Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas 1 kartą – 2020 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, 2021 m. rugsėjo 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2024 m. rugsėjo 13 d. apie 23.05 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo artimą giminaitį – brolį E. S., tai yra, konflikto metu, tyčia jam sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, padarydamas lūpos ir nosies sumušimą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo brolis E. S. su sugyventine S. Ž. taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 13 d. vakare nusprendė nueiti į svečius pas brolį E.. Su broliu, jo sugyventine S. visi trys gėrė alkoholį. Jo išgėrė visi daug, nes vėlai vakare, galėjo būti laikas, kuris nurodytas įtarime, jie su broliu E. išėję į lauką pradėjo konfliktuoti. Girtas E. būna labai įkyrus. Žodis po žodžio jie jau piktai pradėjo vienas kitą įžeidinėti, o jis nesusivaldęs smūgiuodamas kumščiu, pradėjo mušti brolį E.. Tikrai nežino, kiek kartų jam kumščiu sudavė, neskaičiavo, tačiau taikė į veidą, galėjo suduoti, kaip nurodyta įtarime ne mažiau kaip keturis smūgius. Pripažįsta, kad savo veiksmais broliui E. sukėlė fizinį skausmą, matė, kaip jam iš žaizdų bėgo kraujas. Visą įvykį matė brolio sugyventinė S. Ž., ji iškvietė policijos pareigūnus. Jis išsigandęs pabėgo. Patikslina, kad jis mušė tik brolį E., jo sugyventinės S. Ž. tikrai nemušė ir prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Prisimena, kad tą dieną jau prieš įvykį ji buvo su prakirstu antakiu, kur susižalojo – nesakė. Jis brolio E. atsiprašė, šis jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 97-100).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis E. S. parodė, kad jis su sugyventine S. Ž. gyvena jos tėvo name, (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, tai yra 2024 m. rugsėjo 13 d., vakare su sugyventine S. gėrė alkoholį. Vėliau pas juos į svečius atėjo jo brolis M. S.. Jis prie jų prisijungė ir tada jau visi trys gėrė alkoholį. Iš pradžių nesipyko, tačiau vėlai vakare, apie 23 val., kai abu stipriai su M. apgirto – pradėjo konfliktuoti gyvenamojo namo kieme. Neprisimena, dėl ko jie konfliktavo, ko jie nepasidalino, tačiau jo brolis M. pirmas pradėjo jį mušti. Prisimena, kad M. kumščiu jam sudavė daug kartų į veidą. Neskaičiavo ir nežino, kiek kartų jis jam sudavė, bet tikrai ne mažiau nei keturis kartus. Dėl suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą, jį vertina 8-iais balais iš dešimties. Jis po brolio M. suduotų smūgių, bandė gintis, todėl rankomis taip pat galėjo suduoti broliui M.. Jei sudavė, tikrai nežino, nei kur, nei kiek kartų, tačiau patikina, kad tai padarė tik gindamasis. Į med. ekspertą po įvykio nesikreipė, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų kuo greičiau užbaigtas, nes su broliu M. santykiai yra artimi, jis jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Supranta, kad jos veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio. Neprieštaraus ir prokuroro sprendimo neskųs, jei byla bus užbaigta baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 93-96).

Liudytoja S. Ž. parodė, kad ji su sugyventiniu E. S. gyvena pas tėvą name, (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, tai yra 2024 m. rugsėjo 13 d., prisimena, buvo penktadienis, vakare su sugyventiniu E. S. nusprendė išgerti alkoholio. Po kiek laiko pas juos į svečius atėjo E. brolis M. S.. Jis prie jų prisijungė ir jau visi trys gėrė alkoholį. Viskas iš pradžių buvo gerai, niekas nesipyko ir nekonfliktavo. Tačiau vėlai vakare, apie 23 val., jai būnant kambary, išgirdo triukšmą kieme – konfliktavo jos sugyventinis E. S. su broliu M. S.. Nežino, nes negirdėjo, dėl ko jie susipyko. Ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Ji matė, kaip M. S. kumščiu smūgiavo daug kartų savo broliui E. S. į veidą, taip sužalodamas jam nosį ir lūpą, iš žaizdų bėgo kraujas. Ji išsigandusi paskambino bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie įvykį. Patikslina, kad jos M. S. nesužalojo ir nemušė. Ji atsimena, kad atvykusiems pareigūnams pamelavo, kad M. ir ją mušė, kuomet ji gynė sugyventinį E., tačiau dabar nori prisipažinti, kad tai pasakė iš pykčio M.. Duodama šiuo metu teisingus parodymus, paaiškina, kad M. jos tikrai nemušė, o žaizdos ant jos veido, užfiksuotos pareigūnų apžiūros metu, atsirado prieš įvykį. Tai galėtų patvirtinti ir E. ir jos tėvas, jie matė ir žinojo, kad ji kelios dienos prieš įvykį dėl girtumo pargriuvo ir pati susižalojo dešinį antakį, taip pat atsirado ir mėlynės po akimis. Šio įvykio metu nukentėjo tik jos sugyventinis E. S., prieš jį smurtavo jo brolis M. S. (e. b. l. 84-87).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose nurodoma situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas įvykio vieta, sodybos teritorija. Kairėje gatvės pusėje toliau nuo kelio yra sodyba. Sodybos teritorija yra neaptverta. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, geltonos spalvos, medinis. Kiemo teritorija yra netvarkinga, aukšta žolė, krūmai, prie įėjimo į gyvenamąjį namą yra sudėti netvarkingai įvairūs daiktai. Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, fotografuota (e. b. l. 59-61, 14-17).

2024 m. rugsėjo 14 d. – 2024 m. rugsėjo 14 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose nurodoma, kad apžiūrint nukentėjusiojo E. S. galvos sritį, kur buvo sukeltas fizinis skausmas ant dešiniojo skruosto yra patinimas ant lūpų, smakro, krūtinės, rankų yra sudžiuvusio kraujo dėmės. Ant dešinės rankos pirštų smiliaus ir didžiojo piršto yra žaizdos (e. b. l. 48-50, 9-13).

GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad E. S. konstatuotas minkštųjų audinių sužalojimas ir sutinimas veide; preliminari diagnozė: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (e. b. l. 70-76).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimieji giminaičiai, be kita ko, yra broliai (BK 248 straipsnio 1 dalis).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis M. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu konflikto metu smurtavo prieš savo brolį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą.

Prokuroras siūlo M. S. skirti 60 parų arešto bausmę, ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant M. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Teismas įvertinęs, kad kaltinamojo M. S. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, vos tik išnykus teistumui už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, padarė tą pačią BK uždraustą veiką (e. b. l. 160-164), nebaustas administracinių nusižengimų teisena (e. b. l. 167-168), bedarbis (e. b. l. 165-166, 169), jo atsakomybę už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis M. S. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (e. b. l. 143-146), skiria jam prokuroro siūlytą bausmę – 60 parų areštą.

Kaltinamasis M. S. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. M. S., vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, laikytinas neteistu, jo teistumai yra išnykę, dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje prisipažįsta, gailisi, todėl manytina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti atidėjus arešto bausmės vykdymą 1 metams, neskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, tačiau įpareigojant bausmės atidėjimo laikotarpiu nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką artimo giminaičio atžvilgiu, jam, vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 147-150), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. S. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 10 punktu arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.