Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-379-544/2023

teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00068-2018-2

2023 m. gegužės 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. kovo 31 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės I. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir naujų taikymo civilinėje byloje Nr. e2-5-758/2023 pagal ieškovo P. P. (P. P.) ieškinį atsakovei I. S., ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyrius ir Vilniaus skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovės nuomone, vertinant šiuo metu esančius faktinius duomenis kyla poreikis iš naujo kelti klausimą dėl teismo nutarčių, kuriomis nustatyta nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu, priteisiant iš jo sūnui laikiną išlaikymą, panaikinimo, dėl nustatytos laikinos motinos bendravimo su sūnumi tvarkos panaikinimo bei naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, išspręstas laikino išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo klausimas ir nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi laikinoji tvarka.

4. Atsakovės įsitikinimu, informacija, kurią vaikas perteikė psichologui A. S., įrodo tai, kas anksčiau nebuvo įrodyta: 1) prioritetiniai nepilnamečio šalių sūnaus interesai jam būnant su tėvu pažeidžiami, nes tada vaikas patiria psichinį smurtą, baimę, stresą, darančius poveikį vaiko fizinei ir psichinei sveikatai; vaikas dėl priežasčių, kurios susijusios su tėvo elgesiu, yra išreiškęs norą gyventi su motina; vaiko atžvilgiu iš tėvo pusės yra naudojamas psichinis smurtas; tėvas nesusitvarko su jam tenkančia atsakomybe, stokoja tėvystės įgūdžių įvairiose srityse; vaikas prastai jaučiasi, kai iš motinos jam reikia grįžti į tėvo aplinką; lankoma mokykla vaikui kelia stresą ir turi būti pakeista, bet tėvas su tuo nesutinka. Psichologui A. S. nekilo abejonių, jog gyvendamas su tėvu vaikas patiria ilgalaikį ir jau anksčiau jos akcentuotą psichinį smurtą bei nepriežiūrą ir dėl to yra daromas neigiamas poveikis ir vaiko fizinei sveikatai. Vaikui nepatinka ir netinka tėčio bendravimo stilius bei elgsenos su juo modelis. Todėl tvirtina, kad šalių sūnaus laikinoji gyvenamoji vieta turi būti keičiama ir nustatoma su vaiko motina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Įrodymais nepagrįsti abstraktūs apeliantės teiginiai, kad ieškovo elgesys ir psichinis smurtas pažeidžia prioritetinius vaiko interesus, kelia jam nuolatinę baimę, stresą, kurie atsiliepia vaiko emocinei bei fizinei sveikatai. Į bylą nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog paaiškėjo kažkokios naujos aplinkybės, patvirtinančios vaiko interesams kenkiantį tėvo elgesį. Atsakovė nenurodo, kurie vaiko medicininiai duomenys rodo, kad nepilnamečiam vaikui buvo reikalinga psichologo pagalba, tuo labiau, kad jis ją esant poreikiu gaudavo. Iš A. S. psichologo išvados turinio nematyti, kad vizito metu vaikui buvo teikiama psichologinė pagalba.

21. Nurodo, kad apeliantė remiasi per daug sureikšminta teismo psichologo A. S. išvada, bet neįrodė, kad aktualiu laikotarpiu nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus atitiktų laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimas, t. y. atsakovė savo prašymo nepagrindė, kaip to reikalauja CPK 148 straipsnio 1 d. aiškinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą panaikinti taikytas bei taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Ieškovas P. P. Panevėžio apygardos teismui 2023 m. gegužės 16 d. pateikė 2023 m. gegužės 3 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame, dalyvaujant teismo psichologui N. O., buvo apklaustas nepilnametis P. P., informacinę pažymą. Nurodė, kad šios pažymos duomenys paneigia atsakovės I. S. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir naujų taikymo bei atskirajame skunde subjektyviai interpretuojamas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko nuomonės išklausymo, dalyvaujant teisės psichologui A. S., rezultatais. Apeliantė 2023 m. gegužės 17 d. teismui pateikė atsakymą dėl 2023 m. gegužės 16 d. rašto, kuriuo buvo pateikta informacinė pažyma.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kada apeliantės atskirasis skundas yra nagrinėjamas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų elektroninėje civilinėje byloje Nr. e2-5-758/2023, kurios sudėtinė dalis yra 2023 m. gegužės 3 d. garso įrašas (teismo posėdžio protokolas), kuriame, dalyvaujant teismo psichologui N. O., buvo apklaustas nepilnametis P. P. ir kurios sudėtinė dalis yra teikiama informacinė pažyma. Todėl prijungti prie bylos byloje jau esančių dokumentų kopijas nėra pagrindo.

26. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Be to, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 149 straipsnis).

27. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai suprantami kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei I. S. dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo ir ieškovės I. S. priešieškinį atsakovui P. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

29. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, be kita ko, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta vaiko P. P. laikinoji gyvenamoji vieta su tėvu P. P. pagal tėvo gyvenamąją vietą, priteistas iš atsakovės vaikui laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje. Utenos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi iš dalies tenkintas I. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina atsakovės ir vaiko bendravimo tvarka. Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi ši tvarka pakeista, ją papildant. Utenos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo) buvo patenkintas iš dalies ir buvo nutarta nustatyti naują laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką. 2021 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi Utenos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis palikta nepakeista. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir naujų taikymo buvo netenkintas. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarta panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas I. S. prašymas dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vaiko laikino atskyrimo nuo motinos – panaikinimo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. sausio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vaiko P. P. laikiną atskyrimą nuo motinos I. S., o kitą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

30. 2023 m. kovo 28 d. atsakovė I. S. teismui pateikė patikslintą priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir naujų taikymo, dėl kurio priimta ginčijama nutartis. Atsakovė prašymu siekė, kad būtų panaikintos 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas, išlaikymo vaikui iš atsakovės priteisimas, nustatyta laikina atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka. Apeliantė prašė pritaikyti laikiną apsaugos priemonę ir sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš ieškovo nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki bus priimtas procesinis sprendimas, nustatyti konkrečią vaiko tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.

31. Prašydama panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti naujas apeliantė iš esmės rėmėsi tuo, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. rugpjūčio 29 d. bei Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyse aiškiai pasisakė, jog I. S. 2022 m. rugpjūčio 18 d. prašymas dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimu nebuvo patenkintas dėl to, kad nebuvo įrodyta, jog vaiko tėvo elgesys kenkia vaiko interesams. Todėl, norėdama įrodyti jos teiginius apie nesaugią ir nestabilią nepilnamečio vaiko aplinką gyvenant pas tėvą, atsakovė pateikė naują prašymą, papildydama jas teisės psichologijos specialisto A. S. 2023 m. kovo 20 d. išvada ir naujais vaiko medicininiais duomenimis.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, susijusius su sprendžiamo klausimo aktualumu, apeliantės prašymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti naujas turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovės prašyme dėstomos aplinkybės esminės aplinkybės nepasikeitė ir tos pačios, kaip ir ankstesnių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo ir nagrinėjimo metu.

33. Kaip pagrįstai nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

34. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio byloje taikomomis laikinosiomis priemonėmis siekiama ne užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Todėl vien tik priešieškinio pateikimas byloje, ypač kai yra pareikštas ir ieškinys su priešingais reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, neapsprendžia ir nelemia vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo poreikio. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis vien tik šalių įsitikinimu pagrįstu pagrindu naikinant pritaikytas ir taikant kitokias laikinąsias apsaugos priemones gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, išbalansuotos nepilnamečio vaiko šiuo metu susiformavusios stabilios gyvenimo sąlygos, toks sprendimas neatitiktų prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo.

35. Apeliantė skunde akcentuoja, jog 2023 m. kovo 20 d. teisės psichologijos specialisto A. S. išvada rodo, kad gyvendamas pas tėvą vaikas gyvena nesaugioje aplinkoje, kuri daro poveikį jo fizinei ir psichinei sveikatai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, remiantis pakankamai patikimais įrodymais turėtų būti nustatyta tikimybė, kad vaiko gyvenamojoje aplinkoje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje šiuo aspektu jau buvo pasisakęs, kad tarp atsakovės ir ieškovo yra kilę nesutarimai dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (nustatytos bendravimo tvarkos) tinkamo vykdymo, praleistų susitikimų kompensavimo, vaiko lavinimo, pamokų ruošos, sveikatos priežiūros, higienos, laisvalaikio, atostogų planavimo. Į tokias aplinkybes bei į įsisenėjusio tarp šalių esančio konflikto įtaka vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėmesį atkreipė ir 2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje išvadą pateikęs teismo psichologas. Todėl apeliantės pateikta išvada, vertinant ją preliminariai laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimo sprendimo kontekste ir visų bylos duomenų visete, nesudaro pagrindo vertinti, jog pas tėvą gyventi vaikui nesaugu ar kad jis dėl akivaizdžiai neobjektyvių priežasčių trukdo atsakovei su sūnumi bendrauti.

