Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju I. B. ir E. A. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008m. rugsejo 19d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

I. B. - pagal BK 225str. 2d. teises dirbti valdžios ir valdymo istaigose atemimu dvejiems metams 6 men.;

E. A. - pagal BK 225str. 4d. teises dirbti valdžios ir valdymo istaigose atemimu dvejiems metams.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. B., jo atžvilgiu skundu negauta.

Aprašomoji dalis

nustate:

I. B. nuteistas už tai, kad budamas valstybes tarnautoju, dirbdamas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos Viešosios policijos apsaugos tarnybos Vilniaus skyriaus reagavimo rinktines vyresniuoju patruliu, bendrininku grupeje, su Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patruliu rinktines vyresniuoju patruliu V. B., vykdant jiems suteiktus igaliojimus, 2008m. vasario 5d., apie 13.30 val., priešais nama Nr. 10, esanti Titnago g., Vilniuje, sededamas tarnybiniame automobilyje „OPEL ASTRA“, v/n (duomenys neskelbtini) savo naudai tiesiogiai prieme iš Romualdo K. S. 200 litu kyši už neteiseta neveikima, t.y. už administraciniu teisiu pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini). 1d (transporto priemoniu be valstybines technines apžiuros vairavimas) ir 134 str. (naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas) nuslepima.

E. A. nuteistas už tai, kad budamas valstybes tarnautoju, dirbdamas Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patruliu rinktines vyresniuoju patruliu, bendrininku grupeje su Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patruliu rinktines vyresniuoju patruliu V. B., vykdant jiems suteiktus igaliojimus, 2008m. vasario 21d., apie 16.00 val., Galves ir Lentvario gatviu sankryžoje, Vilniuje, sededamas tarnybiniame automobilyje „OPEL ASTRA“, v/n (duomenys neskelbtini) savo naudai tiesiogiai prieme iš K. A. 50 litu kyši už neteiseta neveikima, t.y. už administracines teises pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini). 1d. (transporto priemoniu be valstybines technines apžiuros vairavimas) nuslepima.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji I. B. ir E. A. bei ju gynejai praše apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamuju, liudytoju parodymus, rašytinius irodymus ir padare pagrista išvada, kad I. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 225str. 2d., o E. A. veiksmuose - BK 225str. 4d. sudetis bei paskyre jiems tinkamas bausmes.

Apeliaciniu skundu teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, yra nepagristi. BPK 20str. 5d. numatyta, jog teismas vertina irodymus pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu.

Teismas išsamiai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus t. y., apklause kaltinamuosius, liudytojus, išklause pokalbiu irašus, posedžio metu pagarsino protokolus ir kitus dokumentus. Laikydamasis BPK 301str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.

Pripažindamas I. B. ir E. A. kaltais teismas pagristai remesi nuteistojo V. B., liudytoju R.K. S., R.K. A., I. A. parodymais, kurie patvirtino kyšiu davimo faktus ir aplinkybes.

Apeliantu manymu, byloje nera ju kaltes irodymu. Teiseju kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagristus.

Nuteistuju neprisipažinimas vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija, kuria paneigia nustatytos bylos aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. nuosekliai ir išsamiai paaiškino, kaip dirbant kartu su I. B. iš R.K. S. gavo 200Lt kyši, kuri pasidalino su I. B., o kitu atveju, dirbant su E. A., iš K. A. gavo 50Lt kyši, kuri pasidalino su E. A.. Jis parode, jog pinigai jiems buvo duoti už tai, kad sustabdytiems vairuotojams nebutu surašyti administracines teises pažeidimo protokolai.

Šiuos V. B. parodymus patvirtina ir liudytoju R.KStapulionio, R. A. bei I. A. parodymai, todel, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nera pagrindo jais netiketi. Šie parodymai yra nuoseklus, logiški, vieni kitus papildantys, jie sutampa tiek visumoje, tiek ir atskirose detalese. Byloje nera duomenu, kad V. B. ir mineti liudytojai butu suinteresuoti apkalbeti nuteistuosius I. B. ir E. A..

Skunduose nepagristai teigiama, kad teismas vadovavosi tik V. B. parodymais. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas I. B. ir E. A. kaltais remesi ir kitu asmenu parodymais, pokalbio irašais bei kita rašytine bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas pagristai I. B. ir E. A. parodymus ivertino kritiškai ir motyvuotai atmete kaip prieštaringus ir neitikinamus. Apeliantu parodymu nepatvirtina kiti objektyvus bylos duomenys, del to teismas pagristai jais suabejojo ir nesireme nustatant ir vertinant bylos aplinkybes.

