Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kondrotaitei, dalyvaujant pareiškėjai I. K., pareiškėjos atstovei advokatei Giedrei Kazakevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. K. ir jos atstovė advokatė Giedrė Kazakevičienė teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad po jos tėvo J. T. mirties 2011 m. rugsėjo 19 d., liko paveldimas turtas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), taip pat dalis žemės sklypo Kėdainių rajone, taip pat asmeniniai tėvo daiktai. Visą turtą prieš mirtį tėvas testamentu paliko jai. Ji yra vienintelis vaikas šeimoje. Turėdama testamentą, ji net nepagalvojo, jog reikia tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Faktiškai ji priėmė palikimą, nes iš karto po tėvo mirties, 2011 metų rudenį, atsikraustė gyventi į tėvų gyvenamąjį namą, kuriame po tėvo mirties liko gyventi jos motina suinteresuotas asmuo J. T.. Jos abi naudojosi ir šiuo metu naudojasi visu ten esančiu turtu – baldais, televizoriumi, namų apyvokos reikmenimis. Asmeninius tėvo daiktus - žiedą, laikrodį, ji pasiėmė. Taip pat išsivežė paveikslą. Kitų daiktų neišsivežė, bet jais visais (baldais, indais, namų apyvokos reikmenimis) ten gyvendama naudojasi kaip savo daiktais. Taip pat ji viena rūpinasi namo priežiūra, nes mama nepajėgi juo pasirūpinti dėl sveikatos būklės. Jai yra suprantama, kad dalis turto priklauso ir jos mamai, nes įgytas tėvams gyvenant santuokoje. Tačiau mama yra jos slaugoma ir negali sudaryti elektros ir kitokių sutarčių, pasirūpinti žemės nuomos reikalais. Todėl tai norėtų daryti pareiškėja. Neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo, ji neturi įrodymų, jog dalis turto po tėvo mirties priklauso jai, ji negali tvarkyti žemės nuomos ir kitų reikalų, sudaryti sutarčių.

Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo J. T. neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, LR CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka. Todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (LR CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. T. nuosavybės teise priklausė pastatas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir 158/1609 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8). 2011 m. rugsėjo 20 d. J. T. mirė (b.l. 9). Pareiškėja yra mirusiojo duktė (b.l.16). 1997 m. rugsėjo 12 d. testamentu J. T. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, paliko I. K. (b.l. 14).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ( CK 5.50 str. 2d.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3d.).

Nustatyta, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą nesikreipė. Tai patvirtina ir 2012 m. kovo 20 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro raštas (b.l.20). Tačiau pareiškėjos paaiškinimai bei teisme apklaustų liudytojų – Z. K. ir A. K. parodymai patvirtina, kad mirus J. T. pareiškėja apsigyveno jo vardu nuosavybės teise registruotame name, adresu (duomenys neskelbtini), kaip palikimą paėmė tėvo laikrodį, žiedą, paveikslą, o baldais ir buities reikmenimis naudojasi kartu su savo mama suinteresuotu asmeniu J. T., kurią pareiškėja prižiūri ir slaugo. Pareiškėja rūpinasi namo priežiūra, moka mokesčius, savo vardu yra sudariusi mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartį (b.l. 18). Šie veiksmai rodo, kad J. K., kaip testamentinė įpėdinė, priėmė palikėjo J. T. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas – ji galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl pareiškėjai nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str., LR CK 5.66 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjų nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2011-09-19, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas pareiškėjai paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.