Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „E“ ieškinį atsakovui J. M. dėl netesybų sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „E“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. DGKS-6014 dalyje dėl netesybų išieškojimo klausimo ir iš ieškovės atsakovui J. M. priteisti 500,00 Eur dydžio netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovė nurodo, kad Komisija nusprendė išieškoti netesybas nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki visiško atsiskaitymo dienos po 64,96 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną per šį laikotarpį, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius. Kreipimosi į teismą dieną buvo susidariusi 4482,24 Eur dydžio netesybų suma. Nurodo, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, todėl tokio dydžio netesybų suma yra per didelė ir toks sprendimas pažeistų darbo teisės ir proporcingumo principus.

A. J. M atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad kasacinio teismo išaiškinimai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalies taikymo suponuoja išvadą, kad imperatyvi teisės norma negali būti aiškinama plačiai, t. y. netesybų dydis gali būti mažinamas tik pačioje teisės normoje įtvirtintais pagrindais, kitos netesybų mažinimo prielaidos negali būti taikomos. Mano, kad ieškovė tyčia neatsiskaito su atsakovu, kadangi jis kreipėsi į Komisiją. Su kitais atleistais įmonės darbuotojais buvo atsiskaityta. Mano, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia sustabdyti priverstinį Komisijos sprendimo vykdymą.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės finansinė padėtis yra labai sunki – yra ant bankroto ribos, todėl Komisijos priskaičiuotos netesybos tą procesą tik paspartintų. Turi didelių įsiskolinimų, kas matyti iš pateikto įmonės balanso, yra areštuotos sąskaitos.

A. J. M teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad suteikė ieškovei daug galimybių atsiskaityti. Šiuo metu dirba. Atsakovo atstovė nurodė, kad nėra jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, kas leistų mažinti netesybų dydį. Ieškovės nemokomo galimybės ir sunki finansinė situacija nepatenka į DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, todėl prašo ieškinį dėl netesybų mažinimo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-17179/2023. Sprendimu J. M. buvo priteistas 1163,18 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius, 22,21 Eur delspinigių, netesybas nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki visiško atsiskaitymo išmokėjimo dienos, po 64,96 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną per šį laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 6 mėn. Šioje byloje ieškovas, nesutikdamas su Komisijos sprendimo dalimi dėl netesybų priteisimo kreipėsi į teismą ieškiniu dėl netesybų dydžio sumažinimo iki 500,00 Eur sumos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma, darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju, pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos aplinkybės, nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022).

Nagrinėjamu atveju šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbuotojo (atsakovo J. M.) kaltės dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nėra. Ieškinys iš esmės grindžiamas sunkia įmonės finansine situacija. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovė į bylą pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad ieškovės vadovas patalpino skelbimą internetinėje erdvėje ir ieško naujų darbuotojų, kas leidžia teigti, kad įmonės situacija nėra kritiškai bloga. Teismas šiuo atveju nenustatė išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl ieškovės ieškinį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos atsakovo naudai iš ieškovės.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „E“, juridinio asmens kodas , 200,00 Eur (du šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.