bute negyvena, tačiau nuolat su R. J. konfliktuoja, ateina vidurnaktį į butą ir ima triukšmauti. R. J. nori ramybės, nori, kad atsakovas bendrautų su dukra, tačiau dėl atsakovo nesuvaldomo charakterio kenčia tiek ji, tiek dukra. Atsakovas kviečia policiją ir R. J. nuolat nekaltai skundžia pareigūnams bei vaiko teisių tarnybai, tačiau pareigūnai stebisi tokiu atsakovo elgesiu ir ne kartą įspėjo atsakovą dėl melagingų kaltinimų. Atsakovas piktybiškai naudoja psichologinį smurtą ir pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į ramų poilsį ir miegą pasinaudodamas savo nuosavybės teise į 1/2 buto dalį. Atsakovo elgesys neigiamai veikia dukros sveikatą ir raidą, mergaitė gyvena jausdama nuolatinę nervinę įtampą, stresą ir baimę. Mergaitei dėl atsakovo veiksmų buvo teikiama psichologinė pagalba. Teismas privalėjo ginti viešąjį interesą ir nuspręsti, kokiu būdu apsaugoti vaiką nuo neigiamų padarinių, kadangi šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo. Ieškinyje atsakovo buto dalį prašė priteisti kaip išlaikymo formą, nes manė, kad tokiu būdu nepilnametės dukros interesai bus geriausiai apsaugoti. Be to, taip bus užtikrinta teisė į išlaikymą. Teismas neteisingai vertino, kad R. J. siekdama ramesnės ir saugesnės aplinkos nepilnametei dukrai, turi galimybę perleisti savo turto dalį atsakovui, tačiau tokiu būdu ji pažeistų nepilnamečio vaiko teises į būstą. Perleidusi atsakovui savo būsto dalį, R. J. už gautus pinigus neišgalėtų nupirkti kito būsto, taip pat negali iš atsakovo išpirkti jo buto dalį, nes atsakovas dirbtinai išpūtė buto vertę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, kadangi jis nepagrįstas. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas nebuvo aktyvus nagrinėdamas bylą, tačiau nenurodė, kur pasireiškė jo neaktyvumas. Ginčo bute jis negyvena, tačiau jei ir ateina, tai aplankyti dukters, tada ieškovė kelia scenas, siekdama, kad atsakovas čia nesilankytų. Teismo posėdžio metu buvo susitarta su ieškove, kad turto vertintojui įvertinus butą, ji savo dalį parduos atsakovui, tačiau buvusio susitarimo R. J. atsisakė. Atsakovas siūlė R. J. visus galimus variantus, kad išvengtų galimų konfliktų, tačiau ji nesutinka ir bando atimti atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą prisidengdama nepilnametės dukters tariamai pažeistais interesais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. J. yra nepilnametės R. J., gimusios 2006 m. rugsėjo 30 d., tėvas (b. l. 7). Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-01-31 sprendimu pakeitė priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš M. J. dukrai R. J. periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 10–11). Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklauso R. J. ir M. J.. Jiems taip pat priklauso po 1/16 dalį buto priklausinių – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–23). Iš turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad buto su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 80 000 Lt (b. l. 75).
Ieškovė prašė pakeisti dukrai priteistą išlaikymo formą iš 250 Lt periodinių išmokų mokėjimo nepilnametei dukrai R. J. iš jos tėvo M. J. į išlaikymą turtu – 1/2 dalį 40 000 Lt vertės buto, nuosavybės teise priklausančio M. J., su tam butui priklausančiais priklausiniais – 1/16 dalimi ūkinio pastato ir 1/16 dalimi viralinės, adresu (duomenys neskelbtini), turto administratore uzufrukto teise paskiriant nepilnametės dukters mamą R. J.. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino. Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti jos ieškinį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., byla Nr. 3K-3-401/2006).
Įstatymas numato galimybę priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisiant tam tikrą turtą (LR CK 3.196 str. 1d. 3 p.). Tačiau iš byloje pateiktų duomenų: R. J. pateiktų jos sąskaitos išrašų nuo 2009-01-01 iki 2011-07-25 bei M. J. pateiktų kasos pajamų orderių nustatyta, kad apeliantas teikia materialinį išlaikymą dukrai reguliariai. Jis gauna neįgalumo pensiją, su SEB banku 2011-06-14 sudarė periodinio mokėjimo nurodymo vykdymo sutartį dėl reguliaraus 250 Lt išlaikymo dukrai pervedimo į R. J. sąskaitą (b. l. 61). Išlaikymas pervedamas kiekvieną mėnesį, to neneigia ir R. J.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas turi galimybę ir teikia išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis ir grėsmės vaiko interesams dėl išlaikymo nekyla, todėl pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pakeisti priteistą išlaikymą nepilnametei R. J. į išlaikymą turtu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus dėl išlaikymo dukrai formos pakeitimo, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko išlaikymo formą atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismas įvertino tikimybę, susijusią su atsakovo gebėjimu tinkamai teikti pakankamą išlaikymą ateityje periodinėmis išmokomis, taip pat buvo įvertinti atsakovo veiksmai teikiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, susidariusi išlaikymo skola. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad priteisus išlaikymą dukrai butu, atsakovo interesai nukentėtų, kadangi jis neturi kito nekilnojamojo turto.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad konfliktas tarp šalių kyla dėl minėto buto. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą sutiko išpirkti ieškovės buto dalį, tačiau ieškovė pirmosios instancijos teisme persigalvojo dėl savo buto dalies pardavimo. Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne minėtas butas, o sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tinkamumo, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, pagrįstai nepakeitė priteistos išlaikymo formos nepilnametei dukrai iš atsakovo. Nesant kitų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo peržengti ieškinio reikalavimų ribų, tačiau šis teismo sprendimas neužkerta galimybės ieškovei pareikšti ateityje atitinkamus reikalavimus dėl naudojimosi ginčo butu ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str., 4.81 str., CPK 5 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti kreipiamasi dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (LR CK 3.169 str. 3 d., 3.201 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.