- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-996-159/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01580-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- BUAB „Litimport“
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Artūras Jaskelevičius
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-996-159/2010
Procesinio sprendimo kategorija 42.5; 42.9;
2010 m. lapkričio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1669-793/2010 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei BUAB „Litimport“ dėl nepagrįsto praturtėjimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 88 015,83 Lt sumokėto avanso, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susitarė dėl būsimos automobilių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovui JAV nupirktus automobilius „Audi A4“ ir „Lexus ES 350 White“, o ieškovas sumokės už automobilius preliminarią kainą – atitinkamai 19 590,00 USD ir 22 071,00 USD. Šalių susitarimu sulygtas automobilių perdavimo terminas ne vėliau kaip 2008-08-01. Atsakovė 2008-04-28 išrašė ieškovui sąskaitas avansiniam apmokėjimui. Ieškovas atsakovei už automobilius sumokėjo avansu 29 723,35 USD ir 6 880 Lt, tačiau atsakovė per nustatytą laiką techniškai tvarkingų automobilių ieškovui neperdavė. 2008-10-17 atsakovė išrašė sąskaitas faktūras už automobilius, kuriose šalių suderintas automobilių kainas nepagrįstai padidino daugiau nei du kartus. Dėl atsakovės nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose, sutartis negali būti sudaryta, o ieškovo perduotas avansas turi būti grąžintas. Ieškovas nurodė, kad jis automobilius ketino pirkti savo asmeninėms reikmėms kaip vartotojas (b. l. 3–5).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-02-11 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė neįrodė, kad šalys susitarė dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytos kainos bei išankstinio šimtaprocentinio apmokėjimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė pareikalavo iš ieškovo sumokėti nepagrįstai dideles sumas, pirkimo–pardavimo sutarties objektų, t. y. automobilių, ieškovui neperdavė, o juos pardavė kitiems asmenims. Todėl atsakovė šiurkščiai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir savo prievolės perduoti tinkamos kokybės automobilius ieškovui sutartu laiku ar per protingą terminą neįvykdė, realizuodama automobilius kitiems asmenims pirkimo–pardavimo sutartį vienašališkai nutraukė. Atsakovės pretenzijos dėl nuostolių yra nepagrįstos, nes šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl netesybų, atsakovė priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepareiškė, tariamai patirtus nuostolius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovei pačiai neįvykdžius ir vienašališkai nutraukus automobilių pirkimo–pardavimo sutartis, išnyko avanso perdavimo pagrindas, t. y. išnyko teisinis pagrindas turėti jai avansu pagal šias sutartis sumokėtas sumas ir jos turi būti grąžintos pirkėjui (ieškovui) kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (b. l. 127–130).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Šalių nesiejo nei pirkimo–pardavimo, nei preliminariosios sutarties įsipareigojimai, ieškovas buvo įsipareigojęs iš atsakovės nupirkti transporto priemones, tačiau savo poziciją pakeitė ir pradėjo reikalauti iš atsakovės pinigų. Ieškovas buvo nesąžiningas, neatlygino atsakovei nuostolių, kurių ši patyrė veikdama kaip ieškovo komercinis atstovas. Atsakovė, kaip prekybos agentė, pasinaudojo sulaikymo teise. Tarp šalių susiklostė atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes turėjo įvertinti vadovaudamasis paslaugų sutartis reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė tuo, kad atsakovė neva pažeidė preliminariosios sutarties reikalavimus. Teismas ieškovo ieškinį tenkino, nors nebuvo nustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio kaip sutartinės atsakomybės taikymo sąlygų. Teismo išvada padaryta tinkamai neišsiaiškinus sutarties (ikisutartinių santykių) turinio, pažeidus sutarčių aiškinimo taisykles, visapusiškai neištyrus sprendimui aktualių faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės įsipareigojimų pagal ginčo sutartį apimties, neįvertino atsakovės veiksmų tinkamumo pirkimo–pardavimo santykiuose, atsakovės atsakomybės pagal atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, nevisapusiškai ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, netaikė materialinių teisės normų, kurias turėjo taikyti, padarė procesinės teisės normų taikymo klaidų, turinčių įtakos sprendimo teisėtumui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (b. l. 144–147).