Nepagristi yra apeliaciniu skundu teiginiai, kad teismas naudojo kitu byloje apklaustu liudytoju parodymus tiek, kiek reikejo patvirtinti juos kaltinancius irodymus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino V. B., liudytoju bei I. B. ir E. A. parodymus.

Apeliantai teigia, kad teismas neivertino juos teisinanciu irodymu, nepilnai patikrino ikiteisminio tyrimo metu duotu liudytoju bei V. B. parodymu nuosekluma, ir del to esa buvo pažeisti teismo nešališkumo ir nekaltumo prezumpcijos principai, taip pat BPK 272 str. nuostatos.

Tokie argumentai yra nepagristi. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas atliko išsamu irodymu tyrima, del nuteistuju parodymu pasisake ir ivertino juos kitu byloje surinktu duomenu kontekste. Teismas ivertino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme duotus liudytoju, V. B. ir apeliantu parodymus bei motyvuotai pasisake, kodel remiasi vienais ir atmeta kitus parodymus. Abejoti V. B. ir liudytoju parodymais nera pagrindo. Tiek nuteistuju parodymai, tiek kiti byloje surinkti irodymai nuosprendyje ivertinti nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimu.

Lietuvos Respublikos BK 225str. numatyta baudžiamoji atsakomybe valstybes tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitu naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priemusiam, pažadejusiam ar susitariusiam priimti kyši, reikalavusiam ar provokavusiam ji duoti už teiseta ar neteiseta veikima ar neveikima vykdant igaliojimus. Kyšininkavimo sudetis formali, todel nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šiu veiku padarymo.

Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – kyšio priemimas, pažadas ji priimti, susitarimas ji priimti, reikalavimas ji duoti, provokavimas ji duoti – istatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvus, todel baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad butu padaryta bent viena šiu veiku. Bet kuris iš šiu alternatyviu kyšininkavimo budu siejamas su kaltininko veikimu ar neveikimu vykdant igaliojimus. Šie požymiai I. B. ir E. A. veikoje yra pilnai irodyti.

Kyšininkavimas yra tycine veika, t.y. asmuo suvokia, kad materialine nauda, kuria jis gauna iš kyšio davejo, yra neteisetas atlyginimas už kokiu nors su tarnybine padetimi susijusiu veiksmu atlikima ar neatlikima duodancio kyši asmens interesais. Tai yra savanaudiškas nusikaltimas, nes imdamas kyši pareigunas supranta, kad tokiu budu jis praturteja, ir to nori.

Pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino, kad I. B. ir E. A. veike tiesiogine tycia, t. y. suvoke pavojinga daromos nusikalstamos veikos pobudi ir norejo taip veikti, ju padarytu nusikalstamu veiku objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka BK 225str. itvirtintu nusikaltimu sudeties požymius. Esant tokioms aplinkybems, I. B. pagal BK 225str. 2d., o E. A. pagal BK 255str. 4d. yra nuteisti pagristai, baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai.

I. B. ir E. A. paskirtos bausmes yra teisingos ir atitinka BK 54str. nuostatas. Parenkant bausmiu ruši ir dydi, teismas atsižvelge i tai, kad I. B. padaryta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas (BK 11str.), jis praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas gerai. Nuteistojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate, sunkinancia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalto bendrininku grupeje.

Skiriant bausme E. A. ivertinta tai, kad jis padare baudžiamaji nusižengima (BK 12str.), praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas gerai, turi šeima ir pragyvenimo šaltini. Nuteistojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, sunkinancia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalto bendrininku grupeje.

Ivertinus visas bylos aplinkybes, padarytu nusikalstamu veiku pobudi ir tai, kad nuteistieji nusikalto tarnybos metu vykdydami igaliojimus, teismas priejo teisinga išvada, kad jiems negalima palikti teises dirbti valstybes tarnyboje, ir teisingai parinko sankcijoje numatytas bausmes – teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemima bei nustate tinkama ju termina, nepažeidžiant BK 45str. nuostatu.

Apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagristi, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistuju I. B. ir E. A. apeliacinius skundus atmesti.