Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-1064-538/2016

Teisėja Diana Navickienė (Proceso Nr. 2-10-3-01105-2015-1) Procesinio sprendimo kategorijos:

2016 m. liepos 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl išmokėtų sumų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. Š. 487,14 EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-12-23 iš buto priklausančio atsakovui R. Š., buvo aplietas ir apgadintas ieškovo draudėjui priklausantis butas. Įvykio metu apgadintos patalpos buvo apdraustos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas išmokėjo draudėjui 487,14 EUR dydžio draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalos padarymą asmens, t. y. atsakovo.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad būtent dėl ieškovo nurodyto buto savininkų šildymas name buvo įjungtas tik 2012-12-14, o ne 2012-10-23 kaip buvo numatyta savivaldybės įsakyme. Kadangi vanduo iš sistemos nebuvo išleistas, o lauke staigiai nukritus temperatūrai, jo bute, kuris randasi palėpėje, radiatoriai užšalo ir trūko, pradėjo tekėti vanduo į apatinį butą.

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-03-23 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo 487,14 EUR žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 487,14 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai. Teismas konstatavo, kad jog avarija įvyko dėl atsakovo bute esančio trūkusio radiatoriaus, todėl sprendė, kad atsakovo veiksmai nėra teisėti. Teismas sprendė, kad dėl minėtų atsakovo veiksmų ieškovo draudėjui buvo padaryta žala. Kadangi ieškovas, kaip draudikas, minėtą žalą atlygino draudėjui, jis įgijo teisę žalos atlyginimo išieškojimą reikalauti iš atsakovo.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimą, kaip nepagrįstą, ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad buto užpylimas nagrinėjamu atveju įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad name ne laiku, pavėluotai buvo įjungtas šildymas. Teigia, kad šildymo prietaiso trūkimo priežastis yra būtent paties nukentėjusio buto savininko pageidavimas pradėti šildymą vėliau, nei buvo numatoma Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme. Mano, kad avarija įvyko dėl kitų asmenų kaltės - paties nukentėjusio buto savininko, UAB „Palangos butų ūkis“ ir/ar UAB „Litesko“. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo minėtus asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nes teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtaką jų teisėms ir pareigoms. Taip pat pažymėjo, kad ieškinys teismui pateiktas, praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog draudėjo butas buvo aplietas dėl trečiųjų asmenų kaltės; apliejimo židinys buvo nustatytas iš atsakovo buto. Mano, kad teismas priėmė pagrįsta ir teisingą sprendimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).

Nagrinėjamu atveju atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde argumentuoja, kad avarija įvyko dėl aplieto buto savininko, taip pat dėl UAB „Palangos butų ūkis“ ir/ar UAB „Litesko“ veiksmų – pavėluoto šildymo įjungimo name. Atsakovas paaiškino, kad vanduo iš sistemos nebuvo išleistas, dėl to, lauke staigiai nukritus temperatūrai, jo bute, kuris randasi palėpėje, radiatoriai užšalo ir trūko, pradėjo tekėti vanduo į apatinį butą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti – asmens, kuriam ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, butas buvo užpiltas iš viršuje esančio atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių; ieškovas neprivalo įrodinėti avarijos priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškinosi bylos aplinkybes, todėl nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Atsakovui pateikus aplinkybes dėl kilusios avarijos priežasčių ir už tai atsakingų asmenų bei, jo nuomone, pateikus jas patvirtinančius įrodymus (UAB „Palangos butų ūkis“, UAB „Litesko“ pažymas ir kt.), pirmosios instancijos teismas privalėjo šias aplinkybes aiškintis. Tuo pagrindu, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl atitinkamų atsakovo nurodytų asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pasitvirtinus atsakovo išdėstytai pozicijai, teismo sprendimas gali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukęs į procesą atsakovo nurodytų asmenų (aplieto buto savininko, UAB „Palangos butų ūkis“, UAB „Litesko“), neišsiaiškinęs atsakovo pateiktų aplinkybių ir neįvertinęs jas galbūt pagrindžiančių įrodymų, pažeidė proceso teisės normas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, taigi šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, teismui nusprendus dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 47 punktas).

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti šalių nurodytų argumentų pagrįstumą, turi išnagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes, įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nurodytus asmenis.

Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, atsakovui grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p.). Kitų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016-04-22 mokėjimo kvitu sumokėtą 15,00 Eur žyminį mokestį.