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė įsipareigojo ieškovui perduoti ne vėliau kaip iki 2008-08-01 techniškai tvarkingus automobilius. Atsakovė neginčija, kad automobiliai į Lietuvą buvo pristatyti apgadinti, atsakovė turėjo pareigą savo sąskaita pašalinti kokybės trūkumus. Atsakovė per nustatytą terminą ieškovui techniškai tvarkingų automobilių neperdavė, todėl privalo ieškovui grąžinti avansą. Apelianto argumentai, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė pirkti automobilius, yra tik nepagrįsta įrodymais nuomonė (b. l. 151–154).
Teismo posėdžio metu šalių atstovai procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovė 2008-04-28 išrašė ieškovui R. B. sąskaitas avansiniam apmokėjimui: už automobilį „Audi A4 2.OT QU“ – 19 590 USD (43 201,83 Lt), už automobilį „Lexus ES 350“ – 22 171 USD (48 893,71 Lt) (b. l. 17, 18). Ieškovas atsakovei iki avansinių sąskaitų išrašymo 2008-04-08 sumokėjo 22 071 USD už automobilį „Lexus“ ir 2008-04-25 bei 2008-04-28 sumokėjo 7 652,35 USD už automobilį „Audi A4“ (b. l. 9–13). Atsakovė ieškovui R. B. 2008-10-17 išrašė PVM sąskaitas faktūras SOB Nr. 000166 už automobilį „Audi A4 2.OT QU“ – 105 869,60 Lt ir SOB Nr. 0000131 už automobilį „Lexus ES 350“ – 112 586,16 Lt (b. l. 15-16). Ieškovas pagal PVM sąskaitą faktūrą SOB Nr. 000166 už automobilį Audi A4 2008-10-27 sumokėjo 6 880 Lt (b. l. 14). Atsakovė automobilių ieškovui nei PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dieną, nei vėliau neperdavė, automobilius pardavė per savo atstovus kitiems asmenims, už automobilius sumokėtų sumų (29 723,35 USD ir 6 880 Lt) ieškovui negrąžino. Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-30 nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla (b. l. 158, 159).
Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai susiję su tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių tinkamu kvalifikavimu.
Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino atsakovės advokato paaiškinimus teismo posėdžio metu, jo rašytinius paaiškinimus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, atsakovės atstovo A. Pikelio parengiamajame teismo posėdyje duotus paaiškinimus ir nustatė, kad tarp šalių susiklostė ne pavedimo teisiniai santykiai, o pirkimo–pardavimo (CK 6.305 str. 1 d.). Su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Atsakovės pozicija dėl šalių teisinių santykių nebuvo nuosekli ir nuolat keitėsi. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių susiklostė komercinio atstovavimo teisiniai santykiai (CK XII skyrius.). Atsakovė veikė ne ieškovo, o savo vardu, tai patvirtina ir aplinkybė, kad ji visiškai disponavo automobiliais ir juos savo nuožiūra pardavė tretiesiems asmenims. Taip pat šalių teisiniai santykiai nelaikytini ir paslaugų sutartimi, nes atsakovė ne įsipareigojo pargabenti ieškovo įsigytus automobilius, o pati juos įsigijo ir kaip savininkas nustatė jų kainą. Atsakovė įsipareigojo nupirkti automobilius ir parduoti juos ieškovui. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti pardavėjo įgyti ateityje (CK 6.306 str. 1 d.).
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė automobilių ieškovui sutartu terminu neperdavė. Apeliantės atsikirtimai, kad ji turėjo teisę pasinaudoti sulaikymo teise, yra nepagrįsti, nes ji neįrodė, kad šalys buvo sutarusios dėl visiško išankstinio apmokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad būtent atsakovė pažeidė prievoles, kylančias iš pirkimo–pardavimo sutartinių santykių, – ji ieškovui laiku neperdavė automobilių, tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Šiais motyvais atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės įsipareigojimų pagal ginčo sutartį apimties, neįvertino atsakovės veiksmų tinkamumo pirkimo–pardavimo santykiuose.
Taip pat atmestini apeliantės motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė viseto atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų ieškovės nuostolių atlyginimui. Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 str. 2 d.). Tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovo sumokėtų sumų paskirties, t. y. jie įskaitytini į pirkimo–pardavimo kainą, ir neatliko prievolių užtikrinimo funkcijos. Atsakovė byloje nepareiškė priešinių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, neįrodinėjo nuostolių dydžio, byloje buvo konstatuota ne ieškovo, o atsakovės kaltė dėl prievolių neįvykdymo, todėl teismas pagrįstai ieškovui priteisė sumokėtą avansą vadovaudamasis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.237 str. 1, 2 d.).
Apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.