36. Apeliantė teigia, kad nevienkartinio vaiko bendravimo su psichologu A. S. metu atsiskleidė vaiko tėvo elgesys, kuris leidžia vienareikšmiškai teigti, jog būtina kuo greičiau spręsti klausimą dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo, nes buvimas tėvo žinioje ir jo gyvenamojoje vietoje kenkia vaiko fizinei ir psichinei sveikatai. Preliminariai įvertinus minėtą 2023 m. kovo 20 d. išvadą matyti, kad su vaiku buvo vykdomos dvi iki 30 min. trukmės apklausos. Atsakant į klausimą, su kuo vaikas reiškia norą gyventi, kokios to priežastys, nurodyta, jog P. P. aiškiai pasisako, jog gyvenimas su tėčiu jo netenkina, kelia jam daug nerimo ir neigiamų jausmų, be to, vaikas galimai patiria emocinį (psichinį) smurtą bei nepriežiūrą iš tėčio, dėl ko galimai sutrinka ir jo fizinė sveikata, vaikui nepatinka ir netinka tėčio bendravimo stilius ir kaip yra elgiamasi su juo, todėl jis išsako norą gyventi su mama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikta išvada visų bylos įrodymų kontekste ir kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimu, vienareikšmiškai ir neginčijamai neįrodo, kad pas tėvą yra tokio lygio nesaugi aplinka vaikui augti, vystytis ir ugdyti, jog reikėtų ją keisti baigiantis civilinės bylos, kuri tęsiasi kelinti metai, nagrinėjimui.

37. Teismo įsitikinimu, minėta teismo psichologo A. S. išvada vienareikšmiškai nepatvirtina esamos situacijos keitimo būtinumo ir dėl to, kad 2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje teismo psichologas N. O. savo pateiktoje išvadoje po vaiko apklausos nurodė, kad turi abejonę, ar galima vaiko nuomone remtis, nes yra keli požymiai, jog jam padaryti poveikiai; tos situacijos pasekmė ta, kad berniukas yra konflikte tarp tėvų; ko vaikas nori, nebūtinai yra jam geriau; vaikas savo nuomonės išreikšti negali, o, norint atsakyti išsamiau, reiktų ekspertizės, kur yra įvertinamas ryšys tarp tėvų ir vaiko. Be to, specialisto A. S. tyrimo tikslas buvo atsakyti į apeliantės pateiktus klausimus, kas ir nurodyta pačioje išvadoje. Pažymėtina, jog minėtame 2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje, esant prieštaravimams ir specialių žinių būtinumui, teisėjas pasiūlė svarstyti klausimą dėl teismo psichologinės ekspertizės.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad atsakovė atskirajame skunde plačiai kalba apie pažeidinėjamus nepilnamečio sūnaus prioritetinius interesus, tėvo keliamą realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, tačiau neįvardija jokių konkrečių vaiko tėvo veiksmų, kurie kelia šį atsakovės nurodomą pavojų ir daro neigiamą poveikį. Visas šias aplinkybes išsiaiškins teismas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, išklausęs šalis, liudytojus bei ištyręs visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Tuo pačiu teismas bylos nagrinėjimo iš esmės metu išsiaiškins ir atsakovės akcentuojamų vaiko pasakojimų tiek pačiai vaiko motinai, tiek teisės psichologui A. S. priežastis, taip pat aiškinsis ir nustatys, ar atsakovės įvardijami nepilnamečio P. P. interesai iš viso yra pažeidžiami, ar dėl tėvų arba kitų asmenų veiksmų vaikas patiria atsakovės įvardijamą psichinį smurtą ir stresą, ar iš viso vaikas patiria atsakovės įvardijamą smurtą ir išgyvena stresą ir pan.

39. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad skundžiamos nutarties rezultatas šiuo atveju netenkina apeliantės, nereiškia, jog toks teismo procesinis sprendimas (nutartis) yra neteisingas ir/ar nepagrįstas. Kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar naujų taikymo klausimą privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Nevienkartinis vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimas bylos nagrinėjimo iš esmės laikotarpiu pagal kiekvieno iš tėvų svariais įrodymais nepagrįstą prašymą tokio principo ir teisėtų vaiko interesų neatitinka. Byloje nenustatyta jokių naujų faktinių aplinkybių, kurioms esant kiltų neišvengiama būtinybė naikinti arba keisti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones.

40. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų, reikšmingų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių keitimo klausimą, visumą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl priėmė motyvuotą, teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.